Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad NATO regioniniai gynybos planai, kuriuose apibrėžiama Baltijos šalių gynybos strategija, gali būti baigti derinti šią savaitę ir patvirtinti iki NATO viršūnių suvažiavimo. Pasak jo, ši gynybos strategija užtikrins stiprų atgrasomąjį signalą galimoms agresorėms.
„Iki NATO viršūnių suvažiavimo mes pagaliau turėsime tuos planus, kurie atliepia jau ne tik reagavimu, bet atliepia ir pasirengimu ginti NATO erdvę, konkrečiai mūsų regioną. Tai yra centro planas, kur NATO valstybės turės numatyti savo pajėgas, turės užduotis, kaip reiktų atgrasyti, reaguoti į kylančias grėsmes, jeigu reiktų ginklu ginti mūsų teritorijas“, – pirmadienį LRT teigė V. Rupšys.
„Dar užtruks, aišku, laiko, kol juos patvirtins, fiziškai reikės to laiko, kad patvirtintų, bet, kad derinimas gali pasibaigti šią savaitę, prognozė yra“, – pridūrė jis.
Kariuomenės vadas taip pat paminėjo, kad iki metu galo bus deramasi dėl to, kokios valstybės dislokuos kokias pajėgas skirtingose Baltijos šalyse.
„Galutinis pajėgų generavimo – kokia valstybė kokias pajėgas duos, sutarimas bus derinamas iki metų pabaigos. Bet kad tokių pajėgų ir tokio kiekio jau reikia Lietuvoje ar Latvijoje, Estijoje arba mūsų regione, apskritai NATO erdvėje, jau bus numatyta šituose regioniniuose planuose, kurių yra trys“, – sakė jis. NATO ženklas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Taktiniai planai – jau kaip taktiškai dislokuosime tas pajėgas konkrečioje erdvėje, kokie bus atsakomybės rajonai, kokios detalesnės užduotys ir taip toliau. Tas detalizavimas ir derinimas bus kartu su mūsų nacionaliniais gynybos planais“, – paminėjo jis.
ELTA primena, kad Balandžio viduryje NATO pristatė šalių atstovams Aljanso regioninės gynybos planus, kuriuos viliamasi patvirtinti dar iki šią vasarą Vilniuje vyksiančio aukščiausio lygio Aljanso vadovų susitikimo.
NATO vėliava. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
NATO viršūnių susitikimas vyks jau šių metų liepos 11–12 dienomis.
Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad NATO šalims pristatyti nauji Aljanso regioninės gynybos planai tenkina Lietuvą ir atitinka Vilniaus keltus lūkesčius. Pasak šalies vadovo, Baltijos šalių saugumo situacija negerėja, todėl, akcentavo jis, Aljansas turėtų skirti pirmaeilį dėmesį Rytų flango gynybos klausimui.
JAV Nacionalinės gvardijos vado generolo Danielio R. Hokansono ir Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio spaudos konferencija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad artimiausiu metu Lietuvoje veikiausiai nebus pilnai dislokuotas Vokietijos vadovaujamas brigados dydžio sąjungininku karinis vienetas. Pasak jo, viskas paaiškės netrukus vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime Madride. Dėl ko V. Rupšys yra tikras, tai NATO sąjungininkų nusiteikimo neatiduoti priešininkams nė vieno centimetro Aljansui priklausančių šalių teritorijos.
„Dar anksti yra kalbėti, kaip ten bus. Faktas yra tas, kad dabar svarstomi įvairūs variantai. Bet aš galiu tik paantrinti ministrui (A. Anušauskui – ELTA) , kad greičiausiai bus numatyta, jog artimiausioje perspektyvoje pilnai brigados nebus dislokuotos dėl įvairiausių priežasčių: logistikos, infrastruktūros. Bet svarbiausias dalykas yra suprasti tai, ką sąjungininkai yra pasakę, kad nei centimetras NATO valstybės, aišku, ir mūsų valstybės, negalės būti atiduota potencialiam priešininkui“, – penktadienį žurnalistams sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
Anksčiau krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas yra sakęs, kad Aljansas sutaria dėl sąjungininkų brigados vieneto vystymo Lietuvoje. Ministras pažymėjo, kad dalis brigados būtų dislokuota Lietuvoje, o kita dalis – Vokietijoje.
Kaip penktadienį sakė V. Rupšys, užtikrinti tai, kad nė vienas centimetras Lietuvos teritorijos neatitektų priešininkui, reikia daugiau nei brigados. O Lietuvai ruošiantis priimti daugiau Aljanso karių – reikia ruošti atitinkamą infrastruktūrą.
„Faktas yra tas, kad tam, jog nė centimetro neatiduotume, reikia daugiau nei brigados. Todėl mes, kaip valstybė, turėsime pasirūpinti ypatingai dėl priimančios šalies pajėgumo vystymo, dėl likusios dalies brigados kuo greitesnio ir sklandesnio permetimo ir dislokavimo čia. Turėsime paruošti ir atitinkamus amunicijos sandėlius. Reikės turėti atitinkamą infrastruktūrą, kad priimtume tą likusią dalį“, – sakė kariuomenės vadas.
„Dabar vyksta labai sklandus ir tinkamas planavimas su lyderiaujančia valstybe Vokietija ir mes laukiame (Madrido – ELTA) susitikimo sprendimo. Po vadovų susitikimo mes tikrai matysime, ką tikrai turėsime“, – apibendrino V. Rupšys.
