Kyjivas, rugpjūčio 10 d. (Ukrinform-ELTA). Privačios karinės kompanijos „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino ir Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu konfrontacijos istorija dar nesibaigė.
Tai ketvirtadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Dar niekas nesibaigė, ir Prigožino – Šoigu istorija taip pat nesibaigė. O tai, kad (Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Valerijus) Gerasimovas pastaruoju metu bando imituoti veiklą, parodyti, kad yra gyvas, jaunas, žvalus ir t. t., taip pat byloja, jog jis bijo ir nerimauja dėl savo ateities“, – teigė pareigūnas.
A. Jusovas taip pat neatmetė galimybės, kad generolas Sergejus Surovikinas bus grąžintas į frontą.
Atsakydama į klausimą apie Rusijos karininkų nepasitenkinimą V. Gerasimovu, A. Jusovas teigė, jog jie supranta, kad idėja užpulti Ukrainą buvo visiškai idiotiška ir kad rusai nepasiekė jokių vadinamosios specialiosios karinės operacijos tikslų, o tai reiškia, kad bus ieškoma atpirkimo ožių.
„Ir kadriniai kariškiai, žinoma, jau pradeda suprasti, kad būtent jie yra ruošiamai šiam vaidmeniui. Jiems tai nepatinka, todėl jie bando kažkaip atsikirsti, atsimušti, kol kas patylomis, kuluaruose“, – sakė Ukrainos žvalgybos atstovas.
Gegužės 10 d. Vyriausioji žvalgybos valdyba pareiškė, jog vieši S. Šoigu, V. Gerasimovo ir J. Prigožino ginčai rodo, kad jie tarpusavyje aiškinasi, kas kaltas dėl pralaimėjimų Ukrainoje.
Maskva, birželio 22 d. (dpa-ELTA). Rusų samdinių grupuotės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas apkaltino Rusijos karinę vadovybę meluojant ir nutylint faktus apie padėtį fronte Ukrainoje.
Gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas pasakoja prezidentui Vladimirui Putinuo „nesąmones“, sakė J. Prigožinas ketvirtadienį „Telegram“ kanale paskelbtoje garso žinutėje. Tai esą daroma tikint, jog „melas“ turi būti pakankamai baisus, kad V. Putinas juo patikėtų. Ukrainos ginkluotosios pajėgos, pasak J. Prigožino, jau pasiekė reikšmingų laimėjimų.
„Mes praradome dideles teritorijas“, – kalbėjo J. Prigožinas. Dideli esą ir nuostoliai rusų gretose. Yra „milžiniškų problemų“, kurios slepiamos. Tuo tarpu rusų kariuomenės vadovybė, nepateikdama įrodymų, praneša apie tariamai masines žūtis ir sunaikintą techniką Ukrainos pusėje, kritikavo J. Prigožinas.
„Vagner“ vadovas vis kaltina S. Šoigu ir V. Gerasimovą nekompetencija. Jis dar kartą pareikalavo mobilizacijos, kad būtų užkirstas kelias Rusijos pralaimėjimui. Rusija prieš 16 mėnesių užpuolė Ukrainą.
Tuo tarpu S. Šoigu susitikime su V. Putinu vėl pasakojo apie nuostolius Ukrainos pusėje. Be kita ko, ukrainiečiai esą prarado daug tankų. Kyjivo kontrpuolimo tempas po 16 dienų sulėtėjo, sakė S. Šoigu, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Tačiau pajėgos esą ir toliau turi daug potencialo. Prieš tai ir Kyjivas pripažino, kad puolimo pažanga yra lėtesnės nei tikėjosi kai kurie stebėtojai.
V. Putinui pasiteiravus apie rizikas rusų pajėgoms dėl Vakarų Ukrainai tiekiamų ginklų, S. Šoigu sakė: „Mes čia nematome kažkokios grėsmės – be kita ko, todėl, kad šiuo metu formuojame rezervą“. Anot jo, iki mėnesio pabaigos bus sudaryta „rezervinė armija“ su 3 000 kovinės technikos vienetų. Detalių ministras nepateikė.
Vašingtonas, gegužės 19 d. (AFP-ELTA). Aukščiausias JAV generolas Markas Milley ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su savo kolega iš Rusijos generolu Valerijumi Gerasimovu.
Tai buvo pirmoji jų diskusija nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį, pranešė Pentagonas.
Jungtinių štabų viršininkų komiteto pirmininkas M. Milley ir Rusijos generalinio štabo viršininkas V. Gerasimovas „aptarė kelis su saugumu susijusius susirūpinimą keliančius klausimus“, sakė JAV Jungtinių štabų atstovas, nepateikęs jokių kitų detalių.
Remiantis Rusijos gynybos ministerijos kontroliuojamos televizijos „Zvezda“ pranešimu, skambutis įvyko M. Milley prašymu ir jiedu kalbėjo apie padėtį Ukrainoje.
Pastarąjį kartą jiedu kalbėjosi telefonu vasario 11 d., kai Vašingtonas viešai perspėjo apie Rusijos planus įsiveržti į Ukrainą ir tikėjosi, kad perspėjimai atgrasys Maskvą nuo šių veiksmų. „Nuo tada iki šiandien jie nesikalbėjo”, – sakė Jungtinių štabų atstovas spaudai Seanas Riordanas.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu gegužės 13 d. surengė pirmąsias nuo karo pradžios diskusijas. Tuomet L. Austinas paragino rusus įgyvendinti „neatidėliotinas paliaubas“. Tačiau Pentagono atstovas vėliau pareiškė, kad skambutis „neišsprendė jokių aštrių problemų ir neprivedė prie tiesioginio pasikeitimo to, ką rusai daro ar ką jie sako“.
Pokalbis telefonu įvyko Vašingtonui didinant ginklų paramą Ukrainai ir Kongresui ketvirtadienį patvirtinus naują 40 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą.
JAV ir Rusijos prezidentai Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas pradėjo antrą savo susitikimo sesiją.
Baltieji rūmai pranešė, kad pirmoji susitikimo dalis, kurioje dalyvavo abu prezidentai ir užsienio reikalų ministrai Antony Blinkenas ir Sergejus Lavrovas kartu su vertėjais, vyko 93 minutes.
Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, šiai daliai buvo numatyta skirti 75 minutes.
Po pertraukos J. Bidenas ir V. Putinas susitiko lydimi jau didesnio būrio delegacijos narių.
Antrojoje susitikimo dalyje, be V. Putino, Rusijai atstovauja S. Lavrovas, ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas, kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas ir prezidento administracijos vadovo pavaduotojas, atsakingas už konflikto Rytų Ukrainoje klausimus, Dmitrijus Kozakas.
Tuo tarpu JAV atstovauja J. Bidenas, jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas, valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Victoria Nuland, patarėjas Rusijos klausimais Ericas Greenas ir JAV ambasadorius Maskvoje Johnas Sullivanas.
Iš viso abi susitikimo dalys turėtų trukti apie 4–5 valandas.
Rusija antradienį pradėjo didžiausias savo karines pratybas nuo 1981 metų. Manevruose „Vostok 2018“ dalyvauja 300 000 karių, 36 000 šarvuočių, 1 000 lėktuvų, sraigtasparnių ir dronų, taip pat 80 karinio laivyno laivų.
Pratybos Sibire ir Rusijos Tolimuosiuose Rytuose nėra nukreiptos prieš jokią kitą šalį, praėjusią savaitę Maskvoje pareiškė generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas.
Priešingai nei 2017-aisiais, Rusijos karinė vadovybė šį kartą siekia išsklaidyti kitų šalių būgštavimus. Tada Rusija rengė pratybas prie savo vakarinės sienos, o tai kaimyninės Baltijos šalys, taip pat Lenkija ir Ukraina traktavo kaip grėsmę. NATO kaltino Maskvą pratyboms sutelkus daugiau karių nei skelbta.
Šį kartą dalyvauti manevruose pakviesta Rusijos didžioji rytinė kaimynė Kinija. Ši manevruose dalyvaus su 3 000 karių ir 30 lėktuvų. Taip pat dalyvaus Mongolija.
Pratybose nebus repetuojama ir kova prieš fiktyvią užsienio jėgą.
NATO šį rudenį taip pat surengs ko gero didžiausius savo manevrus nuo Šaltojo karo. Nuo spalio 25 dienos iki lapkričio 7-osios Norvegijoje kartu treniruosis per 40 000 karių iš maždaug 30 NATO šalių ir jų partnerių.