Lenkijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt foto
Vilniaus apylinkės prokuratūra nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko Audriaus Valotkos pasisakymų ir galimo tautinės neapykantos kurstymo.
Kaip pranešta anksčiau, Dėl A. Valotkos pasisakymų į prokurorus kreipėsi Seimo narys Česlav Olševski. Jo pareiškime nurodyta, kad dalyvaudamas LRT radijo laidoje „Aktualus pokalbis“ A. Valotka savo pasisakymais galėjo kurstyti tautinę nesantaiką.
Kaip praneša prokuratūra, vertinant gautą informaciją ir pareiškimą, nebuvo nenustatyta tiesioginio ar netiesioginio neapykantos skleidimo, tam tikros gyventojų dalies ar grupės įžeidinėjimų, šmeižimo ar išjuokimo. Todėl konstatuota, kad diskusijos metu pasirinkta A. Valotkos retorika ir išsakytos formuluotės bei palyginimai nėra užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę. Vilniaus golgota. Mykolo Biržiškos veikalas, pasakojantis, kaip buvo lenkinamas Vilniaus kraštas.
ELTA primena, kad VKI vadovas LRT radijo laidoje teigė, kad Vilniaus rajone esantys lenkiški vietovardžių užrašai ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus.
Matas Valeika. Dvidešimt penkeri meai Vilniaus krašte. Pasakojimas, kaip buvo lenkinami lietuviai
Po tokių A. Valotkos pasisakymų viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas. Kritiką VKI viršininkui išreiškė Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Konstanty Radziwiłłas. Savo ruožtu Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į kultūros ministrą ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkę, prašydamas įvertinti A. Valotkos teiginius apie lenkiškus vietovardžius Vilniaus rajone ir lenkų tautinę mažumą.
Kultūros ministras Simonas Kairys sukritikavo A. Valotką ir pranešė, kad tokie kalbos inspekcijos viršininko pasisakymai bus įvertinti specialios komisijos.
Į VKI viršininko pasisakymus sureagavo ir prezidentas Gitanas Nausėda, teigdamas, kad į viešus ginčus įsivėlęs A. Valotka pirmiausia turėtų atlikti jam numatytas funkcijas, o ne užsiimti politika.
Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, Kultūros ministerijoje apdovanoti gražius lietuviškus įmonių pavadinimus išsirinkę vadovai. Valstybinė kalbos inspekcija jau penkioliktus metus rengia Gražiausių įmonių pavadinimų konkursą, kurio tikslas – skatinti verslininkus rinktis lietuviškus, taisyklingus, įdomius, originalius vardus, skelbiama Kultūros ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Pranešama, kad pernai Registrų centre buvo įregistruota daugiau kaip 12 tūkstančių juridinių asmenų pavadinimų. Rinkdama iš šio didelio skaičiaus inspekcijos sudaryta komisija atsisakė klubų, centrų, bendruomenių, draugijų, atstovybių, asociacijų, federacijų, sąjungų, bendrijų, viešųjų įstaigų pavadinimų ir tų, kurie sudaryti su dirbtiniais žodžiais, skaičiais, vietovardžiais ar asmenvardžiais. Tarp nugalėtojų nepateko įmonės, apie kurių veiklą nepavyko rasti reikiamos informacijos.
Konkurso laureačių įmonių veikla įvairi: reklamos kūrimas, ikimokyklinis ugdymas, mediacijos ir psichoterapijos paslaugos, švenčių organizavimas, prekyba bitininkystės reikmenimis, juvelyrika, keramikos dirbinių studija, medienos gaminiai, fotografija ir vaizdo įrašai, elektroninė parduotuvė, skrydžiai oro balionu, vaikų užimtumo studija, maisto produktų prekyba, įrangos nuoma ir vidaus apdaila, buhalterinė apskaita, miškininkystė, šildymo, vėsinimo, vėdinimo sistemų įrengimas, buriavimo kursai, vyresnio amžiaus žmonių priežiūra ir slauga. Prekybos centras „Pupa”. Slaptai.lt nuotr.
Valstybinė kalbos inspekcija išrinko šiuos pernai įregistruotus įmonių pavadinimus: „Atradimų skrynia“, „Jūra laše“, „Katės akis“, „Namisėda“, „Rimtas dėdė“, „Spyglenė“, „Vėjo pamušalai“, „Vienas namuose“, „Žiniukų mokyklėlė“ iš Vilniaus, „Dailidė genys“ iš Kauno, „Antaninis obuolys“, „Pasaka delnuos“ iš Klaipėdos r., „Padangių nuotykiai“ iš Kauno r., „Šildau šaldau“ iš Kaišiadorių r., „Bitės batai“ iš Panevėžio, „Ant saldžių debesų“, „Kaip gerai“ iš Kėdainių, „Broliai moliai“ iš Šakių, „Minties pirkliai“ iš Raseinių, „Pilnas šaukštas“ iš Utenos, „Skaičių kelionė“ iš Alytaus, „Sotukai“ iš Kelmės.
Konkurso laureatus sveikino kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, verslininkas Ignas Staškevičius, konkurso sumanytojas, buvęs inspekcijos vadovas Donatas Smalinskas.
Valstybinės kalbos inspekcijos teigimu, kartais pradedantieji verslininkai nuogąstauja, kad jų pavadinimo nesupras užsieniečiai, bet pamiršta, kad didžioji dalis pirkėjų ir užsakovų bus Lietuvoje, jiems įmonių vardai užsienio kalbomis dažnai būna iš viso nesuprantami. Nuo pavadinimo prasideda įmonės veikla, tai labai glaudžiai susiję, todėl vardą reikia rinktis labai atsakingai, o gražus lietuviškas pavadinimas garsina pačią įmonę ir Lietuvą.
Kultūros ministerijoje apdovanoti Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojai. Jau dvyliktą kartą organizuotu konkursu Valstybinė kalbos inspekcija siekia įprasminti Tarptautinės gimtosios kalbos dienos minėjimo tradiciją.
„Norėčiau mums visiems palinkėti ne tik puoselėti, bet ir mylėti gimtąją lietuvių kalbą. Galbūt didžiųjų kalbų įsigalėjimas kelia tam tikrų įtampų, bet manau, kad kartu suteikia galimybių labiau mylėti savo kalbą. Ir būtent tai rodo lietuvių verslininkai, kurie pavadina įmones gražiais lietuviškais pavadinimais“, – apdovanojimų renginyje sakė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė.
Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga taip pat sveikino Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.
2019 metų konkurso nugalėtojomis išrinkta 16 įmonių: „Aušra kelyje“, „Graži kaimynystė“, „Jaukus patarimas“, „Nepalik vieno“, „Popierinis kirtis“, „Svajojantis medis“, „Šaukšto kelionė“ iš Vilniaus, „Pašto balandis“ iš Vilniaus rajono, „Rimti dalykai“, „Sava sesė“ iš Kauno, „Basa žemė“ iš Jonavos, „Vilko daina“ iš Jonavos rajono, „Gero oro“ iš Palangos, „Labos nakties“ iš Alytaus, „Kvepia pasakom“ iš Šiaulių, „Kiemo vaikai“ iš Šiaulių rajono.
Apdovanotų įmonių veikla įvairi: švenčių organizavimas ir dekoravimas, transporto nuoma, prekyba ekologiškais produktais ir miegamojo tekstile, etninių grupių maisto gamyba ir prekyba, slauga namuose, sklypų tvarkymas, interjero kūrimas, gyvūnų priežiūra, pašto siuntų pristatymas, reklamos paslaugos, medžio dirbinių, popierinių pakuočių gamyba ir skrydžiai oro balionais.
Į Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų apdovanojimą pretendavo įmonės, pernai įregistruotos Registrų centre. Tokių buvo 12 651. Buvo rinkti tik verslo įmonių pavadinimai, atsisakyta pavadinimų, sudarytų su dirbtiniais žodžiais, skaičiais, vietovardžiais ar asmenvardžiais. Tarp nugalėtojų nepateko ir tie, apie kurių veiklą nepavyko rasti jokios informacijos.
Savo nugalėtoją rinko ir naujienų portalo DELFI skaitytojai. Daugiausia balsų surinkusi įmonė „Rimti dalykai“ apdovanota specialiu šio portalo prizu.
Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursas rengiamas nuo 2009-ųjų.
Atkreiptinas dėmesys į sostinės mero Remigijaus Šimašiaus Lietuvių kalbos įstatymo pažeidimus, siejamus su jo siekiu pataikauti kitataučiams, žinoma, turint tikslą įgyti jų balsus per rinkimus.
Algimantas Zolubas, šios replikos autorius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip skelbia žiniasklaida, Vilniaus meras R. Šimašius asmenine iniciatyva iškilmingai atidenginėja Rusų, Varšuvos, Islandų ir kt. gatvių pavadinimų lenteles su tų tautų rašmenimis ir net pavadinimų vertimais iš lietuvių kalbos į atitinkamą kalbą.
Kiekvienam aišku, jog taip prieš rinkimus meras siekia įsiteikti kitataučiams, sau jų balsus medžiojo.
Visiems aišku, kad medžioklė nelegali – tikras brakonieriavimas. Valstybinės lietuvių kalbos ir kiti norminiai dokumentai gatvių pavadinimus įpareigoja rašyti valstybine kalba.
Taip pat įsidėmėtina: gatvių pavadinimai yra tikriniai daiktavardžiai, į kitas kalbas negali būti verčiami. Vilniaus merui kalbamo reikalo neišmanyti ir dar pažeidžiant įstatymus savo neišmanymą demonstruoti viešai, švaistyti mokesčių mokėtojų lėšas jau ne liberalus, o įstatymų pažeidimą demonstruojantis elgesys. Visiems tai matoma, aišku, tik liberalizmu perdėm susitepliojusiai Valstybinės kalbos inspekcijai – nė motais.
Juk viešąjį interesą gindama, inspekcija ne juokingomis baudomis už Lietuvių kalbos įstatymo pažeidimus, o per teismą galėtų nubausti merą, asmeniškai iš jo išskaičiuojant išlaidas, padarytas minimoms lentelėms sukurti, pagaminti, pakabinti. Pagrindas tam pakankamas: yra neteisėta veika, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė.
Nejaugi Valstybinei kalbos inspekcijai tokie akibrokštai nebado akių? Jei ji valstybinė, neturėtų būti bedantė. Jei tokia dar nėra, šiuo atveju turi gerą progą dantis pagaląsti.
Lapkričio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės Valstybinės kalbos reikalų visuomeninės komisija (VKRVK), kartu su kitomis organizacijomis kreipėsi į Valstybės kontrolę prašydami atlikti Lietuvos kalbos priežiūros institucijų finansinį ir veiklos auditą.
Lietuviais norime ir būt… Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Susitikime su valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutiene dalyvavo visuomeninės komisijos pirmininkė Eglė Mirončikienė, Nacionalinės vartotojų federacijos vadovė Alvita Armanavičienė, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos atstovas Vladas Turčinavičius. Susitikimo dalyviai aptarė valstybinės kalbos priežiūros bėdas, jų sprendimo būdus ir sutarė dėl tolesnio bendradarbiavimo.
Lietuvių kalbos išdavystė.
Lietuvos valstybės kontrolieriui Arūnui Dulkiui adresuotame visuomenininkų prašyme „dėl kalbos priežiūros institucijų finansinio ir veiklos audito“ pažymima, kad Valstybės lėšomis išlaikoma daug už valstybinę kalbą atsakingų institucijų.
„Kultūros ministerija formuoja valstybės politiką valstybinės kalbos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Kalbos norminimo, tvarkybos ir priežiūrai užtikrinti veikia Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinė kalbos inspekcija, savivaldybių kalbos tarnybos. Savivaldybėms perduotoms funkcijoms vykdyti skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Tačiau kalbos priežiūrai skiriamos biudžeto lėšos naudojamos neefektyviai“, – rašoma prašyme.
Pasak visuomenininkų lietuvių kalba vis labiau nuvertinama ir stumiama iš šalies viešojo gyvenimo. „Ji vis labiau teršiama svetimžodžiais, vis daugėja teisės aktų reikalavimų neatitinkančių viešųjų užrašų, iškabų, reklamų, įmonių ir renginių pavadinimų, konferencijose, mokymuose ir kitur dažnai neužtikrinamas vertimas į valstybinę kalbą. Ypač apgailėtina padėtis Lietuvos sostinėje Vilniuje“, – teigiama dokumente.
Kalbėti lietuviškai draudžiama.
Visuomenininkai įsitikinę, kad kalbos norminimo, tvarkybos, priežiūros institucijų sistema neužtikrina kontrolės kokybės, visuotinumo ir yra nepakankamai veiksminga.
„Lietuva yra vienintelė valstybė, galinti garantuoti lietuvių tautos ir kalbos egzistavimą bei raidą, todėl už valstybinę kalbą atsakingų institucijų netinkamas darbas, lietuvių kalbos skurdinimas, vartojimo srities susiaurinimas laikytinas grėsme Lietuvos valstybės pamatinėms vertybėms“, – teigia visuomenininkai.
Šį kreipimąsi į Valstybės kontrolę pasirašė nemažai nevyriausybinių organizacijų:
Nacionalinė vartotojų teisių federacija, Lituanistų sambūris, Lietuvių fronto bičiulių sąjūdis, Žmogaus teisių gynimo asociacija, Kauno jungtinis demokratinis judėjimas, Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacija, Vilniaus bendruomenių asociacija, Vakarų Lietuvos tėvų forumas, Šiaulių miesto Sąjūdžio pirmeivių klubas, Nacionalinis interesas, Už socialinį teisingumą, Skaidri politika, Vilniaus m. savivaldybės Prevencijos ir viešosios tvarkos visuomeninė komisija, Vilniaus m. savivaldybės Kultūros visuomeninė komisija, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Vilniaus skyrius, Vilniui ir Tautai ir kt.
