Erkė – pavojinga žmogui. Slaptai.lt nuotr.
Nors erkės suaktyvėja kovo mėnesį, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė sako, kad tinkamiausias metų laikas pasiskiepyti nuo erkinio encefalito yra žiema.
„Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus, bet geriausia tą padaryti žiemą, kol dar neprasidėjęs pirmasis erkių aktyvumo periodas“, – Eltai perduotame komentare teigia M. Žygutienė.
Tačiau, anot jos, dažniausiai žmonės skiepų kabineto duris praveria pavasarį ir aktyviausiai skiepijasi gegužę, kai žiniasklaidoje pasirodo naujienos apie gamtoje pabudusias erkes.
„Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams“, – pažymi NVSC specialistė.
Šaltuoju metų laikotarpiu taikomas įprastinis skiepijimo planas, o, anot jos, prasidėjus erkių aktyvumui, rekomenduojama skiepytis pagal pagreitintą planą.
„Abu skiepijimo planai yra vienodai veiksmingi“, – tikina M. Žygutienė.
Pagal įprastinį planą, pirmąja vakcinos nuo erkinio encefalito doze galima pasiskiepyti bet kada, antroji vakcinos dozė skiriama po 1–3 mėnesių nuo pirmosios, o trečioji dozė – po 5–12 mėnesių nuo antrosios dozės.
Pagal greito skiepijimo planą, pirmąja vakcinos doze taip pat galima pasiskiepyti norimu laiku, antrąja – praėjus 7–14 dienų nuo pirmosios dozės, o trečioji dozė skiriama po 5–12 mėnesių nuo antrosios dozės.
NVSC duomenimis, pirmieji erkinio encefalito atvejai registruojami balandį, praėjus mėnesiui nuo erkių suaktyvėjimo. Didžiausias atvejų skaičius užregistruojamas nuo birželio iki spalio mėnesio.
Seimas antradienį po pateikimo pritarė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisai, kurioje siūloma, kad, kilus įtarimams dėl COVID-19 ligos arba įmonėje užfiksavus koronaviruso protrūkį, darbuotai turėtų privalomai testuotis arba, esant galimybei, dirbti nuotoliniu būdu. Seimas nutarė, kad ši įstatymo pataisa bus svarstoma skubos tvarka.
Už įstatymo pataisą balsavo 71 Seimo narys, prieš – 11, susilaikė 32 parlamentarai.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos svarstymas ir priėmimas Seime numatytas ketvirtadienį.
Seimui pritarus šiam įstatymo pakeitimui, Vyriausybei būtų suteikta teisė papildomai nustatyti darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, papildomai pasitikrinusiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą.
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, numatoma, kad testuotis dėl COVID-19 būtų privaloma tais atvejais, kai darbuotojas užsikrėtė arba galimai užsikrėtė COVID-19 infekcija tuomet, kai įmonėje užfiksuotas COVID-19 protrūkis, arba kai įmonei būtų nustatytas privalomas periodinis profilaktinis testavimas.
Siūloma įstatymo pataisa taip pat numato, kad atsisakiusiam testuotis darbuotojui būtų suteikiama galimybė dirbti nuotoliniu būdu. Visgi, jei toks darbo pobūdis būtų neįmanomas, darbuotojas būtų nušalinamas nuo darbo.
Kai kuriems Seimo nariams atkreipus dėmesį į viešoje erdvėje sklaidančius nuogąstavimus, kad testavimas bus ne tik privalomas, bet ir priverstinis, sveikatos apsaugos ministras suskubo šią informaciją tikslinti.
„Diskusijų metu į viešąją erdvę įvairių sąvokų yra paleidžiama, nors aš pats asmeniškai nė karto nepasakiau žodžio priverstinis, tiesiog interpretacijos yra tokios, kokios yra. Ir mūsų nuomonė, kad čia tikrai nėra pažeidžiamos žmogaus teisės ar laisvės, ir manau, kad čia yra labai proporcingi pasiūlymai“, – Seimo posėdyje teigė A. Dulkys.
„Tai čia šiuo atveju įstatyme yra kaip tik labai stipriai akcentuojama, kad yra numatyta darbdaviams galimybė, jeigu žmogus nenori testuotis, jam sudaroma galimybė dirbti nuotoliniu būdu“, – pridūrė ministras.
Visgi Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio toks ministro paaiškinimas neįtikino, parlamentaras piktinosi, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai.
„Šiuo atveju Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, tai ką jūs siūlote, iš esmės prieštarauja pačiai Konstitucijai“, – sakė R. Žemaitaitis, akcentuodamas, kad COVID-19 testavimas bus priverstinis ir nebus jokio pasirinkimo galimybės.
Taip pat siūloma, kad darbuotojus, kurie privalo pasitikrinti sveikatą, turėtų nustatyti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), kuris apie privalomą tyrimą turėtų informuoti tiek darbuotoją, tiek ir darbdavį.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisa numato ir tai, kad darbuotojų papildomi sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, galėtų būti finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka arba apmokami darbdavio.
Aiškinamajame rašte pažymima, kad, Seimui priėmus šias pataisas, būtų užtikrinamas saugesnis atskirų darbų ir veiklos sričių atlaisvinimas ir organizavimas, sudaroma galimybė laiku nustatyti infekcijos atvejus, organizuoti sąlytį turėjusių asmenų izoliavimą ar kitas užkrečiamųjų ligų kontrolės priemones. Tokiu būdu sumažinama būtų užkrečiamųjų ligų plitimo bei didelių ligos protrūkių, sąlygojančių darboviečių veiklos tęstinumo sutrikimus, rizika.
Saulius Čaplinskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino, kad Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas yra atleidžiamas dėl pareigų nevykdymo.
Seime vykstančioje Vyriausybės valandoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) narys Antanas Matulas klausė sveikatos apsaugos ministro, kodėl iš pareigų atleidžiamas S. Čaplinskas. Parlamentaras svarstė, ar A. Veryga ULAC direktorių atleido dėl dažnai jo reikštos kritikos Sveikatos apsaugos ministerijai.
„Žmonės kalba, kad iš direktoriaus pareigų S. Čaplinską atleidote dėl jums reikštos kritikos, ar dėl to, kad ne su ta partija balotiravosi į Seimą. Gal galite paaiškinti, už ką jis yra atleidžiamas iš darbo“, – teigė A. Matulas.
A. Veryga pripažino, kad ULAC vadovas iš pareigų tikrai atleidžiamas. Pasak sveikatos apsaugos ministro, sudaryta komisija įrodė, kad S. Čaplinskas nevykdė savo pareigų tinkamai.
„Ir apie mane žmonės įdomių dalykų sako. Jie teigia, kad aš gydžiausi ir psichozę, ir panašių dalykų prišneka. Žmonės, matyt, mėgsta pašnekėti. Kalbant labai rimtai, tai šito vadovo atleidimo tikrai nereikia sieti su kažkokiu priklausymu partijai ar dėl jo dalyvavimo rinkimuose. Šiuo metu jis turi nedarbingumo pažymą. Jo pirma darbo diena po nedarbingumo bus ir paskutinė darbo diena. Atleidžiamas jis dėl tikrai ne vieno darbo drausmės pažeidimo ir pareigų neįvykdymo. Buvo sudaryta ir komisija, kuri vertino. Dalis tų pažeidimų yra įvykę dar gerokai iki to, kuomet jis dalyvavo rinkimuose, ar pareiškė, kur ir su kokia partija jis kandidatuoja. Tai tikrai išimtinai dėl jo pareigų nevykdymo“, – atsakė A. Veryga.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr. Pasauliui dėmesį sutelkus į Kiniją, kur šimtai žmonių užsikrėtė mirtinu koronavirusu bei kelios dešimtys nuo jo mirė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas sako, kad Kinija ėmėsi precedento neturinčių priemonių – dėl viruso plitimo uždarė keletą miestų, kuriuose gyvena dešimtys milijonų žmonių, intensyviai vykdomos ir kitos ligos plitimą stabdančios priemonės. Dėl to, sako profesorius, tikimybė, kad virusas ateis į Lietuvą, nėra itin didelė.
Kartu prof. dr. S. Čaplinskas pažymi, kad Lietuvoje veikia ekstremalių situacijų valdymo centrai, taip pat ir jo vadovaujama įstaiga – ULAC informacija nuolat keičiasi su užsienio partneriais, tad, ramina profesorius, situacijos, kada įstaigos netikėtoje situacijoje „nesusidirba“, neturėtų pasikartoti.
Ramina lietuvius: rizika yra, tačiau karantinų įvesti tikrai nereikės
„Mūsų institucija vykdo epidemiologinę stebėseną, analizę, labai glaudžiai bendradarbiaujame su kolegomis užsienyje būtent skleidžiant tą informaciją, taip pat ir metodinę informaciją. Mums asmeniškai tokių problemų kaip nesusidirbimas nekyla – tiek gauti informaciją iš kolegų čia, tiek užsienyje, tiek ją perduoti“, – Eltai sakė prof. dr. S. Čaplinskas.
Jis taip pat informavo, kad ULAC tinklalapyje yra visa reikalinga informacija, kuri nuolat atnaujinama – pateikiamas koronaviruso sukeltų ligų atvejų žemėlapis, elgesio rekomendacijos, taip pat reklaminiai skydeliai.
„Šiandien, kalbant apie rekomendacijas, ką daryti Lietuvoje, tai remtis MERS (koronaviruso – ELTA) rekomendacijomis, kurios mūsų yra paruoštos lietuvių kalba. Jos visos jau yra sudėtos mūsų tinklapyje“, – teigė prof. dr. S. Čaplinskas.
Paklaustas, kokia tikimybė, kad koronavirusas gali atklysti į mūsų šalį, profesorius nuramino, kad net ir pasitvirtinus tokiems atvejams, Lietuvai epidemija negresia.
„Mano prognozėmis, tai vargiai ar dabar Pasaulio sveikatos organizacija priims sprendimą, kad tai yra tarptautinė grėsmė pasaulio sveikatai. Ko gero, dar nebus toks sprendimas priimtas. Net jei ir būtų priimtas, tai Lietuvai išliks ta vadinamoji moderate – vidutinė rizika. Tai reiškia, kad visai rizikos atmesti negalima, bet ji nėra tiek didelė, kad reikėtų įvesti karantinus ar panašiai“, – kalbėjo ULAC vadovas, pridūręs, kad šiuo metu reikia stebėti mokslo bendruomenės pranešimus, taip pat Kinijos valdžios sprendimus.
Apie tai, dar kartą patikino prof. dr. S. Čaplinskas, Lietuvoje taip pat operatyviai informuoja ULAC.
Kinijos veiksmai teikia vilties
Profesorius Eltai papasakojo ir apie tikimybę užsikrėsti koronavirusu ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis nuo sergančiojo. Mirtingumas nuo šio viruso, sukeliančio ūminį kvėpavimo takų sindromą, paskutinėmis žiniomis, siekia 4 proc.
„Vidutiniškai, pagal šios dienos duomenis, dabar žmogus, užsikrėtęs koronavirusu, gali užkrėsti nuo 1,4 iki 2,5 žmogaus. Toliau galbūt tie skaičiai keisis į vieną ar kitą pusę, bet tai neaišku. Palyginimui – sergantys tymais užkrečia nuo 12 iki 18 žmonių. Sergantys Ebola užkrėsdavo panašiai – nuo 1,5 iki 2,5, bet susirgę ja, mirdavo nuo 25 iki 90 proc. Tymais – nuo 0,1 iki 0,2 proc. Šiuo naujuoju koronavirusu – 4 proc. žmonių“, – informavo ULAC direktorius prof. dr. S. Čaplinskas.
Jis taip pat teigė, kad mirštamumas nuo šios užkrečiamosios ligos turėtų mažėti, nes ji vis dažniau diagnozuojama lengvų stadijų. Institucijos, anot S. Čaplinsko, stengiasi teikti naujausius duomenis, taip pat nekelti nereikalingos isterijos.
„Precedento neturintis įvykis, ką daro Kinija, – įvedė karantiną trijuose milijoniniuose miestuose, tokiu būdu stengdamasi sustabdyti to viruso plitimą. (…) Iki šiol nebuvo tokių duomenų, kad kitose šalyse žmonės būtų užsikrėtę tose šalyse, nes jie visi jau atvažiavo užsikrėtę iš Kinijos. Tai teikia tam tikros vilties, kad visos šitos priemonės galbūt padės sustabdyti tolesnį plitimą. Pirmas židinys, kaip žinoma, ko gero, likviduotas, nes Uhano (protrūkio epicentras Kinijoje – ELTA) turgus yra uždarytas ir dezinfekuojamas“, – pabrėžė profesorius.
Prof. dr. S. Čaplinskas dar kartą bendrai patikino, kad visos tarnybos Lietuvoje turi informaciją, kaip elgtis susidūrus su galimu koronaviruso atveju.
Kinijos žemėlapis
„Kaip viskas vyksta, yra aprašyta, ir tarnybos žino, ką reikia daryti – tiek medikai, tiek (…) pasienis, oro uostai, vandens uostai. Visos šitos procedūros yra aiškios. Kitas klausimas yra, kad mes nuolat galime susidurti su šitokiais naujais iššūkiais. (…) Ta grėsmė visada bus, kitas klausimas – kiek ji didelė, ir svarbu, ką daro dabar pasaulio ir mokslo visuomenė – keistis informacija ir operatyviai reaguoti“, – pridūrė ULAC direktorius.
Kinija skuba vos per 10 dienų pastatyti naują ligoninę šimtams užsikrėtusių žmonių mirtino koronaviruso protrūkio epicentre Uhane, paskelbė valstybinė žiniasklaida. Ligoninę Uhane tikimasi atidaryti vasario 3 d. Joje būtų gydomi jau 41 gyvybę pasiglemžusiu koronavirusu užsikrėtę žmonės.
Kinijos pareigūnai tvirtino, kad viruso protrūkis tikriausiai prasidėjo viename iš jūros gėrybių turgų Uhane, o virusą pernešti esą galėjo gyvūnai. Šiuo metu koronavirusas diagnozuotas žmonėms kai kuriose kitose Azijos šalyse ir už žemyno ribų.
Penktadienį buvo paskelbta apie pirmuosius užfiksuotus koronaviruso atvejus Europoje – Prancūzijoje buvo patvirtinta, kad trys asmenys, lankęsi Kinijoje, yra užsikrėtę šiuo virusu. Apie pirmą šalyje koronavirusu apsikrėtusį asmenį šeštadienį paskelbė ir Australija.
