JAV demokratai reikalauja, kad prezidento Donaldo Trumpo vertėja liudytų Kongrese. Ji esą turėtų suteikti informaciją apie D. Trumpo pokalbį akis į akį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Helsinkyje.

Vertėja ir jos užrašai galėtų suteikti svarbios informacijos apie abiejų šalių vadovų pokalbių turinį, trečiadienį teigė kai kurie demokratai. Užsienio politikos ekspertas Robertas Menendezas stočiai MSNBC pareiškė, jog bus imtasi „didelių pastangų“, „kad būtų sužinota, kas atsitiko“. Senatorė Jeanne Shaheen sakė, jog vertėjos liudijimai galėtų padėti, kad parlamentarai ir JAV visuomenė „sužinotų, kas tiksliai buvo kalbama ir nuspręsta JAV vardu“.

D. Trumpas ir V. Putinas savo viršūnių susitikime Helsinkyje dvi valandas kalbėjosi už uždarų durų, patalpoje dar buvo tik abiejų prezidentų vertėjai.

Baltieji rūmai reikalavimą dėl vertėjos liudijimo gali atmesti argumentuodami, kad nė vienas prezidentas ar jo vertėjai nėra įpareigoti atskleisti privačių pokalbių.

Baltųjų rūmų atstovė Sarah’a Sanders trečiadienį pareiškė, jog jai nėra žinoma apie galimą pokalbių tarp D. Trumpo ir V. Putino užfiksavimą ir patarė su kitais klausimais kreiptis į Valstybės departamentą. Šio atstovė Heather Nauert sakė, kad iki šiol negautas formalus prašymas išklausyti vertėjos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.19; 03:00

Keli JAV ambasados Kuboje darbuotojai patyrė kažkokių akustinių prietaisų poveikį, dėl to jiems kilo rimtų sveikatos problemų, pranešė trečiadienį televizijos kanalas CNN.

Pasak jo šaltinių Valstybės departamente, mažiausiai du diplomatinės misijos darbuotojai turėjo grįžti į JAV gydytis. Neatmetama, kad jie apkurs. CNN vadina šį incidentą „akustine ataka“. Ką konkrečiai amerikiečiai laiko atsakingais už ją, nepatikslinama.

Kaip teigia televizijos kanalas, šiems ambasados darbuotojams nuo 2016 metų pabaigos ėmė reikštis simptomai, panašūs į tuos, kurie būna smegenų sukrėtimo atveju. Valstybės departamentas kelis mėnesius ragino Kubos valdžią atkreipti dėmesį į šią situaciją ir nusiuntė į Havaną gydytoją, bet jis neįstengė nustatyti negalavimo priežasčių.

„Tai gali būti gana rimta, – cituoja CNN vieną iš šaltinių. – Mes bendradarbiavome su kubiečiais, kad išsiaiškintume, kas vyksta. Jie tikina nežiną, bet visa tai verčia būgštauti ir nerimauti“. Į tyrimą jau įsijungė FTB.

JAV ir Kuba normalizavo savo santykius 2015 metų vasarą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.11; 04:00

Tomas L. Fridman /The New York Times

„Garsi istorija, kurios visi vaikosi, – ar Trumpas yra Rusijos marionetė? Be reikalo. Visa tai – dūmų užsklanda. Iš tikrųjų Trumpas – Kinijos agentas. Jis aiškiai stengiasi Kiniją padaryti vėl didžią. Tiesiog pažiūrėkite faktus“, – ragina Tomas L. Fridmanas laikraštyje „The New York Times”.

„Trumpas išsikovojo postą, žadėdamas, kad subalansuos mūsų prekybą su Kinija, ir ką gi jis daro pirmiausia? Jis atmeta Amerikoje sukurtą laisvos prekybos sandėrį su 11 kitų Ramiojo vandenyno šalių – sutartį, kurią sudariusios šalys duoda 40 proc. BVP, – sakoma straipsnyje. – TransRamiojo vandenyno partnerystės (TRP) pagrindą daugiausia sudarė Amerikos ekonominiai interesai, ji buvo naudinga mūsų sparčiai augančioms technologijų ir žemės ūkio kompanijoms, ir joje buvo daugiau darbo apsaugos, ekologijos bei žmogaus teisių standartų, negu kokiame nors kitame prekybiniame susitarime. Ir į ją neįėjo Kinija. Tai buvo mūsų kūdikis, formuojantis prekybos ateitį Azijoje“.

„Įsivaizduokite, kad Trumpas vestų derybas su Kinija ne šiaip kaip JAV prezidentas, bet ir kaip 12-os šalių prekybinio bloko, pagrįsto mūsų vertybėmis ir interesais, vadovas. Tai vadinama įtaka, ir Trumpas paprasčiausiai ją atmeta… nes tai padaryti jis pažadėjo per savo rinkimų kampaniją. Garantuoju, jis net neskaitė TRP. Na kas per mulkis! Aš vis dar girdžiu, kaip Pekine skimbčioja taurės šampano“, – piktinasi autorius.

Žurnalistas pabrėžia, kad dabar daugiau Azijos šalių lygiuosis į Kinijos prekybinės asociacijos – Regioninės visapusiškos ekonominės partnerystės – standartus.

„Bet ketvirtadienį Trumpas išvedė savo kampaniją „Padaryti Kiniją vėl didžią“ į naują lygmenį, atsikratęs mokslinių duomenų apie klimato kaitą ir atmetęs visus Obamos epochoje susiformavusius planus sumažinti mūsų priklausomybę nuo energijos, išgaunamos iš anglies. Trumpas taip pat nori sušvelninti esamas ridos normas JAV pagamintiems automobiliams. Kvaila“, – sakoma straipsnyje.

„Tad ką gi daro Kinija? Jos naujas penkmetinis planas – užgulti elektrines mašinas, baterijas, branduolinę, vėjo ir saulės energetiką ir energetinį efektyvumą – ir organizuoti anglies dioksido išmetimo ribojimą bei prekybą juo kvotomis. Trumpo planas? Daugiau anglies ir naftos. Ei! Kaip Amerika gali būti didinga, jeigu mes nedominuosime kitoje didžioje globalinėje energetikoje – švarioje energetikoje?“ – klausia Fridmanas.

„Ir pagaliau Trumpas nori apkarpyti Valstybės departamento ir tarptautinės paramos biudžetus bei apsunkinti žmonėms, ypač musulmonams, imigraciją į Ameriką. Tai atveria Kinijai kelią įtakai plėsti besivystančiame pasaulyje ir rodo protingiausiems pasaulio studentams, studijuojantiems matematiką ir gamtos mokslus, kad jiems reikia atsidaryti sau startavimo punktus užsienyje – bet ne Amerikoje“, – sakoma straipsnyje.

Informacijos šaltinis: The New York Times.

2017.04.01; 18:55