Apginkime lietuvių kalbą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka pažadėjo, kad jo vadovaujama institucija sieks peržiūrėti prieš porą dešimtmečių priimtą Vyriausybės nutarimą, kuriuo remiantis bibliotekų darbuotojai, baigę rusų bei lenkų mokyklas, buvo įpareigoti išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą. Visgi A. Valotka akcentavo, kad šis nutarimas yra nukreiptas ne konkrečiai į bibliotekininkus, o į visus paslaugų sektoriuje dirbančius asmenis.
„Dabartinė situacija su bibliotekininkais, kurie dirba Lietuvoje, yra gimę Lietuvoje, augę Lietuvoje, puikiai kalba lietuviškai, neturi jokių problemų ar keblumų bendravime su savo klientais, bibliotekų lankytojais, skaitytojais. Man tiesiog kyla klausimas apie pačios kontroliuojančios institucijos veiklos principus. Ar ta kontrolė būtent tokia turėtų būti šiandien, po Lietuvos nepriklausomybės praėjus ne vienam dešimtmečiui, ar vis dar matome aktualumą“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų organizuotame susitikime suabejojo konservatorė Monika Navickienė.
Savo ruožtu Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas A. Valotka susitikimo metu akcentavo, kad šis Vyriausybės nutarimas nėra skirtas konkrečiai bibliotekininkams.
„Nei šis Vyriausybės nutarimas, nei kuris kitas valstybinės kalbos vartojimą ir taisykles reglamentuojantis teisės aktas Lietuvoje nėra specialiai skirtas bibliotekininkams nei bibliotekoms. Ir mes niekur specialiai jo nekreipiame į bibliotekų sektorių“, – pridūrė A. Valotka.
M. Navickienei pateikus pavyzdį, kad Vilniaus pedagoginiame universitete aukštąjį išsilavinimą gavusiai bibliotekininkei buvo pateiktas prašymas išsilaikyti lietuvių kalbos egzaminą, A. Valotka teigė, kad universitetinis išsilavinimas, įgytas Lietuvoje, dar nieko nereiškia.
„Bet kokia dėstomoji kalba buvo? Nes jeigu ji rusistė ir viskas buvo dėstoma rusų kalba, arba polonistė ir lenkų kalba, tada ne. Visais kitais atvejais visi, kas su aukštuoju išsilavinimu, nepatenka“, – teigė A. Valotka.
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos direktorė Rima Gražienė teigė, kad šiame Valstybinės kalbos inspekcijos įpareigojime trūksta logikos. R. Gražienė akcentavo, kad egzaminą įpareigoti laikyti 8 jos vadovaujamos bibliotekos darbuotojai lietuvių kalbos egzamino nelaikys, ir prašė Valstybinės kalbos inspekcijos peržiūrėti nutarimą. Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Man jokios absoliučiai logikos nėra, jie nedirbtų bibliotekoje, jei nemokėtų lietuvių kalbos. Man čia tiesiog yra logikos trūkumas, ir mes neisime į egzaminą“, – teigė ji, akcentuodama, kad bibliotekos darbuotojai yra išsilavinę, mokslus baigę asmenys, lietuvių kalbą puikiai mokantys.
Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos vadovas taip pat informavo, kad, remiantis galiojančiu nutarimu, lietuvių egzaminą turės laikyti ir su klientais bendraujantys mechanikai.
„Jeigu mechanikas bendrauja su interesantas, jeigu jis nuvažiuoja į serviso įstaigą, jeigu jūs kreipiatės lietuvių kalba, jis su jumis privalo kalbėti lietuviškai. Ar tai būtu gelžbetonio gamykla, ar smulkusis verslas, deja, bet taisyklės yra tos pačios. Tai yra vartotojų teisių apsauga“, – sakė A. Valotka.
Visgi A. Valotka teigė, kad egzamino siūlys nelaikyti asmenims, iki 1991 metų baigusiems rusiškas arba lenkiškas mokyklas.
„Manau, kad turėtume pradėti svarstyti, ar tikrai turime įtraukti į sąrašą tuos asmenis, kurie baigė lenkiškas, rusiškas mokyklas iki 1991 metų“, – teigė jis.
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas taip pat davė pažadą, kad, atsižvelgiant į bibliotekininkų nepasitenkinimą, nutarimą bus siekiama peržiūrėti.
„Mes imsimės iniciatyvos peržiūrėti šį Vyriausybės nutarimą“, – patikino jis. Visgi A. Valotka akcentavo, kad, siekiant peržiūrėti nutarimą, tam turi būti rastas teisinis pagrindas.
Kultūros ministerija paskelbė Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo pareigoms užimti. Kandidatai dokumentus per Valstybės tarnybos portalą gali pateikti iki rugsėjo 30 dienos.
Kandidatai šioms pareigoms užimti turi turėti lietuvių filologijos krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį) ir ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį. Taip pat turi būti gerai susipažinę su Lietuvos įstatymais, turėti įgūdžių strateginio valdymo, materialinių ir finansinių išteklių, infrastruktūros ir personalo valdymo srityse. Taip pat turi išmanyti kalbos priežiūros tendencijas, būti susipažinę su kalbos taikomaisiais tyrimais ir gebėti pritaikyti jų rezultatus įgyvendinant valstybinės kalbos politikos tikslus.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas yra tiesiogiai pavaldus kultūros ministrui.
Valstybinė kalbos inspekcija – priežiūros institucija, kontroliuojanti, kaip valstybės ir savivaldybių institucijose, visose Lietuvos Respublikoje veikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo bei taisyklingumo reikalavimus.
Niekam ne paslaptis, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose prie kai kurių namų kai kurių gatvių pavadinimai lentelėse užrašyti lenkiškai, nors turėtų būti – lietuviškai, valstybine kalba. Sena, atsibodusi istorija, ne kartą garsinta, rodyta žiniasklaidoje. Kartais matome važiuojantį maršrutinį autobusą su užrašu “Wilno – …”. Ir nieko nestebina.
Tačiau gal ne visi žinome, kad “Vilniaus rajone verčiami į lenkų kalbą visų gatvių pavadinimai. Rengiamasi pritvirtinti visose vietovėse lenteles su lenkiškais gatvių pavadinimais”. Tiksliai taip pasakė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas Seimo švietimo, mokslo ir kultūros bei Seimo Europos informacijos biuro renginyje “Apie lietuvių kalbos konstitucinį statusą po Lisabonos sutarties įsigaliojimo”. Tas pokalbis įvyko įsimintinos dienos išvakarėse: kai LR Seimas atmetė LR Vyriausybės bandymą prakišti lenkiškų pavardžių rašymą dokumentuose ne valstybine kalba.
