užimtumo tarnyba

Verslas

Darbo įrankiai. Slaptai.lt foto

Užimtumo tarnybos atliekama darbdavių apklausa rodo, kad šiais metais su darbuotojų trūkumu susidūrė keturi iš penkių darbdavių – 43,7 proc. šalies įmonių. Joms nepavyko rasti reikiamų darbuotojų, patyrė sunkumų jų beieškant ar pritraukiant į įmonę, teigiama tarnybos pranešime žiniasklaidai.
 
Daugiausia sunkumų dėl darbuotojų trūkumo patyrė žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, transporto ir saugojimo, švietimo, statybos, viešojo valdymo, elektros, dujų ir garo tiekimo bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklą vykdančios įmonės bei įstaigos.
 
„Šiemet su darbuotojų trūkumu susidūrė mažiau darbdavių nei praėjusiais metais, kai po pandeminių suvaržymų kai kurie verslai sparčiai intensyvino veiklą, tačiau ne visi darbo ieškantys skubėjo grįžti į darbo rinką.
 
Visgi, nepaisant šiais metais didėjusio užimtumo, neužpildomos ar lėtai užpildomos laisvos darbo vietos išlieka iššūkiu daugeliui didesnių įmonių“, – pranešime komentuoja Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
 
Palyginti su pernai vykdyta darbdavių apklausa, darbuotojų trūkumo problema paaštrėjo informacijos ir ryšių, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei viešojo valdymo sektoriuose. Čia darbuotojų stygiaus sunkumus patyrė daugiau įmonių ir įstaigų nei pernai.
 
Marijampolės ir Alytaus apskrityse daugiausiai darbdavių patyrė darbuotojų stygių (atitinkamai – 65,1 proc. ir 57,6 proc.). Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse – mažiausiai (38,4 proc. ir 34,7 proc.), rašoma pranešime.
 
Pagrindinėmis darbuotojų trūkumo priežastimis darbdaviai įvardijo nepakankamą darbo ieškančiųjų motyvaciją (58,1 proc.) ir kvalifikaciją (48,9 proc.) bei didelius lūkesčius dėl darbo užmokesčio (56,4 proc.).
 
Anot G. Darulio, pastarąją priežastį dažniausiai įvardijo didžiųjų miestų, ypač Vilniaus ir Kauno darbdaviai: „Kvalifikuoti specialistai rinkoje gali diktuoti savo sąlygas ir prašyti didesnio atlyginimo, nes jaučiasi konkurencingi ir renkasi ne iš vieno darbo pasiūlymo.“
 
Darbo ieškančių norus atitinkančio atlygio problema šiemet palietė dešimtadaliu daugiau įmonių nei pernai. Ne viena įmonė, ypač neseniai pradėjusi veiklą, pažymėjo, kad lūkesčiai dėl darbo užmokesčio auga greičiau nei įmonės pajėgumai juos tenkinti, rašoma pranešime.
 
Motyvacijos dirbti stoką labiau pabrėžė žemės ūkio, apgyvendinimo ir maitinimo, administracinės ir aptarnavimo veiklą vykdančios įmonės, t. y. sektoriai, kuriuose vidutinis darbo užmokestis nesiekia šalies vidurkio.
 
Geriausiai apmokamų sektorių – informacijos ir ryšių, finansų ir draudimo, elektros, dujų ir garo tiekimo – įmonės labiau akcentavo nepakankamą darbo ieškančiųjų kvalifikaciją. Tokią priežastį įvardijo 58,1 proc. apklaustų darbdavių.
 
„Emigraciją kaip darbuotojų trūkumo priežastį nurodė penktadalis (19,7 proc.) apklaustų darbdavių. Daugiausia – statybos bei transporto įmonės“, – pažymima pranešime.
 
Per mažą šalyje parengiamų specialistų skaičių įvardijo informacijos ir ryšių, žmonių sveikatos priežiūros bei energetikos įmonės.
 
Užimtumo tarnybos specialistai apklausė 2,6 tūkst. šalies įmonių ir įstaigų, kuriose dirba 115,7 tūkst. darbuotojų. Apklausa vyko 2022 m. spalį-lapkritį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.12.15; 10:14
Aktualijos

Užimtumo tarnyba. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vidurvasarį fiksuota net 30 proc. (67,6 tūkst.) mažiau darbo neturinčių žmonių nei prieš metus. Rugpjūčio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 158,7 tūkst. neaktyvių darbingo amžiaus gyventojų.
 
Šiuo metu vyresnių nei 50 metų amžiaus klientų – 66,7 tūkst. Tai – du penktadaliai visų darbo neturinčių asmenų. Kas tryliktas (12 tūkst.) – riboto darbingumo dėl negalios, skelbia Užimtumo tarnyba.
 
Liepą 28 tūkst. klientų norėjo įsidarbinti pagalbiniais darbininkais, 5,4 tūkst. – valytojais, 5,4 tūkst. – pardavėjais, 4,1 tūkst. – lengvojo automobilio vairuotojais, 3,2 tūkst. – administratoriais.
 
„Kaip ir kasmet šiuo laikotarpiu, stebimas mažesnis aktyvumas darbo rinkoje, sumažėja įvairiose programose dalyvaujančių klientų. Registruotas nedarbas šalyje šiek tiek – 0,5 proc. punkto paaugo ir rugpjūčio 1 d. siekė 9,1 proc. Tačiau yra 4 proc. mažesnis nei pernai (13,1 proc.). Nedarbo rodiklius paaugino ir pasyvesnis įsidarbinimas bei mažėjusi darbo paklausa“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Butkienė.
 
Labiausiai didėjo darbo ieškančių jaunuolių skaičius – asmenų iki 24 metų įregistruota 1,4 tūkst. (11 proc.) daugiau nei prieš mėnesį. „Iš dalies tai sietina su aktyvesne absolventų registracija – liepą jų daugiau ateina dėl konsultacijų darbo paieškos ir įdarbinimo klausimais“, – sakė A. Butkienė.
 
Darbo pasiūlymų srautas liepą buvo mažesnis nei birželį. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,8 tūkst. darbo skelbimų – 14,9 proc. mažiau nei prieš mėnesį. Laisvų darbo vietų įsidarbinti terminuotam laikotarpiui mažėjo 27,5 proc., neterminuotam darbui sumenko 14,2 proc.
 
Daugiausiai darbo pasiūlymų registravo apdirbamosios gamybos (3,2 tūkst.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (3,1 tūkst.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (2,8 tūkst.) ir statybos (2,3 tūkst.) įmonės.
 
Darbdaviai daugiausiai pageidavo kvalifikuotų darbininkų ir mašinų bei įrengimų operatorių – jiems skirta kiek daugiau nei trečdalis per mėnesį įregistruotų laisvų darbo vietų.
 
Liepą užimtumas suteiktas 26,1 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų. Daugiausiai – 14,2 tūkst. įsidarbino, 9,4 tūkst. pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus, 2,2 tūkst. suteiktas remiamas užimtumas dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, skirtose palengvinti integraciją į darbo rinką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.08.08; 12:00
Aktualijos

Užimtumo tarnyba Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Užsieniečiams sudaromos vis geresnės sąlygos dirbti Lietuvoje, o trečiųjų šalių piliečiams išduotų leidimų dirbti skaičius vėl sugrįžta į priešpandeminį lygį. Šią tendenciją fiksuoja Užimtumo tarnyba, per tris pirmuosius metų mėnesius išdavusi 1,6 karto daugiau dokumentų, leidžiančių dirbti 2590 trečiųjų šalių piliečių nei pernai pirmąjį ketvirtį (1584). Tuo pačiu laikotarpiu 2020 m. suteikta 2378 dokumentų.
 
Užimtumo tarnybos duomenimis, darbdaviams išduoti 1166 leidimai dirbti užsieniečiams ir priimti 1152 sprendimai dėl užsieniečio darbo atitikties šalies darbo rinkos poreikiams, iš jų – 80 dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams. Sezoniniams darbams išduoti 272 leidimai dirbti – tai beveik 3,7 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
 
„Didesnį darbo jėgos poreikį iš trečiųjų šalių sąlygojo pasikeitusios aplinkybės po karantino, kai ūkio sektoriai, ypač paslaugų, grįžo į įprastines veiklas. Atšaukus užsieniečių atvykimo ribojimus, vėl fiksuojamas didesnis leidimų dirbti užsieniečiams mūsų šalyje skaičius“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė.
 
Dauguma leidimų, leidžiančių įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, išduota Vilniaus regione dirbantiems darbdaviams (550), Kauno – 328, Klaipėdos – 106, Šiaulių – 100, Panevėžio – 82. Vyrai sudaro 82 proc. atvykėlių, moterys – 18 proc., nurodoma Užimtumo tarnybos pranešime.
 
Pasikeitė išduotų leidimų dirbti struktūra pagal užsieniečio pilietybę. Gerokai išsiplėtė šalių geografija, kurių piliečiams leidžiama dirbti Lietuvoje – šiemet sąraše 33 šalys, pernai – 21.
 
Didžioji leidimų dirbti dalis buvo išduota Baltarusijos piliečiams, kurie sudaro 30 proc. visų išduotų leidimų dirbti, Ukrainos – 29 proc., Kirgizijos Respublikos – 9 proc. Lietuvoje ketino įsidarbinti Kazachstano, Azerbaidžano, Uzbekistano, Tadžikistano, Indijos, Rusijos Federacijos, Sakartvelo, Nepalo, Tailando, Moldovos Respublikos, Armėnijos, Indonezijos, Tuniso, Turkijos, Egipto, Vietnamo, Kinijos, Libano, Alžyro, Šri Lankos, Bangladešo, Juodkalnijos, Kamerūno, Kolumbijos, Kosta Rikos, Maroko, Nigerijos, Pakistano, Turkmėnistano, Venesuelos piliečiai.
 
Nepasikeitė struktūra pagal pilietybę pagal priimtus sprendimus dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams. 2022 m. pirmąjį ketvirtį sprendimai priimti atvykėliams iš 35 šalių (2021 m. pirmąjį ketvirtį – iš 27 šalių). Daugiausiai jų suteikta Ukrainos piliečiams – 45 proc., Baltarusijos piliečiams – 27 proc., Rusijos Federacijos piliečiams – 6 proc. visų išduotų sprendimų skaičiaus.
 
Daugiausiai leidimų dirbti ir sprendimų (dokumentų) išduota paslaugų sektoriaus įmonėms – daugiau nei 50 proc., statybų – ketvirtadalis, pramonėje – penktadalis ir žemės ūkyje – 3 proc.
 
Kitų šalių piliečiai mūsų šalyje daugiausiai dirbs virėjais, staliais, restorano virėjais, pakavimo įrangos operatoriais, elektromonteriais, betonuotojais, vairuotojais ekspeditoriais, metalinių konstrukcijų montuotojais, suvirintojais dujomis ir elektra, stogdengiais, plataus profilio statybininkais.
 
Daugiausiai leidimų dirbti užsieniečiams išduota įmonėse „Sematix“, „Gisbalt“, „Ritata“, „Plasta“, „Amber Food“, „Kaimelis LT“, „Baltic Logistic Solutions“, „Baltic Energy Projects“.
 
Šiemet 1,4 karto daugiau nei 2021 m. pirmąjį ketvirtį priimta sprendimų dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties – 80 sprendimų. Aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiai – teisininkai, rinkodaros specialistai, projekto vadovai, ekonomistai, analitikai ketino atvykti iš 15 šalių, nurodo Užimtumo tarnyba.
 
Šių metų pirmąjį ketvirtį užsieniečiams nustatyti atlyginimai svyravo nuo 731 euro iki 5784 eurų (2021 m. pirmąjį ketvirtį – nuo 644 Eur iki 2810 Eur).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.05.02; 11:20
Aktualijos

Užimtumo tarnyba. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vyresni nei 65 metų asmenys sudarys 48,1 proc. visos populiacijos Baltijos šalyse jau 2050-aisiais. Jeigu tendencijos artimiausiu metu nepasikeis, darbo rinkoje vis labiau ryškės norinčių ir galinčių dirbti žmonių deficitas.
 
Jau dabar daugiau nei 42 proc. visų Užimtumo tarnyboje registruotų darbo ieškančių asmenų – penkiasdešimties ir vyresni (50+).
 
Užimtumo tarnybos gruodžio 1 d. duomenimis, šalyje buvo apie 71 tūkst. darbo neturinčių šios amžiaus grupės asmenų. Prieš kelerius metus aktualiausia tema buvo jaunimo nedarbas, bet dabar tai iš esmės pasikeitė.
 
„Technologijų sektoriuje būsimam darbuotojui keliami tik du reikalavimai: kompetencija ir motyvacija. Tokie aspektai kaip lytis, rasė, tautybė, amžius, išsilavinimas įtakos neturi. Esame į rezultatą orientuota įmonė ir esame sėkmingi būtent todėl, kad kartu su mumis dirbti renkasi ambicingi, veržlūs, aukšto kompetencijų lygio IT profesionalai“, – sakė „NFQ Technologies“ personalo vadovė Monika Vasiliauskaitė.
 
Jai pritarė įmonės „YIT Lietuva“ personalo direktorė Nerilė Naprienė. „Naujus darbuotojus samdome atsižvelgdami į jų įgūdžius, turimą potencialą bei asmenines savybes – tik šie trys elementai turi svarų vaidmenį atrankos procese. Ši nuostata galioja tiek kandidatams į darbą biure, tiek statybų aikštelėje. Kandidato amžius šiuo atveju yra mažiausiai svarbus“, – sakė ji.
 
Tai – tik dviejų įmonių pozicija, taip manančių Lietuvoje yra gerokai daugiau. Tačiau didžiausia kliūtis išlieka mąstymo stereotipai. Sulaukęs penkiasdešimties retas kuris pagalvoja apie persikvalifikavimo galimybę. Tuo tarpu darbdaviui gali atrodyti, kad jaunesnio asmens adaptacija darbo vietoje bus paprastesnė.
 
„Vis dėlto neišvengiama, kad ateities Lietuvoje sidabrine karta vadinami asmenys ir darbdaviai turės rasti kompromisą. Viena iš jau minėtų alternatyvų – profesinis mokymas ar persikvalifikavimas. Šiuo metu 50+ asmenys dažniausiai renkasi socialinio darbuotojo padėjėjo bei sandėlio operatoriaus mokymus“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojas Gytis Darulis.
 
Tarp norinčiųjų mokytis ir keisti kvalifikaciją – vis daugiau tų, kurie savo ateitį sieja su IT sektoriumi. Populiariausia išlieka žiniatinklio programavimo profesinio mokymo programa, pažymima Užimtumo tarnybos pranešime. Ją šiais ir praėjusiais metais pasirinko 15 Užimtumo tarnyboje registruotų 50+ amžiaus grupės asmenų.
 
IT kompanijos atstovė sakė, kad prie jų komandos prisijungus mažiau patyrusiam, bet labai motyvuotam kolegai yra sudaromas karjeros augimo planas, paskiriamas už jo tobulėjimą atsakingas mentorius. „Esame pirmieji Lietuvoje savo įmonės viduje įsteigę NFQ Akademiją, skirtą IT rinkos naujokams, norintiems išmokti IT rinkoje reikiamų kompetencijų ir vėliau sėkmingai įsilieti į programuotojų gretas. Tarp savo ateities tikslų tikrai esame išsikėlę uždavinį pritraukti į šį sektorių dirbti vyresnės kartos specialistus“, – teigė M.Vasiliauskaitė.
 
Statybų sektoriuje populiariausia – apdailininko (statybininko) mokymo programa. Ją rinkosi Užimtumo tarnyboje registruoti darbo ieškantys asmenys. Per praėjusius ir šiuos metus ją baigė 34 penkiasdešimties ir vyresni klientai, tarp jų – viena moteris.
 
„YIT Lietuva“ personalo direktorė pasakojo, kad vyriausiam darbuotojui kompanijoje – jau 72 metai. „Vyresni nei 50 metų darbuotojai bendrovėje sudaro pusę visų dirbančiųjų. Juos vertiname dėl stabilumo, lojalumo, patirties ir ekspertiškumo profesinėje srityje. Per ilgametę praktiką įsitikinome, jog iniciatyvumas ne visada priklauso nuo amžiaus“, – pabrėžė statybų kompanijos atstovė.
 
Pavyzdžiai rodo, kad vyresni darbuotojai gali turėti daug privalumų. Stabilumas, lojalumas, veržlumas – universalios savybės. Visgi vyresni darbuotojai jomis gali pasigirti dažniau.
 
Užimtumo tarnyba siūlo bedarbio ir užimto asmens statusą turintiems asmenims rinktis iš 11,5 tūkst. įvairia forma organizuojamų formalaus mokymo programų. Finansuojamos ne tik profesinio mokymo, bet ir kelionės, apgyvendinimo išlaidos, jei asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje teritorijoje. Be to, mokama stipendija, kurios dydis šiuo metu siekia 301,74 euro.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.12.27; 09:10