Antanas Smetona
Šeštadienį Ukmergės rajono Užulėnio kaime rengiamos iškilmingos paminklo pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai atidengimo iškilmės.
Jose dalyvaus ir dabartinis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Priešais A. Smetonos mokyklą-muziejų, kaip praneša Ukmergės rajono savivaldybė, bus atidengta 2,5 metro aukščio iš bronzos nulieta skulptūra.
Ją ant granitinio daugiau nei 0,5 metro aukščio pjedestalo įrengė jos autorius – skulptorius Antanas Žukauskas, o skulptūrą pagal maketą išliejo Vilniaus bendrovės „Savitai“ skulptorius, liedinimo meistras Rolandas Šmitas.
Pasak R. Šmito, skulptūros A. Smetonai gaminimo darbai užtruko 6 mėnesius. Pirmiausia iš molio buvo nulipdytas natūralaus dydžio skulptūros modelis. Po to nuo jo nuimtos vaškinio modelio gamybai reikalingos gipsinės formos. Pagaminus vaškinį modelį pagal jį, atskiromis dalimis, buvo liejama bronza. Iš viso skulptūrai sunaudota daugiau nei 400 kilogramų bronzos.
„Paminklas A. Smetonai ir paminklas J. Basanavičiui, kurį neseniai pastatė Vilniuje, yra pagaminti mūsų įmonėje ir yra mūsų pasididžiavimas“, – teigė R. Šmitas.
Vieta, kurioje Užulėnyje pastatytas paminklas A. Smetonai, pasirinkta neatsitiktinai, skelbia savivaldybė. Buvęs mokyklos pastatas yra kultūros paveldo objektas, turintis vertingąsias savybes, tarp kurių – ir teritorijos struktūra, kurios nederėtų keisti.
Tradiciškai kiekvienais metais rugpjūtį Ukmergės rajone yra rengiamos Smetoninės. Šiemet prezidento gimtinėje bus paminėtas 145-asis jo gimtadienis. Šventė vyks prezidento A. Smetonos dvare – vasaros rezidencijoje Užugirio krašte, Ukmergės rajone.
Prezidento Antano Smetonos atminimo lenta Ukmergės rajone. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Šventė „Smetoninės 2019“ – pirmojo Lietuvos Valstybės prezidento Antano Smetonos 145-ųjų gimimo metinių minėjimo renginiai prasidėjo jau penktadienį.
Vakare Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje Šv. Mišias už Lietuvą aukojo vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir vietinių parapijų klebonai, bažnyčioje buvo parodytas ir monospektaklis, skirtas prezidentui A. Smetonai „Lietuvą ir lietuvius mylėjau“.
Šeštadienį šventė tęsis – vidurdienį bus iškilmingai atidengtas paminklas, atidaryta Ąžuolų alėja, skirta Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarams atminti prie Prezidento Antano Smetonos vasaros rezidencijos – dvaro parke. Vėliau prasidės ir teatralizuotoji dalis – Prezidento Antano Smetonos gimtadienio šventė.
Antanas Smetona: „Lietuvos Nepriklausomybė tebėra jaunas medis, kurį reikia rūpestingai prižiūrėti…“
(Lietuvos Seime – konferencija „Prezidentinei Lietuvai – 90“)
Gruodžio 21 d., trečiadienį, 13 val. Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) rengiama konferencija „Prezidentinei Lietuvai – 90“.
Joje bus paminėtas svarbus Lietuvos istorijos įvykis, kada patriotiškai nusiteikę nepriklausomos Lietuvos karininkai užkirto kelią komunistuojančiai valdžiai įstumti šalį į Rusijai naudingą chaosą bei atvėrė kelią kurti modernią, vakarietišką, bet tuo pačiu lietuvišką Lietuvą.
Konferencijos rengėjai atkreips dėmesį, kad prabėgus devyniems dešimtmečiams mes vis dar negalime tinkamai suvokti ir įvertinti 1926 gruodžio 17 d. įvykių bei šio istorinio posūkio, kuris negrįžtamai pakeitė mūsų Pirmosios Respublikos istoriją.
„Šiandien sunkiai randame atsakymus į klausimą, ar 1926 m valstybės pokyčiai buvo neišvengiami. Vadovaudamiesi vien siaurais fakto konstatavimais apie valstybės perversmus negebame tinkamai suprasti to meto atmosferos, geopolitinių pavojų, esame pasimetę, kai turime įvertinti prezidentinės Lietuvos idėją formavusius asmenis. Tad aktyvūs ir savo šalies praeičiai neabejingi Lietuvos piliečiai, mokslininkai bei politikai kviečia aptarti prezidentinės Lietuvos vertinimą šiandien, Lietuvos istorijos vingius bei iškilių mūsų šalies asmenų atminimą“, – rašo konferencijos organizatoriai.
Šia proga slaptai.lt publikuoja pluoštą Vytauto Visocko nuotraukų, primenančių, kaip 2014-ųjų rugpjūčio 9-ąją Užugirio krašte (Ukmergės rajonas) buvo minimas Prezidento Antano Smetonos 140-asis gimtadienis – Smetoninės.
Taip pat skelbiame keletą ištraukų iš istoriko prof. dr. Algimanto Liekio monografijos „Prezidentinė Lietuva“:
1874 m. rugpjūčio 10 d., Ukmergės apskr. Taujėnų valsč. Užulėnio kaime gimė pirmasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Okupacijų, karų metais, taip pat ir šiandieną daugeliui lietuvių jis buvo ir liko Lietuvos valstybingumo, Laisvės ir Nepriklausomybės simbolis.
Jis buvo šeštasis, priešpaskutinysis Julijonos ir Jono Smetonų vaikas. „Ne iš puikių dvaro rūmų, ne iš garsios bajorų giminės yra kilęs mūsų Prezidentas Antanas Smetona. Gimė ir augo paprastoje sodžiaus bakūžėje, neturtingo lietuvio ūkininko šeimoj“.
Tėvai turėjo valaką (apie 21 ha) žemės, buvo labai darbštūs. Šeimynykščiai avėjo tėvų pintomis vyžomis, dėvėjo motinos austais ir siūtais drabužiais. Pasakojama, kad ir būsimasis Prezidentas – Antanukas mokėjo ir gražiai megzti, ir austi, verpti, ir net siūti. Visi viską mokėjo, visi viską dirbo. Tačiau mėsos ir pyragus šeima valgydavo tik per šventes.
O štai Prezidento Antano Smetonos požiūris į Nepriklausomybę:
„Lietuvos Nepriklausomybė tebėra jaunas medis, kurį reikia rūpestingai prižiūrėti, kad šalnos nepakenktų jo žiedams, kad vėtros neišlaužytų jo šakų ir nenudraskytų lapų. Tai dar tik Laisvės pavasaris, o jis nepastovus. Tautinei sąmonei dar reikia labai gaivinančios šilumos, dėl to mums visiems reikia daugiau meilės savo Tėvynei […]. Kaip senovėje mūsų vaidilutės kurstė ir saugojo šventąją ugnį, kad ji neužgestų, taip mes turime dabar saugoti savo krašto Laisvę, nuolat žadindami tautos sąmonę, kad ji neužmigtų. Sunku įskelti ugnį, kai ji išblėsta, sunku pažadinti tautą, kai apsnūsta“.
Istorikas A.Liekis taikliai pastebėjo: „Tų metų Lietuvos valstybės vyrų veikla turėtų būti priekaištas šiandienos Lietuvos valdantiesiems, kurie dažniausiai atrodo ne kaip nepriklausomos valstybės ir jos žmonių atstovai, bet kokio nors Vokietijos, Prancūzijos ar Anglijos užkampio valsčiaus klerkai. Pirmiausia todėl, kad seimuose Vilniuje beveik negirdėti minint nepriklausomą Lietuvą, lietuvių tautą, lietuvių kalbą, girdime tik apie Europos Sąjungą, Briuselio instrukcijas“.
Istoriko A.Liekio priekaištai aktualūs ir šiandien, nes Lietuva ypatingai iškilmingai mini tik ypač trumpai prezidentavusio Kazio Griniaus jubiliejų, o štai Lietuvos nepriklausomybei žymiai daugiau nusipelnusį Antaną Smetoną – tarsi nutyli, tarsi ignoruoja. Lyg bijotų galimų priekaištų dėl diktatoriškumo, nors akivaizdu, kad A.Smetona tuometinėje Europoje buvo vienas iš padoriausių, sąžiningiausių, demokratiškiausių vadovų.
