Kultūros ministras Simonas Kairys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.Cenzūra. Visko pasakyti negalima
Šią savaitę Valstybinės kalbos inspekcijos vadovui Audriui Valotkai radijo eteryje pateikus kontroversiškus argumentus, kodėl Vilniaus rajone neturėtų likti vietovardžių lentelių lenkų kalba, į tai penktadienį sureagavo kultūros ministras Simonas Kairys.
Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ministras pasidalijo įrašu, kuriame ne tik pažėrė kritikos inspekcijos vadovui, bet ir pranešė, kad tokie jo pasisakymai bus įvertinti.
„Prieš išeidamas atostogų dar pasirašiau įsakymą dėl komisijos sudarymo Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo A. Valotkos pasisakymams įvertinti. Inspekcijos vadovas jau seniai maišosi, ar kalba su draugais virtuvėje prie stalo, ar tai daro eteryje“, – teigė S. Kairys.
Politikas įraše taip pat sudvejojo, ar A. Valotka, svaidydamasis tokiais pareiškimais, gali ir toliau užimti einamas pareigas.
„(…) Paskutiniai jo pasisakymai, švelniai tariant, ne tik kad nesolidūs, bet kelia rimtą klausimą, ar tai dera su valstybės tarnautojo, valstybės institucijos vadovo pareigomis ir atsakomybe“, – pažymėjo ministras. PolonizacijaValstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
ELTA primena, Administracinių ginčų komisija pradėjo nagrinėti VKI ir Vilniaus rajono savivaldybės ginčą dėl vietovardžių lentelių lenkų kalba Vilniaus rajone pašalinimo.
Ginčas tarp savivaldybės ir kalbos inspekcijos kilo po to, kai VKI įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybę pašalinti prie Bieliškės ir Ažulaukės kaimų esančius lenkiškus užrašus „Bieliszki“ ir „Orzełówka“.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka ketvirtadienį LRT radijo laidoje teigė, kad šie užrašai ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka sako, kad Vilniaus rajone esantys lenkiški Bieliškės ir Ažulaukės kaimų užrašai – „Bieliszki“ ir „Orzełówka“– turi būti pašalinti. Anot A. Valotkos, šie užrašai ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus.
Vilniaus golgota. Mykolo Biržiškos veikalas, pasakojantis, kaip buvo lenkinamas Vilniaus kraštas.
„Tai yra Lietuva, čia galioja Lietuvos įstatymai ir jokių lenkiškų vietovardžių čia būti negali. Ir viskas. (…) Lietuvoje gali būti tik lietuviški vietovardžiai. Tai reglamentuoja valstybinės kalbos įstatymas ir, apskritai, yra bendra tokia europinė praktika“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė A. Valotka.
„Ar lietuvių tauta norėtų, kad lenkiškais užrašais būtų markiruota lenkiška okupacinė zona? Ir tai vadinti tradiciniais užrašais? Aš su tuo nesutinku. (…) Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi lietuvių polonizacija. Žymėti visą tą teritoriją lenkiškais užrašais – manau, kad pasipriešinimas bus labai didelis“, – pažymėjo kalbos inspekcijos viršininkas.
Valstybinė kalbos inspekcija yra įpareigojusi Vilniaus rajono savivaldybę pašalinti prie Bieliškės ir Ažulaukės kaimų esančius lenkiškus užrašus „Bieliszki“ ir „Orzełówka“. Tačiau savivaldybė nesutinka su tokiu inspekcijos nurodymu ir yra kreipusis į administracinių ginčų komisiją, remdamasi Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatomis. Polonizacijai – griežtas ne. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visgi, kaip pažymi A. Valotka, šios konvencijos nuostatos Lietuvoje negalioja.
„Lietuvos teismai yra pasisakę šiuo aspektu, kad konvencija yra deklaratyvaus pobūdžio dokumentas, kol jo nuostatos neperkeltos į mūsų teisę, teismai jomis nesiremia“, – sako A. Valotka.
Protesto prieš šiandieninę Vilniaus polonizaciją plakatai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.
„Tai yra mūsų, rytų Lietuvos, Vilniaus, Šalčininkų rajono įprastas teisinis nihilizmas. Jie žino, kad tai yra neteisėta, pavyzdžiui, Vilniaus rajono savivaldybė visiškai ką tik pralaimėjo analogišką bylą, kada buvo prie Lavoriškių užkabintas lenkiškas užrašas „Gmina Lawaryszki“. Ką tik pralaimėję vieną bylą, iškart kreipėsi į teismą tuo pačiu klausimu“, – pažymi kalbos inspekcijos viršininkas.
Ketvirtadienį Administracinių ginčų komisija spręs Valstybinės kalbos inspekcijos ir Vilniaus rajono savivaldybės ginčą dėl vietovardžių lentelių lenkų kalba Vilniaus rajone pašalinimo.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka sako besijaučiantis esąs teisus laikydamasis pozicijos, kad po metų turėtų būti pradėtas vykdyti Vyriausybės nutarimas tikrinti ukrainiečių pabėgėlių lietuvių kalbos žinias. Todėl dėl gaunamos kritikos iš inspekcijos viršininko posto, pasak A. Valotkos, atsistatydinti jis neplanuojantis.
„Ne, atsistatydinti aš neplanuoju, nes manau, kad vis dėlto esu teisus. Ir šiaip mes su ministru pasikalbėjome ir (nusprendėme, kad – ELTA) mes galime dirbti“, – savo poziciją LRT televizijos eteryje pirmadienį išsakė A. Valotka.
Į kalbos inspekcijos viršininko išplatintą raštą, kuriuo primenama, jog nuo 2024 metų kovo planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias, kai kurie šalies ir institucijų vadovai sureagavo itin priešiškai. Savo ruožtu kultūros ministerijos, kuriai kalbos inspekcija yra tiesiogiai pavaldi, vadovas Simonas Kairys viešai pareiškė, kad politikos formulavimas nėra kalbos inspekcijos funkcija ir bene tą pačią dieną pasikvietė A. Valotką pokalbiui. Kaip teigė pats S. Kairys – „pasitikrinti, ar vienodai matome situaciją“.
„Mes (su ministru – ELTA) galime dirbti, tiesiog gal reikėtų neskubėti, „ant karštųjų“ sakyti savo nuomonės, galbūt nereikėtų kai kurioms ministrėms tarnybinių dokumentų – yra galų gale kažkokia etika elgesio su tarnybiniais dokumentais – taip kažkaip keistai komentuoti viešoje erdvėje – tai iš tiesų prideda prasimanymų ir visokių tokių dalykų“, – sakė A. Valotka.
Anot inspekcijos viršininko, kalbos inspekcijos sumanymas ir rūpinimasis pabėgėlių lietuvių kalbos mokymusi yra visiškai teisėtas – jis yra pagrįstas ir valstybinės kalbos įstatymu, ir Vyriausybės nutarimu, atkreipė dėmesį A. Valotka.
„Mano pareiga – iš anksto, prieš metus arba net daugiau, perspėti, kad problemos bręsta, galvokime apie jas tiesiog dabar, o ne šluokime viską po kilimėliu“, – sakė inspekcijos viršininkas, pažymėdamas, kad Lietuva ukrainiečių pabėgėliams kol kas yra suteikusi bene pačią didžiausią lingvistinę, kalbinę lengvatą visoje Europoje.
„Ta tvarka kol kas yra įgyvendinama. Kiek ji bus keičiama ar nekeičiama, aišku, čia yra gal Vyriausybės ir parlamento apsisprendimas, bet, aš manau, kad, vis dėlto, mes ir dabar, mano žiniomis, esame suteikę pačią didžiausią šitą lingvistinę, kalbinę lengvatą visoje Europoje. Ir ar tai reikėtų dar pratęsti – klausimas“, – pirmadienį kalbėjo A. Valotka.
ELTA primena, kad kovo 16 dieną Valstybinės lietuvių kalbos inspekcija Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų – išsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad nuo kitų metų kovo planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias.
Šį raštą sukritikavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Pasak jos, kalbos inspektoriai, užuot dėmesį skyrę policinėms priemonėms, galėtų imtis iniciatyvų, kad padėtų kalbą norintiems išmokti žmonėms.
A. Armonaitė pridūrė, kad Lietuva pirmą kartą per pastaruosius 33 metus tapo imigracijos, o ne emigracijos šalimi ir paragino būti supratingesniais ir empatiškesniais tiems, kas pasirinko ją savo naujais (galbūt laikinais) namais.
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovą sukritikavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, įstaigos vadovo pasisakymai ne laiku ir ne vietoje sukėlė įtampą ir yra nepagarbūs nuo karo pabėgusių žmonių atžvilgiu.
Savo ruožtu Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka teigia, kad šiuo metu karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos mokymui skiriami ištekliai yra per maži. Todėl, pasak inspekcijos viršininko, ukrainiečiai nespės per Vyriausybės nustatytą 24 mėnesių laikotarpį išmokti lietuvių kalbos reikiamu lygiu. A. Valotka pabrėžia, kad valstybinės kalbos mokėjimas yra būtinas, kad ukrainiečiai galėtų būti visavertiškai integruoti.
