Lietuvos sargyba. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dar šiais metais bus atsisakyta nuolatinės Seimo pirmininkės ir premjerės apsaugos.
Vadovybei priskiriami asmenys (išskyrus Respublikos prezidentą) bus saugomi tik užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga. Jeigu kiltų grėsmė šių asmenų saugumui, jie bus saugomi ir kitu laiku. Vadovybės gyvenamoji vieta bus saugoma 24 valandas per parą.
Taip atrodys pirmųjų valstybėje asmenų apsaugos režimas įsigaliojus Seimui antradienį priimtoms Vadovybės apsaugos įstatymo pataisoms, numatančioms lankstesnę Seimo pirmininkės ir premjerės apsaugos tvarką. Už jas antradienį balsavo 81 Seimo narys, 19 buvo prieš, 27 parlamentarai susilaikė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė- Nielsen sako, kad įstatymo pataisos siejamos su tuo, kad Lietuvoje šiuo metu galioja daugiausiai resursų reikalaujanti vadovybės apsaugos sistema, lyginant ypatingai su Šiaurės ir Skandinavijos šalimis.
Parlamento vadovės nuomone, įsigaliojus lankstesnei apsaugos sistemai nedaug kas pasikeistų.
„Iš esmės pasikeistų labai nedaug, kadangi numatoma, kad laisvu nuo darbo laiku žmogus galėtų nebūti nuolat saugomas. Bet, jeigu būtų manoma, kad grėsmės yra didelės, tuomet ir režimas būtų atitinkamas. Manau, kad kažkokių esminių pasikeitimų nebūtų, bet manau, kad nueiti su vaiku į polikliniką, pieno nusipirkti į parduotuvę būtų galima ir vienam“, – sakė ji žurnalistams.
Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma mano, kad įstatyme viskas racionaliai surašyta. Jo nuomone, jeigu nekyla grėsmė, gyvenant privatų gyvenimą, ta nuolatinė apsauga premjerei ir Seimo pirmininkei nėra reikalinga ir jos lygį galima sumažinti.
Politikas pastebi, kad didelė apsaugos palyda labai stebina periferijoje gyvenančius žmones.
Tuo tarpu parlamentaras Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad buldozeriu sprendžiamas vadovybės apsaugos klausimas. Politikas bandė tai sieti su rinkimais, su siekiu gauti didesnį pliusą kandidatuojant.
„Ar galvojate, kad viešųjų ryšių akcija čia padės?“, – svarstė politikas. Jis bandė modeliuoti situaciją, ką darys apsauga, jei, pvz., premjerė ir Seimo pirmininkė nutartų pasideginti moterų pliaže.
Tokie jo pasvarstymai išsirutuliojo į karštą diskusiją apie pliažą ir politikus, kurioje netrūko įžeidžiančių pasisakymų.
Seimo pirmininkei V. Čmilytei- Nielsen teko prašyti opozicijos atstovus neužsipulti kolegų ir nenaudoti su sveiku protu prasilenkiančių pasisakymų. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Taip parlamento vadovė reagavo į Seimo nario Artūro Skardžiaus pamąstymus apie Seimo narį Andrių Navicką, kuris, anot jo, gali vaikščioti „į moterų ir vyrų pliažą ir niekas skirtumo nepastebės“.
Seimo vicepirmininkui Vytautui Mitalui pasidarė baisu, kad Seimas gali priprasti „prie durnų seksistinių komentarų“. „Nėra nei juokinga, nei pridera parlamentui“, – mano Laisvės frakcijos atstovas.
Seimo narei Ievai Pakarklytei yra gėda girdėti tokias seksistines replikas. Ji prašė kolegų nesakyti tokių nepagarbių neadekvačių pasisakymų. „Nepagarbu, nemandagu ir baikime šitą seksizmą“, – kvietė ji kolegas.
Tuo tarpu Seimo narė „valstietė“ Asta Kubilienė norėtų, kad valdančiųjų pastabos etikos klausimais nebūtų selektyvios, nebūtų skirtos tik opozicijai, o būtų skirtos visiems.
Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad Vadovybės apsaugos tarnyba šalies vadovybę saugo 24 valandas per parą. Seimui priėmus teikiamus pakeitimus, nuolatinė apsauga būtų taikoma tik šalies prezidentui.
Vadovybės apsaugos įstatymo pataisos įsigalios šių metų rugsėjo 1 d.
Moteriškės kavinėje. Slaptai.lt nuotr.
Seimas svarstys Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimus, kurie užtikrintų lankstesnį Seimo pirmininkės ir premjerės apsaugos režimą ir tam tikrais atvejais leistų joms išvengti nuolatinės pareigūnų apsaugos.
Pateikdama projektą premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad net ir dirbdami 24 valandas, valstybės pareigūnai nenustoja būti žmonėmis ir yra labai konkrečių situacijų, kai dabartinis apsaugos lygis yra perteklinis.
Jos duomenimis, kitose ES šalyse tokių apsaugos reikalavimų nėra.
„Tikrai apsaugos lygis Lietuvoje yra vienas aukščiausių. Reikia konkrečiai vertinti situaciją. Jeigu yra grėsmė, tai, žinoma, į tai turi būti atsižvelgiama“,– mano premjerė.
Jis akcentavo, kad projektas nėra susijęs su asmeniniu patogumu, o jame siūloma įteisinti lankstesnę vadovų apsaugos tvarką.
„Kokia galiausiai formuluotė galėtų atsirasti įstatyme, kad apsaugos protokoluose atsirastų lankstumo, matyt, tai yra diskusijų komitetuose klausimas. Nėra čia bravūros ar kažkokio populizmo. Yra tiesiog praktiniai dalykai, kada, mano nuomone, yra ir nepagarba patiems tarnybos darbuotojams. Aš ne viską galiu gyvenime suplanuoti. Oficialią darbotvarkę aš galiu suplanuoti, o tai, kad galbūt norėčiau vakare nuvažiuoti nusipirkti burgerį, tai to suplanuoti negaliu. Tai sukelia tam tikrų nepatogumų ir kitiems žmonėms“,– sakė ji.
Premjerė I. Šimonytė pridūrė, kad apsaugos tarnybos pareigūnų patogumo vardan ji išsikėlė iš savo asmeninės gyvenamosios vietos, ko nedarė kai kurie anksčiau tokias pareigas ėję pareigūnai.
Jos nuomone, dabar taikomas apsaugos režimas yra stipriai perteklinis ir turėtų orientuotis į didesnį lankstumą.
Opozicija: apsauga saugo ir nuo noro pasukti į kairę, dovanėlių ir žolės rūkymo
Seimo opozicija kritikavo įstatymo pataisas, teigdama, kad apsauga gali padėti užkardyti ir galimas neteisėtas vadovų veikas, pavyzdžiui, priimti dovanėles. Moteriškos figūros. Slaptai.lt foto
„Žmogiškai jus suprantu, nes Seimo pirmininkė ir jūs, ministre pirmininke, irgi žmonės ir kartais kyla noras pasukti į kairę. Tai nevalia, kad maklinėtų iš paskos kažkokie apsauginiai“,– svarstė Seimo narys Artūras Skardžius.
Jis taip pat klausė, ar ir kiti valstybės pareigūnai, premjerės nuomone, turėtų atsisakyti apsaugos, ypač buvę prezidentai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas. „Jiems tikrai grėsmė juk negresia“,– mano politikas.
I. Šimonytė į tai atsakė, kad dėl valstybės vadovo ir buvusių valstybės vadovų jokių pakeitimų nėra siūloma.
Seimo narys Dainius Gaižauskas irgi mano, kad apsauga ne tik dėl saugumo skiriama. „Apsauga skiriama tam, kad mus visus, tai yra valstybę, piliečius taip pat apsaugotų nuo galimai jūsų neteisėtų veiksmų, pavyzdžiui, kad prieitų prie jūsų su dežute, kad nesugalvotume žolės parūkyti“,– svarstė politikas.
Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Kad vadovybes apsauga man yra skirta tam, kad mane sektų, tai tikrai man labai labai didelė naujiena, nes aš niekada taip negalvojau“,– atsakė premjerė.
Seimo narė Rita Tamašunienė svarstė, gal reikėtų peržiūrėti pačios apsaugos režimą, kad „paskui jus nesekiotų papildomi automobiliai“. Ji taip pat pastebėjo, kad Vadovybės apsaugos tarnyboje yra puikių moterų pareigūnių, kurios galėtų saugoti valstybės vadoves, kad tai nesukeltų nepatogių situacijų.
Seimo narei Astai Kubilienei susidarė įspūdis, kad premjerės ir Seimo pirmininkės privatumas yra svarbesnis už atsakomybę valstybės piliečiams.
Ji svarstė, kad galbūt ieškoma galimybių „su kažkuo slapčiomis susitikti, o gal ir priimti dovanų kokią nors dėžutę“.
„Jūs puikai žinote, kad žmonės, kurie nori daryti tam tikrą nedorą, tą nedorą darbą sugeba padaryti labai labai įvairiomis aplinkybėmis“,– atsakė I. Šimonytė.
D. Gaižausko pastebėjimai apie mergaites gali atsidurti etikos sargų akiratyje
Seime vykusioje diskusijoje daugiausia aistrų sukėlė Seimo nario Dainiaus Gaižausko pastebėjimai apie „mergaitiškus moterų pokalbius“.
„Kalbame apie rimtą įstatymo projektą, bet turinys gavosi nerimtas. Gerbiamos moterys, kreipiuosi į jūs Seimo pirmininke ir premjere. Gal jums ir atrodo moteriškai, kad jums nereikia tos apsaugos, gal jums norisi moteriškai pakalbėti, kaip ten sako, tarp mūsų mergaičių.
Neįsižeiskite, apsauga reikalinga tam, kad jus apsaugotų nuo kažkokių grėsmių, išties reikalinga dėl skaidrumo tam, kad negalėtų jūsų kažkokie nedori draugai ar kolegos, lobistai paslapčia prieiti ir kažką pasiūlyti. Tai veikia ir prevenciškai. Nereikia rimtų dalykų sumenkinti, apsauga turi būti. Jeigu jums netinka tos pareigos, jūs galite jų atsisakyti vardan laisvės“,– pasiūlė D. Gaižauskas.
Dėl tokio kolegos pasisakymo apgailestavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Labai apmaudu, kad jūs sugebate suvokti šį įstatymo projektą tik per savo vyriškumo prizmę, ir tai visiškai su tuo nesusiję. Keista girdėti XXI amžiaus ES valstybės parlamente tokius pasisakymus apie moteriškumą, apie mergaitiškus pasikalbėjimus“,– sakė parlamento vadovė.
Seimo narės MonikOS Navickienės nuomone, tokia kalba yra žeminamos moterys, ir tai yra gėdinga šitame parlamente.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tuo tarpu Seimo pirmininko pavaduotojas Jurgis Razma mano, kad tokios kalbos nusipelno etikos sargų dėmesio.
„Manau, kad jos nusipelno kreipimosi į Etikos ir procedūrų komisiją. Taip pat tikiuosi, kad sureaguos Valstybes apsaugos tarnyba, nes ponas D. Gaižauskas priskyrė jai labai keistą funkciją – saugomų valstybės vadovų šnipinėjimą. Nemanau, kad ta tarnyba turi tokią funkciją“,– teigė J. Razma.
Rasti balansą tarp asmeninio patogumo ir apsaugos lygio, tinkamai sudėliojant režimus ragino Seimo narys Audrius Petrošius.
„Keistinų dalykų apsaugos protokoluose ir režimuose išties yra. Tai yra puiki proga pradėti diskusiją, nes problemų, akivaizdu, yra“,– įsitikinęs politikas.
Už įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 37 parlamentarai. Po svarstymo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete į Seimo salę jos sugrįš birželio 14 d.
Vadovybės apsaugos įstatymo pataisos numato, kad Respublikos prezidentas (kaip ir iki šiol) būtų saugomas 24 valandas per parą. Tačiau kiti vadovybei priskirtini asmenys (Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, asmenys, laikinai einantys Seimo pirmininko pareigas, pavaduojantys ministrą pirmininką) būtų saugomi užsienio vizitų ir oficialių susitikimų metu bei kitais atvejais, kai vadovybei priskirtas asmuo tiesiogiai įgyvendina funkcijas, dėl kurių jam skirta apsauga. VAD. Facebook foto
Šiems asmenims apsauga galės būti skirta ir kitu laiku, jeigu kiltų grėsmė jų saugumui (jų arba atitinkamų tarnybų motyvuotu prašymu ar teikimu). Tokios apsaugos skyrimo tvarką ir pagrindus nustatytų Vyriausybė.
Taip pat siekiant užkardyti visas galimas grėsmes ir pavojus vadovybės saugumui, siūloma Vadovybės apsaugos įstatyme aiškiai reglamentuoti, jog saugomo asmens gyvenamoji vieta saugoma 24 valandas per parą (t.y. net ir tais atvejais, kai pats saugomas asmuo gali būti nesaugomas).
Seimo narys Mykolas Majauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūnai praėjusią savaitę kreipėsi į Seimo narius, su prašymu nepalaikyti parlamentarės Agnės Širinskienės siūlymo koreguoti VAD pavaldumą bei atlyginimų koeficientus. Jų teigimu, minėtasis pasiūlymas tėra „dūmų uždanga, ciniškas mėginimas apgauti tiek Seimo narius, tiek eilinius pareigūnus, tiek visą Lietuvą“.
Gavęs VAD pareigūnų kreipimąsi, Seimo narys Mykolas Majauskas tvirtina Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) pateikęs projekto korekcijas, kurias komitetas svarstys antradienį.
Tuo tarpu pačios projekto iniciatorės, TTK pirmininkės A. Širinskienės teigimu, pokyčiai VAD yra būtini ir kartu pažymi, kad šios institucijos pareigūnų atlyginimai, anot jos, augo labiausiai, lyginant su kitais statutiniais pareigūnais.
VAD pareigūnai skundžiasi: negalime pasitikėti savo vadovybe
VAD pareigūnų tvirtinimu, pakoregavus atlyginimų koeficientus, darbo užmokestis kiltų tik vadovaujančias pareigas užimantiems asmenims. Žemiausioms pareigybių grupėms – jaunesniajam agentui, agentui, vyresniajam agentui bei vyriausiajam agentui startiniai koeficientai, Seimo nariams rašo VAD darbuotojai, išlieka tokie patys, kokie yra Vidaus tarnybos statute.
„Per daugelį metų mes jau spėjome suprasti, jog negalime pasitikėti savo vadovybe. Tas akivaizdžiai matyti ir bandant priimti šį įstatymą“, – nuogąstauja pareigūnai.
„Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog jaunesniojo specialisto pareigybės šiai dienai VAD nėra. Pati žemiausia yra specialistas. Ir mes turime duomenų, jog, priėmus šį įstatymą, specialistams bus siūlomos nelygiavertės jaunesniojo agento, o ne agento pareigybės. Dėl tos priemokos už tarnybinės veiklos specifiką, tai patys suprantate, jog ji skiriama direktoriaus įsakymu ribotam laikotarpiui. Tai, kad 2020 m. ji bus skiriama tiems, kas neteko butpinigių, nereiškia, kad ji bus skiriama ir 2021 m prisidengiant asignavimų trūkumu“, – savo rūpestį, kreipdamiesi į Seimo narius, paaiškino VAD pareigūnai.
M. Majauskas siūlo pakeitimus: eiliniai pareigūnai negali likti paraštėse
Būtent po tokio VAD pareigūnų kreipimosi Seimo narys M. Majauskas praėjusią savaitę Seime svarstant šį įstatymo pakeitimą paprašė pertraukos. VAD vadovams, anot jo, priėmus A. Širinskienės siūlomus pakeitimus, atlyginimas kiltų apie 20 proc., o eiliniams pareigūnams netgi mažėtų, nes būtų nubraukiamos papildomos pajamos.
„Matome, kad valdantieji, organizuodami VAD pertrauką, siekia padidinti atlyginimus vadovams, kas savaime tikrai nėra blogai, tačiau aš nesuprantu, kodėl eiliniai pareigūnai šiuo atveju lieka paraštėse. Dar daugiau – jiems panaikinami dienpinigiai, butpinigiai, kelionpinigiai, įvairios socialinės garantijos“, – Eltai pastebėjimu dalijosi politikas.
Susirūpinimą, pasak M. Majausko, kelia ir siūlymas keisti pareigybes.
„Norint būti specialistu, anksčiau reikėjo turėti aukštesnįjį neuniversitetinį išsilavinimą, dabar – visi specialistai taps jaunesniaisiais agentais, kuriems praktiškai nereikia jokio išsilavinimo, galima dirbti po vidurinės (mokyklos – ELTA)“, – kalbėjo Seimo narys, kartu pažymėjęs, kad minėtu projektu taip pat būtų apribotos VAD pareigūnų galimybės dirbti papildomus darbus.
Kartu M. Majauskas informavo, kad Seimo TTK, kuriam vadovauja A. Širinskienė, jis pasiūlė projekto pakeitimus, kuriais būtų siekiama pakelti atlyginimus ne tik VAD vadovams. Šį parlamentaro siūlymą TTK svarstys antradienį ryte.
„Pirma imuosi atlyginimų ir siūlau koreguoti A. Širinskienės projektą, taip, kad atlyginimas į rankas eiliniams pareigūnams didėtų. Galbūt didėtų neženkliai, bet tas didėjimas vis tiek būtų ir man atrodo, kad jis yra pakankamai svarbus, atsižvelgiant į tai, jog didėja atlyginimas ir vadovams“, – paaiškino M. Majauskas. Jo teigimu, pagal šiuos siūlymus jaunesniajam agentui atlyginimas kiltų 15 proc.
A.Širinskienė: natūralu, kad žmonės turi lūkesčių uždirbti daugiau
Kalbėdama apie atlyginimus, dėl kurių nuogąstauja VAD pareigūnai, projekto autorė A. Širinskienė Eltai paaiškino, kad šie pakeitimai buvo inicijuojami paprašius VAD vadovybės tam, kad jau anksčiau numatytas jų algų kėlimas būtų tolygus.
Kartu ji pažymėjo, kad VAD pareigūnų, neužimančių vadovaujančių pareigų, atlyginimas, lyginant su kitais statutiniais pareigūnais, augo labiausiai.
„Tas mano pasiūlymas buvo registruotas paprašius VAD vadovybei – jie kreipėsi laišku, tiesiog atkreipdami dėmesį, kad jų atlyginimai, jeigu būtų priimtas pirminis projekto variantas, būtų neproporcingai augantys.
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jeigu žiūrėtume į visą laikotarpį, tai VAD pareigūno atlyginimai, lyginant su priešgaisrine apsauga, lyginant su policija, augo daugiausia. Jei ten kitus po 30 proc., tai, jei neklystu, VAD pareigūnų atlyginimai didėjo apie 45 proc. berods – virš 40 proc.“, – teigė A. Širinskienė.
Tuo tarpu VAD vadovybė, anot jos, tiesiog prašė, kad numatytas jų darbo užmokesčio kėlimas būtų proporcingas.
„Tiesiog ir buvo jų prašymas, kad tą didinimą daryti tolygų, taip, kaip didėjo visiems kitiems. Jie nenori išsiskirti, kaip tarnyba ir, antra vertus, buvo ir kitų sunerimusių tarnybų kreipimaisi, tame tarpe ir statutinių pareigūnų vadovų, sakant, kad prasidės pareigūnų bėgimas. Kaip žinote, vos padidini vienur, tiesiog sistema natūraliai pajuda“, – kalbėjo A. Širinskienė.
„Buvo registruoti siūlymai. O kad žmonės turi lūkesčių, kiekvienas nori uždirbti kiek įmanoma daugiau tai taip, tai natūralu“, – pridūrė TTK pirmininkė.
Seimui įstatymą priėmus, VAD pareigūnai ketina kreiptis į G. Nausėdą dėl veto: tai – gyvulių ūkis
Tuo tarpu ragindami Seimo narius nepalaikyti A. Širinskienės siūlymų dėl VAD pertvarkos, VAD pareigūnai kartu pažymi, kad priėmus minėtus pakeitimus, jie bus priversti kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėda, prašydami tokį įstatymo projektą vetuoti.
„Akivaizdžiau nebūna, jog tai gyvulių ūkis, kurį mes, eiliniai pareigūnai, dirbantys VAD, ir taip seniai jau vadiname UAB. Ir Vadovybės apsaugos įstatymo projekte matome tik siekį tam UAB-gyvulių ūkio vadovams užsitikrinti dar didesnę galią, mažesnę vadovų kontrolę bei didesnį eilinių pareigūnų engimą, taip pat dar didesnę socialinę atskirtį departamente ženkliai padidinus darbo užmokesčio koeficientus tik išskirtinai vadovaujančias pareigas užimantiems pareigūnams. Plius iš naujo skaičiuojamos kadencijos 5+5 departamento direktoriui.
Todėl mums, eiliniams pareigūnams, toks įstatymas yra absoliučiai nepriimtinas ir jį priėmus kreipsimės į prezidentą dėl veto“, – pabrėžiama VAD pareigūnų kreipimesi į Seimo narius.
ELTA primena, kad VAD šiuo metu yra pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. Departamentas saugo šalies vadovus – prezidentą, ministrą pirmininką bei Seimo pirmininką ir jų šeimas, saugomų asmenų gyvenamąsias ir darbo vietas, taip pat oficialius valstybės svečius.
Seimas ketvirtadienį neeilinės sesijos posėdžio metu svarstys „valstietės“ Agnės Širinskienės pasiūlymą, kad Vadovybės apsaugos departamentas (VAD) prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) būtų pavaldus Vyriausybei.
Projektu siekiama VAD sudaryti teisines prielaidas vykdyti veiklą kaip savarankiškai biudžetinei įstaigai – Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybai, kuri būtų atskaitinga Vyriausybei, rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Trečiadienį Seimo gautame nepriklausomų ekspertų išvadoje pažymima, kad siūlymas atitinka teisėkūros principus ir tikslus. Vis dėlto Prezidentūra jau nuo pat siūlymo paviešinimo kritikavo pokyčius VAD.
„VAD vykdo tikrai labai svarbią funkciją, niekas dėl to nesiginčija, tačiau ta funkcija yra labai siaura. Dėl tos vykdomos funkcijos labai abejotina, ar iš tikrųjų yra tikslinga ir proporcinga, efektyvumu pagrįsta kurti atskirą tarnybą“, – dar gruodžio pradžioje apsilankiusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje svarstymo metu sakė prezidento Gitano Nausėdos patarėja Elena Musnevaitė.
ELTA primena, kad VAD šiuo metu yra pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. Departamentas saugo šalies vadovus – prezidentą, ministrą pirmininką bei Seimo pirmininką ir jų šeimas, saugomų asmenų gyvenamąsias ir darbo vietas, taip pat oficialius valstybės svečius.
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritarė Seime svarstomai Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pertvarkai šį trečiadienį.
Taip teigė šalies vadovo patarėja Elena Masnevaitė.
Pagal Vidaus reikalų ministerijos inicijuotus projektus, ministerijai šiuo metu pavaldus VAD po pertvarkos taptų savarankiška įstaiga, Vadovybės apsaugos tarnyba, kiltų vadovybės apsaugininkų atlyginimų koeficientai.
Siūlomai pertvarkai trečiadienį pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), už balsavus septyniems jo nariams ir keturiems susilaikius.
Projektą kritikuojanti Prezidentūra kelia klausimą, ar pagrįstas VAD išskyrimas iš vidaus reikalų sistemos, atlyginimų kėlimas daugiau nei kitiems viešojo sektoriaus bei statutiniams darbuotojams.
„VAD saugo tris valstybės vadovus, o po šiandien dienos balsavimo, tikėtina, saugos tik du, jų šeimas, gyvenamąsias vietas ir trijų institucijų pastatus. Ar tai tikrai suponuoja tikslingumą kurti atskirą tarnybą?“ – kalbėjo E. Masnevaitė.
Seimo komitetas trečiadienį, taip pat, pritarė Agnės Širinskienės siūlymui panaikinti privalomą apsaugą Seimo Pirmininkui. Už tai balsavo penki komiteto nariai, prieš buvo keturi ir vienas susilaikė, tad lėmė TTK pirmininkės A. Širinskienės balsas.
Agnė Širinskienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Seimo TTK vadovė A. Širinskienė tvirtino Konstitucijoje neradusi, kad Seimo pirmininkas būtų viso parlamento vadovas. Tiesą sakant, šiąnakt rymojau ant Konstitucijos teksto, – kalbėjo komiteto vadovė.
Aš daug naktų rymojau ant Konstitucijos teksto ir niekur neradau, kad Ministras Pirmininkas būtų visos Vyriausybės vadovas:
97 straipsnis
Ministras Pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.
Vienareikšmiškai tik 77 straipsnis skelbia:
Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas.
O Prezidentui negalint eiti pareigų, jį pavaduoja Seimo pirmininkas, jau nekalbant apie tai, kad visi įstatymai įsigalioja tik Seimo pirmininkui juos pasirašius ir jam paskelbus, jei jų nepasirašo Prezidentas. Prezidento galios.
Iš pirmo žvilgsnio, mano nuomone, tai – smulkus niekingas valdančiosios daugumos kerštas nepaklusniam dabartiniam Seimo Pirmininkui.
Bet visas balsavimo TTK komitete kontekstas man kelia nerimą.
Security – saugumas
Ir kas galėtų paneigti, kad tai – noras pakeisti VAD vadovą savu, kurio žmonėms, juos irgi pakeitus, nežinia iš kokios šalies bus liepta ne tiek saugoti vadovus, kiek šnipinėti Respublikos Prezidentą. Kodėl būtent šalies biudžeto svarstymo įkarštyje, bandoma „reformuoti“ VAD?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Politologinė Rima Urbonaitė sako, kad Vyriausybės siūlymas įpareigoti Vadovybės apsaugos departamentą (VAD) saugoti šalies vadovų autoritetą yra eilinis, visiškai neparengtas projektas. Pasak politologės, rūpintis vadovo autoritetu turėtų jo komandos nariai.
Mykolo Romerio universiteto politologė R. Urbonaitė sako, kad tai yra visiškai neparengtas įstatymo projektas ir dėl to atkreipė visuomenės dėmesį.
„Aš fiksavau šį projektą kaip dar vieną iš daugelio atvejų, kai į viešumą ateina visiškai neparengti projektai. Tai nėra pirmas atvejis, kai turime tokį teisės akto projektą, kuris verčia ir pasijuokti, bet kartu ir suprasti, kad yra gana graudi situacija“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė R. Urbonaitė.
R. Urbonaitė, komentuodama VAD direktoriaus pavaduotojo Pauliaus Nemiro pateiktą pavyzdį, kad įstatymas leistų įspėti vadovus, jei su jais norėtų nusifotografuoti nepageidaujamas asmuo, sako, kad tai, su kuo susitinka bei pietauja ar fotografuojasi vadovas, turėtų žinoti bei kontroliuoti jo komanda, o ne VAD.
„Iš ministerijų ateina visiškai neparuošti ir neapgalvoti teisės aktai. Žinoma, po paaiškinimo, ką jie turėjo omenyje, vaizdas jau kitaip pasirodė, bet, kita vertus, čia yra daug klaustukų. Pirmiausia tai yra vadovo komandos darbas rūpintis tuo autoritetu, o vadovo apsaugos darbuotojų, funkcijos, manau, yra šiek tiek kitokios“, – sakė R. Urbonaitė.
R. Urbonaitė sutinka, kad šiuo metu vyksta informaciniai karai bei skverbiasi propaganda, girdimas Rusijos šmeižtas žiniasklaidoje apie Lietuvos prezidentę ar kitus vadovus, bet, pasak politikos ekspertės, kovai su šiais iššūkiais reikia pasirinkti kitus instrumentus.
„Tų iššūkių yra labai daug, noro diskredituoti asmenį, pakenkti jo reputacijai, tas informacinis karas vyksta. Pažiūrėkime, kaip Rusijoje propagandos portalai apie Lietuvos prezidentę rašo, tai iš tiesų klaikus vaizdas. Žinoma, tai yra skirta tam tikrai auditorijai. Iššūkių yra, bet man kelia nerimą tų iššūkių priėmimo ir atlaikymo būdai bei pasirinkti instrumentai ir politinės priemonės, kaip su tuo kovoti. Šiuo atveju čia buvo padarytas liapsusas, – sakė R. Urbonaitė.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktoms pataisoms, kurios leistų Valstybės apsaugos departamentui bausti pasikėsinusius į prezidento, Seimo pirmininko ir premjero autoritetą.
„Lietuvos žinios“ skelbė, kad siūlomo Valstybės apsaugos įstatymo pataisos įpareigotų VAD saugoti aukščiausius šalies pareigūnus nuo neteisėtos informacijos apie juos, institucijas ir valstybės reikalus rinkimo bei užkirsti kelią bandymams paveikti vadovybės autoritetą visuomenės akyse.
VAD direktoriaus pavaduotojas P. Nemira teigė, kad galimybė apsaugoti autoritetą pareigūnams leistų asmenis, darančius teisės pažeidimus, perspėti ne tik apie gresiančią atsakomybę, bet ir apie tai, kad taip gali būti sumenkintas šalies vadovų, valstybės institucijų autoritetas ar net valstybės įvaizdis.
Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.
„Tokia yra šių dienų geopolitinė situacija. VAD privalo turėti kokių nors priemonių užkirsti kelią tokio pobūdžio veiksmams“, – teigė P. Nemira.
Pataisas prasidėjus Seimo rudens sesijai dar turės patvirtinti parlamentas. Tačiau opozicijos politikai ir žmogaus teisių ekspertai kritikuoja termino „autoriteto apsauga“ neapibrėžtumą, paliekantį per daug vietos interpretacijoms.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, kad Vyriausybės siūlymas įpareigoti Vadovybės apsaugos departamentą saugoti šalies vadovų autoritetą yra buka policinė priemonė. „Nežinau, ar juoktis, ar verkti, bet manyčiau, kad valstybės vadovo, taip pat ir prezidento autoritetas, priklauso nuo prezidento darbų, o ne nuo policinių priemonių kiekio“, – komentavo šalies vadovė.
Dabar jau žinome, kaip Kremlius baudžia mus už Lietuvoje sulaikytą ir Lietuvoje teisiamą aukšto rango FSB karininką iš Karaliaučiaus srities (dabartinė Kaliningrado sritis).
Rusijos teisėsauga nieko įmantraus, originalaus nesugalvojo. Tiesiog suskubo savo teritorijoje sučiupti du Lietuvos „šnipus“. Šnipinėjimu Rusijoje šiandien kaltinami Jevgenijus Mataitis ir Aristidas Tamošaitis.
Jiems skirtos labai panašios bausmės. Lietuvos „šnipui“ Jevgenijui Mataičiui atseikėta 13 metų nelaisvės atėmimo bausmė, o dėl tų pačių priežasčių Rusijoje nuteistas lietuvių „šnipas“ Aristidas Tamošaitis pasmerktas kalėti 12 metų.
BNS agentūra informuoja, kad abu Rusijoje įkalinti lietuviai bausmę siekia atlikti Lietuvos įkalinimo įstaigose. Kad abu vyrai norėtų kalėti būtent Lietuvoje, BNS agentūrai patvirtino ir Lietuvos ambasadorius Maskvoje ponas Remigijus Motuzas. Taip, namuose kalėti būtų patogiau bent jau morališkai. O turint galvoje, kad Lietuva labiau paiso žmogaus teisių nei Rusija, – dar ir fiziškai lengviau.
Tačiau šiuo metu sunku pasakyti, ar Rusija patenkins įkaltintųjų lietuvių „šnipų“ prašymus. Greičiausiai nepatenkins.
Arba pareikalaus nelygiaverčių mainų – atiduoti jiems sulaikytąjį kaliningradietį. Juk Lietuvos kontržvalgyba sužlugdė itin svarbią Rusijos žvalgybos operaciją. Prisiminkime: Lietuvoje šiandien sulaikytas Rusijos FSB Karaliaučiaus srities aukšto rango saugumietis, kurio pagrindinis tikslas buvo užverbuoti mūsų Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūnus, turinčius galimybę pasiklausymo įrangą sumontuoti Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbo ir poilsio kambariuose. Akivaizdu, kad Lietuvoje demaskuotas kaliningradietis žvalgas turėjo ypatingai svarbią užduotį – sekti patį svarbiausią Lietuvos asmenį.
Sutikite, Kremlius savo žvalgams iškėlė ambicingą užduotį – sekti tegul ir nedidelės, bet vis tik NATO ir Europos Sąjungai priklausančios valstybės prezidentę. Turint omenyje visus kritiškus D.Grybauskaitės pareiškimus apie Rusiją, Maskvai labai rūpi sukompromituoti, nutildyti Lietuvos vadovę.
Rusijos užsienio žvalgybos agentams ne taip svarbu žinoti, ką veikia Kremliui palankūs užsienio šalių prezidentai. Rusijos žvalgybai žymiai svarbiau turėti informaciją, ką planuoja V.Putiną kritikuojantys prezidentai. Tai – elementaru.
Tad Rusija sulaukė rimto antausio. Būtent ši žlugusi operacija Kremliui nemaloni dvigubai. Kad jos žvalgyba nepasižymėjo ypatingu profesionalumu, – tik pusė bėdos. Nuo klaidų niekas nepasaugotas. Svarbiausia, Kremlius išsidavė, kaip jis traktuoja Lietuvą. Paaiškėjo, kad Lietuvos prezidentės veiklą jis vertina rimtai. Pasirodo, Rusijai, nepaisant Lietuvos svorio Europos Sąjungoje, skauda, kai mūsų vadovė vadina ją „teroristinių požymių turinčia valstybe“.
Jeigu norite, galima dar ir taip pasakyti: šios rusiškos nepasisekusios šnipinėjimo operacijos organizatoriai pakišo ir tuos rėksnius tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje, kurie kiekviena proga kritikuoja „neįtakingą“ Lietuvos prezidentę. Vis dėlto ji įtakingas ir svarbus tarptautinis žaidėjas – pats V.Putinas trokšta žinoti, ką ji kalba prezidentūroje ir Turniškėse.
Taigi mums derėtų būti budriems – Rusija bet kokia kaina sieks iš Lietuvos kalėjimo iškrapštyti šnipą kaliningradietį. Kol kas įtikinamiausia versija, jog Kremlius gali pasiūlyti mainus: jūs mums grąžinate kaliningradietį, mes jums – J.Mataitį ir A.Tamošaitį.
Bet tai būtų nelygiaverčiai mainai. Net jei Rusijoje sulaikyti du lietuviai išties turėjo ryšių su NATO slaptosiomis tarnybomis, net jei tie ryšiai – labai svarbūs, vis tiek sunku įsivaizduoti, kad jie siekė užverbuoti Rusijos prezidento aplinkos žmones, galinčius pasiklausymo įrenginius sumontuoti paties Vladimiro Putino darbo ir poilsio kambariuose.
Tokia misija tikriausiai šiandien neįmanoma niekam – net ir JAV ar Didžiosios Britanijos žvalgyboms. Išeivis iš KGB struktūrų jau ne vienerius metus demonstruoja mokėjimą krėsti didžiausio masto šunybes ir už tai nesulaukti deramos bausmės. V.Putino gebėjimas išsilaikyti aukščiausioje Rusijos valdžioje byloja, koks jis virtuoziškas intrigų meistras, apsitvėręs aukštomis ir storomis saugumo sienomis, per kurias niekaip neperlipsi. Tikėtina, jo užnugaris saugus. Jis drąsiai gali šnekėti ir savo darbo kabinete, ir automobilyje, ir lėktuve, ir poilsio rezidencijose. Ten, kur jis, neabejoju, tikrai nėra amerikiečių ar britų pasiklausymo įrenginių.
Mes kol kas galime tik svajoti, kaip būtų gera žinoti, kokie planai Kremliuje kurpiami prieš Baltijos šalis, kokius politikus NATO ir ES struktūrose ketinama papirkti, kokios šmeižimo ir dezinformacijos akcijos ruošiamos ateityje. Ypač praverstų informacija, kas gi tie svarbiausi Rusijos įtakos agentai, plušantys Briuselyje, Strasbūre, Berlyne ar Paryžiuje.
Deja, ne visoms svajonėms lemta išsipildyti. Lietuvos valioje: pigiai neatiduoti kaliningradiečio agento, jei Kremlius vis tik rimtai užsispirtų. Būtų puiku, jei šnipinėti Lietuvos prezidentę siekęs FSB darbuotojas lengvai neišsisuktų. Tegul bus puiki pamoka būsimiesiems Rusijos šnipams. Lietuva – tai ne ta valstybė, kurioje galima juokauti.
Ir vis dėlto Lietuvai negalima pamiršti į bėdą patekusių savųjų – juos privalome gelbėti visuomet bet kokiomis sąlygomis.
