Sakartvelo vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, kovo 8 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministerija atidžiai stebi įvykius Tbilisyje ir solidarizuojasi su Sakartvelo žmonėmis, norinčiais toliau kurti europinę šalies ateitį.
Taip sakoma trečiadienį Ukrainos URM tinklalapyje paskelbtuose komentaruose, praneša „Ukrinform“.
„Ukrainos užsienio reikalų ministerija atidžiai stebi įvykius Tbilisyje. Sakartvelas, kaip valstybė, siekianti tapti Europos Sąjungos nare, turi nuosekliai garantuoti piliečiams jų pagrindines teises ir laisves, įskaitant teisę taikiai protestuoti“, – pažymėjo Ukrainos užsienio politikos žinyba.
Pasak Ukrainos URM atstovų, jie atkreipė dėmesį į Sakartvelo prezidentės Salomė Zurabišvili ketinimą vetuoti įstatymą dėl vadinamųjų „užsienio agentų“, kenkiantį pilietinės visuomenės veiklai.
„Pritariame ES pozicijai, kad dabartinės redakcijos įstatymo projektas prieštarauja Europos vertybėms ir standartams. Išreiškiame solidarumą su Sakartvelo žmonėmis, norinčiais toliau kurti europinę šalies ateitį“, – sakoma dokumente.
Sakartvele tūkstančiai žmonių protestuoja prieš įstatymo projektą, kuriuo siekiama apriboti „užsienio agentų“ įtaką ir, kaip baiminasi daugelis šalies gyventojų, nutildyti kritikus.
Rusijos slaptoji tarnyba FSB
Maskva, gruodžio 26 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Rusija įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą tyrimo tinklalapyje „Bellingcat“ aukštas pareigas einantį žurnalistą, rengiantį išsamius reportažus apie Maskvos puolimą Ukrainoje.
Bulgarijos žurnalisto Christo Grozevo pavardė buvo įtraukta į ieškomų asmenų sąrašą Rusijos vidaus reikalų ministerijos svetainėje.
Ministerija nenurodė, už kokį nusikaltimą jis ieškomas. Tačiau naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo šaltinį, sakiusį, kad Ch. Grozevui iškelta baudžiamoji byla už „melagingos informacijos apie Rusijos armiją platinimą“, vadovaujantis įstatymu, kuris buvo priimtas Maskvai vasarį pasiuntus kariuomenę į Ukrainą.
Rusijos vidaus saugumo agentūra FSB kaltina Ch. Grozevą padedant Ukrainos žvalgybai.
Ch. Grozevas yra „Bellingcat“ vyriausiasis Rusijos tyrėjas ir vadovavo tiriant opozicijos politiko Aleksejaus Navalno apnuodijimą. Šiais metais jis daugiausia dėmesio skyrė Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje.
Liepą Maskva paskelbė „Bellingcat“ „nepageidaujama“ organizacija ir sakė, kad ji kelia grėsmę šalies saugumui. Pernai Rusija jau paskelbė „Bellingcat“ „užsienio agentu“.
Nuo tada, kai Maskva vasarį pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, „Bellingcat“ dokumentuoja įtariamus Rusijos karo nusikaltimus, daugiausia dėmesio skirdama medžiagai atviruose šaltiniuose ir socialinėje žiniasklaidoje.
Lietuva palaiko Memorialą
Maskva, gruodžio 28 d. (AFP-ELTA). Rusijos Aukščiausiasis Teismas antradienį nusprendė uždaryti „Memorial“, žymiausią šalies žmogaus teisių gynimo organizaciją, kuri rašė Stalino laikų valymų kroniką ir simbolizavo posovietinę demokratizaciją.
Teisėja Alla Nazarova nurodė uždaryti „Memorial International“, organizacijos centrinę struktūrą, dėl to, kad ji nesilaikė „užsienio agento“ taikomų reikalavimų, t. y. nežymėjo visų publikacijų etiketėmis, kaip reikalauja įstatymas.
Teisės aktuose apie „užsienio agentus“, primenančiuose Stalino laikus, organizacijos, gaunančios lėšų iš užsienio, įvardijamos kaip prieštaraujančios Rusijos interesams.
Prokurorai taip pat kaltino „Memorial International“ Sovietų Sąjungos ir jos pergalių atminimo menkinimu bei „nacių nusikaltėlių“ reabilitavimu.
Per antradienio posėdį prokuroras sakė, kad „Memorial“ „sukuria klaidingą SSRS kaip teroristinės valstybės įvaizdį ir menkina Antrojo pasaulinio karo atminimą“.
„Buvo nuspręsta uždaryti „Memorial International“ ir jos regioninius padalinius“, – „Telegram“ programėlėje pranešė organizacija.
Teismo sprendimas, kurio nebus galima apskųsti Rusijos teisme, yra didžiausias smūgis organizacijai, kurią 1989 metais įkūrė sovietų disidentai, tarp jų – ir Nobelio taikos premijos laureatas Andrejus Sacharovas.
Organizacija yra laisva struktūra, susidedanti iš vietose registruotų organizacijų, o „Memorial International“ tvarko didelius organizacijos tinklo archyvus Maskvoje ir koordinuoja jos darbą.
„Memorial“ daug metų sudarinėjo Sovietų Sąjungoje, ypač liūdnai pagarsėjusiame kalėjimų stovyklų tinkle Gulage, įvykdytų žiaurumų sąrašus.
Sprendimas uždaryti „Memorial“ vainikuoja susidorojimą su valdžios kritikais. Žymiausias prezidento Vladimiro Putino kritikas Aleksejus Navalnas – įkalintas, jo organizacijos – paskelbtos neteisėtomis, nepriklausoma žiniasklaida ir teisių gynimo organizacijos – nutildytos.
Tačiau „Memorial International“ draudimas išsiskiria net ir dabartinėje situacijoje. Jos šalininkai teigia, kad uždarymas rodo Rusijos posovietinio demokratizacijos proceso eros, kuriai šį mėnesį sukanka 30 metų, pabaigą.
Antradienį dešimtys šalininkų susirinko prie teismo rūmų stingdant šalčiui, o keli žmonės buvo sulaikyti.
Viena jų, Marija Biriukova, sakė, kad Rusijai reikalingas „Memorial“, kad šalis nekartotų praeities klaidų.
„Mes turime žinoti savo istoriją, kad gerai suprastume, kas vyksta. „Memorial“ sako tiesą ir jokiu būdu nežemina šalies“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
„Memorial“ teisininkai ir steigėjai neigia bet kokius rimtus pažeidimus, sakydami, kad organizacijos medžiaga buvo tinkamai pažymėta ir kad tik nereikšmingam dokumentų skaičiui galėjo trūkti etiketės.
Antradienio teismo posėdyje buvo svarstoma viena iš dviejų organizacijai iškeltų bylų. Prokurorai taip pat reikalauja, kad teismas uždarytų „Memorial“ žmogaus teisių centrą, kaltindami jį toleruojant „terorizmą ir ekstremizmą“, šalia „užsienio agentų“ įstatymų pažeidimų.
Trečiadienį įvyks teismo posėdis šiai bylai svarstyti.
Vladimiras Putinas – dziudistas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, spalio 13 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Nobelio taikos premija, skirta Rusijos laikraščio redaktoriui Dmitrijui Muratovui, „neapsaugos“ jo nuo paskelbimo „užsienio agentu“, jei jis pažeis įstatymus.
Svarbiausio nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja gazeta“ vyriausiasis redaktorius D. Muratovas praėjusią savaitę kartu su tyrėja žurnaliste Maria Ressa iš Filipinų pelnė prestižinį apdovanojimą už savo darbą ginant saviraiškos laisvę. D. Muratovas sulaukė šio pripažinimo tuo metu, kai dešimtys Rusijos žurnalistų ir kelios pirmaujančios nepriklausomos žiniasklaidos priemonės šiais metais buvo paskelbtos „užsienio agentais“. Šis terminas, turintis sovietmečio potekstę, verčia asmenis ar organizacijas atskleisti finansavimo šaltinius ir šia etikete pažymėti visas savo publikacijas, įskaitant įrašus socialinėje žiniasklaidoje, kitaip gresia baudos.
„Jei jis nepažeis Rusijos įstatymų ir nesuteiks priežasties būti paskelbtas užsienio agentu, tada ir nebus“, – sakė V. Putinas per forumą Maskvoje. Tačiau jis perspėjo žurnalistą nesistengti slėptis už Nobelio premijos ir „naudoti ją kaip skydą“ Rusijos įstatymams pažeisti ir „pritraukti į save dėmesį“.
V. Putinas nutraukė tylą dėl prestižinės premijos, nors anksčiau Kremlius D. Muratovą pasveikino. Pats D. Muratovas vėliau sakė, kad atsiims apdovanojimą, nepaisydamas Kremliaus lyderio pastabų.
„Valstybė gali daryti, ką nori, bet mes priimsime premiją, neatsisakysime jos“,- naujienų agentūrai „Interfax“ sakė 59 metų redaktorius ir vienas iš „Novaja gazeta“ įkūrėjų.
D. Muratovas sakė, kad apdovanojimą skirs šešiems savo laikraščio žurnalistams, kurie buvo nužudyti per daugelį metų. Žurnalistas teigė esąs užtikrintas, kad piniginis prizas nėra priežastis jį paskelbti „užsienio agentu“.
Penktadienį gavęs apdovanojimą D. Muratovas sakė nesąs tikras, kaip tai paveiks „cenzūrą“. Tą pačią dieną Teisingumo ministerija į užsienio agentų sąrašą įtraukė dar devynis žmones.
Laikraštis „Novaja gazeta“ yra vienas iš vos kelių likusių nepriklausomų balsų griežtai kontroliuojamoje žiniasklaidos aplinkoje. Kremliaus kritikai sako, kad valdžia vykdo kampaniją prieš nepriklausomą ir kritišką žiniasklaidą, daug jos buvo paskelbta užsienio agentais, kiti priversti nutilti.
Rusijos slaptoji tarnyba FST (FSB). Slaptai.lt foto
Rusijos saugumo tarnyba FSB ketvirtadienį pranešė, kad siekia suimti tyrimų žurnalistą Romaną Dobrochotovą dėl neteisėto sienos kirtimo. Taip valdžios institucijos toliau vykdo susidorojimą su nepriklausoma žiniasklaida.
38 metų žurnalistas ir aktyvistas R. Dobrochotovas yra žurnalo „The Insider“ įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius. Šis žurnalas yra pagrindinis tiriamosios interneto svetainės „Bellingcat“ partneris.
Kartu su „Bellingcat“ žurnalas „The Insider“ tyrė beveik mirtiną įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimą ir bandymą nunuodyti buvusį šnipą Sergejų Skripalį Didžiosios Britanijos Solsberio mieste.
FSB ketvirtadienį sakė, kad R. Dobrochotovui iškelta baudžiamoji byla dėl rugpjūčio mėnesį įvykdyto „neteisėto“ sienos kirtimo.
Rusijos naujienų agentūrų paskelbtame pareiškime šalies žvalgybos agentūra nurodė, kad ketina įtraukti jį į ieškomų asmenų sąrašą, siekdama „jį suimti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn“.
Už tokius nusikaltimus numatyta maksimali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
FSB pridūrė, kad R. Dobrochotovas Rusijos sieną su Ukraina kirto „slapta, pėsčiomis… apeidamas nustatytus kontrolės punktus“.
Ketvirtadienio rytą buvo atliktos kratos R. Dobrochovo bute ir jo tėvų namuose, „The Insider“ sakė žurnalisto advokatė Julija Kuznecova.
Buvo paimti jų telefonai, kompiuteriai ir kiti įrenginiai, pranešė „The Insider“.
R. Dobrochotovas patvirtino apie kratas ir baudžiamąjį persekiojimą socialiniame tviterio tinkle.
Pasak „The Insider“, buvo apklausti R. Dobrochovo žmona ir tėvas, 71 metų Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos profesorius.
Liepos mėnesį „The Insider“ buvo pripažintas „užsienio agentu“. Tokia etiketė verčia subjektus atskleisti savo finansavimo šaltinius ir žymėti visus savo straipsnius specialiu ženklu. Tolumoje – FSB (buvęs KGB) pastatas
Tą patį mėnesį policija surengė reidą R. Dobrochotovo namuose ir jį apklausė. Buvo paimtas jo telefonas, kompiuteris ir pasas, tuomet sakė jo advokatė.
R. Dobrochotovas buvo apklaustas kaip liudytojas byloje dėl šmeižto, kurią, „The Insider“ teigimu, inicijavo olandų tinklaraštininkas, kurį leidinys siejo su Rusijos karine žvalgyba.
Kremliaus kritikai sako, kad per du savo valdymo dešimtmečius prezidentas Vladimiras Putinas nutildė daugumą disidentų ir užčiaupė žiniasklaidą. Kelios Rusijoje vis dar veikiančios opozicijos ir nepriklausomos žiniasklaidos priemonės patiria didžiulį spaudimą.
Iš serijos „Slaptieji agentai”. Slaptai.lt nuotr.
Vis aršiau su liberalia žiniasklaida kovojanti Rusija penktadienį paskelbė „užsienio agentu“ portalą „The Insider“, nepriklausomą žiniasklaidos priemonę ir pagrindinį tyrimų tinklalapio „Bellingcat“ partnerį.
„The Insider“ kartu su „Bellingcat“ tyrė beveik mirtiną įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimą ir bandymą nunuodyti buvusį šnipą Sergejų Skripalį 2018 metais Didžiosios Britanijos Solsberio mieste.
Penktadienį Rusijos teisingumo ministerija įtraukė „The Insider“ į žiniasklaidos organizacijų, „vykdančių užsienio agento funkcijas“, sąrašą.
Subjektai, laikomi užsienio agentais, privalo atskleisti finansavimo šaltinius ir pažymėti leidinius etiketėmis, to nepadarius, gresia baudos.
Etiketė taip pat atgraso reklamos pirkėjus, o dėl „gėdos dėmės“ žurnalistams taip pat sunku atlikti savo darbą.
„The Insider“ 2013 metais įkūrė 37 metų žurnalistas ir aktyvistas Romanas Dobrochotovas. Jis specializuojasi faktų tikrinimo ir tiriamosios žurnalistikos srityse.
Leidinio redakcija įsikūrusi Rygoje.
Kaip rašoma „The Insider“ svetainėje, aukos yra svarbus jos finansavimo šaltinis.
Savo pranešime organizacija teigė, kad ketina tęsti darbą, „laikydamasi Latvijos įstatymų ir sveiko proto“.
Rusijos valstybės kontroliuojamas transliuotojas „Russia Today“ (RT) pranešė Jungtinėse Valstijose užsiregistruosiąs užsienio agentu, tačiau šį JAV teisingumo departamento reikalavimą apskųsiąs teismui.
Kremliaus ruporu vadinamas televizijos kanalas ketvirtadienį informavo, kad Teisingumo departamentas nurodė jam užsiregistruoti užsienio agentu, – kitu atveju, bus sulaikyta jo vadovė, o banko sąskaitos – įšaldytos. Laiko užsiregistruoti kanalui suteikta iki pirmadienio.
RT vadovė Margarita Simonian savo vadovaujamam kanalui duotą terminą pavadino „kanibališku“, ir pareiškė, kad RT laikysis gauto nurodymo, tačiau apskųs jį teismui.
„Manome, kad toks reikalavimas ne tik neteisėtas – tai mes įrodysime teisme, – toks reikalavimas diskriminuojamas, prieštaraujantis tiek demokratijos, tiek žodžio laisvės principams“, – RT citavo M. Simonian.
Vašingtonas RT laiko Maskvos propagandos skleidimo įnagiu, todėl pareikalavo jo veiklą Jungtinėse Valstijose užregistruoti pagal šalyje galiojantį Užsienio agentų registracijos aktą. Jis reglamentuoja užsienio šalių politinius interesus ginančių lobistų ir teisininkų veiklą.
Transliuotojas, kurio būstinė – Maskvoje, yra atsidūręs tyrimų dėl galimo Rusijos kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus dėmesio centre.
RT ypač didelio dėmesio sulaukė dėl sąsajų su diskredituotu buvusiu prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) patarėju saugumo klausimais Maiklu Flinu (Michael Flynn).
Buvęs vienos JAV žvalgybos agentūrų vadovas M. Flinas 2015 metų gruodį gavo dešimtis tūkstančių dolerių už dalyvavimą iškilmingame RT sukakčiai skirtame renginyje, kurio metu sėdėjo šalia Rusijos prezidento Vladimiro Putino.
