Seimas, planavęs dirbti iki liepos 13 d., antradienį užbaigė du kartus pratęstą pavasario sesiją.
„Posėdis ir sesija baigti“, – po himno giedojimo pareiškė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Seimo nariai antradienį „įveikė“ urėdijų reformą, priėmė ir kitus planuotus teisės aktus. Politikams nebuvo paslaptis, kad pagrindinis sesijos pratęsimo tikslas buvo urėdijų reforma.
Parlamentas, kovo 10 d pradėjęs pavasario sesiją, surengė 62 plenarinius posėdžius, kuriuose priėmė daugiau kaip 420 teisės aktų.
Tarp itin svarbių sesijos darbų – priimti nuo liepos 1 d. įsigaliojusio naujojo Darbo kodekso pakeitimai, patvirtintas valstybinių universitetų optimizavimo planas, priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis siekiama sumažinti alkoholio vartojimą ir prieinamumą. Taip pat priimtos Civilinio kodekso pataisos, kuriomis siekiama užtikrinti vaikų saugumą šeimose ir paspartinti vaikų globos ir įvaikinimo procesus.
Sesijoje buvo išklausytas Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, Vyriausybės metinė veiklos ataskaita.
Pasibaigus sesijai parlamentarų darbotvarkėje turėtų atsirasti laiko ir vasaros malonumams.
Kol kas oficialiai parlamentarų atostogos neįteisintos. Seimo narių darbą, poilsį ir socialines garantijas ateityje reglamentuos Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas, kuris buvo pateiktas pratęstoje Seimo sesijoje. Jo priėmimas planuojamas rudens sesijoje.
Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.
Antradienis, kovo 21 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi „Vaikų linijoje“, kur su darbuotojais ir savanoriais aptarė vaikų ir jaunimo emocinės būklės situaciją šalyje bei efektyviausias priemones sprendžiant smurto, patyčių ir žeminančio elgesio problemą.
Stabdykime patyčias. Lietuvos Prezidento (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvoje ir toliau išlieka didžiausias patyčių mastas tarp 42 šalių, nemažėja iš gyvenimo pasitraukusių mokinių skaičius, o emocinė ir psichologinė pagalba dar nėra lengvai prieinama visiems.
Skubi ir anoniminė emocinė pagalba dabar užtikrinama daugiausia nevyriausybinių organizacijų pastangomis. Šalyje veikiančios kelios pagalbos linijos – vienas populiariausių ir efektyviausių pagalbos būdų. Vien „Vaikų linija“ kas mėnesį sulaukia apie 50 tūkstančių skambučių ir atsiliepti geba į kas ketvirtą. Dar prieš kelerius metus pagalbos sulaukti čia galėdavo tik kas 25-as emocinę krizę patyręs vaikas ar jaunuolis. Šiuo metu organizacijoje dirba 200 savanorių, tačiau jų dar trūksta tam, kad linijos veikla galėtų toliau sėkmingai plėstis.
Palaikydama „Vaikų linijos“ veiklą šalies vadovė savo 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio skyrė šiai organizacijai.
Nors emocinė pagalba darosi lengviau pasiekiama, tačiau vien pagalbos linijos situacijos neišspręs. Būtina užtikrinti ilgalaikę psichologinę pagalbą ir patyrusiems smurtą, ir smurtaujantiems žmonėms. Kol kas nemokamos psichologo konsultacijos vis dar prabanga.
Stabdant smurtą ir patyčias ypač svarbus ir visos visuomenės įsitraukimas. Pasak šalies vadovės, žeminimo kultūra plačiai išsikerojusi ne tik mokyklose, šeimose, bet ir įstaigose, viešojoje erdvėje, net Seime. Todėl Prezidentė paragino nebūti abejingiems ir reaguoti į bet kokias smurto apraiškas. Tik tada, kai nebijosime pasmerkti žeminančio elgesio ar suteikti pagalbą nukentėjusiam nuo patyčių, galėsime pažaboti dabar siaučiančią smurto epidemiją.
Šiemet įsigalios Prezidentės inicijuotos Švietimo įstatymo pataisos, numatančios prievolę visoms šalies mokykloms vykdyti prevencinę kovos su smurtu ir patyčiomis programą. Politinės valios Seime taip pat laukia Prezidentės inicijuotos įstatymų pataisos, kuriomis taps privaloma pranešti matant smurtą, operatyviai reaguoti ir paimti vaikus iš nesaugios jiems aplinkos. Pataisos padės užtikrinti vaikų saugumą, tėvų ir institucijų atsakomybę, paspartins vaikų globos ir įvaikinimo procesus.
Susitikime taip pat dalyvavo „Vaikų linijos“ bičiulis ir kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadorius atlikėjas Donny Montell. Kova su patyčiomis – vienas iš Prezidentės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos prioritetų.
Jau aštuntąjį kartą visoje Lietuvoje startuojanti „Vaikų linijos“ iniciatyva „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“ šiemet ragina matančius patyčias, fizinį ir psichologinį smurtą nelikti nebyliais liudininkais, aktyviai reaguoti, ištiesti pagalbos ranką ir taip prisidėti mažinant patyčių skaičių šalyje. Iniciatyva siekia atkreipti ne tik mokyklų, bet ir visų žmonių dėmesį į patyčių problemą, šviesti visuomenę ir kurti saugesnę aplinką vaikams. Šiemet prie veiksmo savaitės prisijungė apie 1200 ugdymo įstaigų, organizacijų, verslo įmonių ir neabejingų žmonių.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrais, policijos generaliniu komisaru, Savivaldybių asociacijos direktore, socialinių darbuotojų ir vaiko teisių specialistais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais aptarė, kaip užtikrinti rizikos šeimose augančių vaikų saugumą.
