VSAT vadas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas akcentuoja, kad situacija pasienyje su Baltarusija vėl darosi vis labiau įtempta – stebimas į Lietuvą bandančių patekti neteisėtų migrantų srauto padidėjimas. VSAT vado teigimu, neteisėti migrantai valstybės sieną bando kirsti didesnėmis grupėmis, dažniausiai tuose pasienio ruožuose, kuriuose nėra įdiegtas fizinis barjeras. R. Liubajevo teigimu, fiksuojama ir pasienyje nutiestos tvoros gadinimo atvejų, pasak jo, kartais prie jų prisideda ir Baltarusijos pareigūnai.
Fiksuojamas neteisėtų migrantų srauto didėjimas
R. Liubajevas atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu fiksuojamas padidėjęs į Lietuvą bandančių patekti neteisėtų migrantų srautas.
„Bendra situacija iš tikrųjų yra įtempta. Matome neteisėtų migrantų srautų didėjimą pastaruoju laikotarpiu, tai tikrai neramina, siena saugoma sustiprintu režimu. Dabar mes deriname su kitomis institucijomis, taip pat planuojame ir savo pajėgas sustiprinti prie sienos su Baltarusija. Labai panaši situacija ir prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos. Tai tos tendencijos yra bendros ir kai tik didėja srautai pas mus, tie srautai didėja taip pat ir pas kaimynus“, – Eltai teigė R. Liubajevas, pažymėdamas, kad prie Latvijos sienos neteisėtų migrantų srautai gerokai mažesni.
Jis akcentuoja, kad ypatingai neraminanti situacija šiuo metu yra Vilniaus pasienio rinktinės saugomame ruože.
„Jeigu pirmame šių metų pusmetyje ir praeitais metais dauguma neteisėtų migrantų buvo sulaikoma būtent Varėnos pasienio rinktinės ruože, šiuo metu nemažai jų sulaikoma ir Vilniaus. Tai mums būtinai reiktų optimizuoti savo pajėgas būtent Vilniaus pasienio rinktinės ruože“, – akcentavo jis.
VSAT vadas mano, kad neteisėtų migrantų srautai vėl išaugo dėl palankių klimato sąlygų vasaros laikotarpiu. Pasak jo, panašios tendencijos yra fiksuojamos ir prie kitų Europos Sąjungos sienų.
R. Liubajevo vertinimu, neteisėtų migrantų bandymai patekti į Lietuvos teritoriją greitu metu greičiausiai nesiliaus, todėl, pasak jo, fizinio barjero diegimas pasienyje su Baltarusija yra nepaprastai svarbus.
„Mes matome, kad beveik visi neteisėti migrantai šiuo metu atvyksta į Baltarusiją per Rusijos Federaciją, per Maskvą arba per kitus miestus. Toliau vyksta kitomis transporto priemonėmis Baltarusija ir tada šturmuoja Lietuvos ir Baltarusijos arba Lenkijos ir Baltarusijos sieną“, – sakė R. Liubajevas.
„Tai aš manyčiau, kad tokia situacija išliks pakankamai ilgą laikotarpį, dėl to tikrai negalime atsipalaiduoti, toliau turime tęsti tokių svarbių strateginių projektų įgyvendinimą, tai yra fizinio barjero diegimą prie sienos, stebėjimo sistemų kūrimą prie mūsų sienos su Baltarusija“, – pridūrė jis.
VSAT vado teigimu, planuojama, kad iki rugsėjo fizinio barjero diegimo projektas prie sienos su Baltarusija bus visiškai užbaigtas, pasak jo, iki metų pabaigos planuojama užbaigti ir sienos stebėjimo sistemų diegimą.
„Be to, kaip ir minėjome, mes optimizuojame savo pajėgas, pritraukiame papildomas pajėgas iš kitų Valstybės sienos apsaugos tarnybos padalinių, taip pat deriname ir su kitomis institucijomis, su Lietuvos kariuomene, su Lietuvos policija dėl papildomų resursų skyrimo. Kad galima būtų suvaldyti situaciją, tokią, kokia ji yra šiuo metu prie sienos su Baltarusija“ , – pabrėžė jis.
Fiksuojama fizinio barjero gadinimo atvejų
R. Liubajevas taip pat atkreipia dėmesį, kad yra fiksuojama ir fizinio barjero gadinimo atvejų. VSAT vado teigimu, kartais prie to prisideda ir Baltarusijos pasieniečiai.
„Būna tokių atvejų, kai tvora buvo gadinama, arba buvo bandoma perlipti per tvorą. Beje, reikėtų paminėti, kad kartais prie tokių bandymų prisideda ir Baltarusijos pasieniečiai padedant migrantams perlipti per tvorą arba gadinant fizinį barjerą“, – akcentavo jis.
Visgi, pasak VSAT vado, kol kas fizinio barjero gadinimo atvejai yra pavieniai, nes migrantai dažniau renkasi į Lietuvą bandyti patekti kertant tuos ruožus, kuriuose tvora nėra įrengta. Lietuvos-Baltarusijos valstybinė siena. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Dažniausiai dabar tų pažeidimų yra fiksuojama ten, kur dar nėra tos tvoros, arba ten, kur neplanuojama statyti tvoros, arba fizinio barjerą dėl tam tikrų gamtinių ir geografinių ypatumų. Tai tokių atvejų irgi yra nemažai. Tai tvoros gadinimo atvejai kol kas yra pavieniai. Kartais mūsų pareigūnams pavyksta laiku pastebėti tokį bandymą, laiku sureaguoti ir tokiu atveju neteisėti migrantai pasitraukia į Baltarusijos teritorijos gilumą“, – sakė jis.
Nors R. Liubajevas akcentuoja fizinio barjero pasienyje su Baltarusija svarbą, tačiau, pasak jo, saugant valstybės sieną taip pat labai svarbus ir kitų kompleksinių priemonių taikymas.
„Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad fizinis barjeras yra puiki priemonė, tačiau turi būti taip pat kitomis priemonėmis saugoma siena ir stebėjimo sistemos, optimizuotos pajėgos prie valstybės sienos, kurios galėtų reaguoti į tuos valstybės sienos pažeidimus. Nes jeigu mes tik fiksuosime valstybės sienos pažeidimą ir neturėsime galimybių reaguoti arba sulaikyti tuos neteisėtus migrantus, tai jokios naudos iš tos sistemos arba iš fizinio barjero nebus. Mes tiesiog matysime, kad vyksta pažeidimas, bet nieko realiai padaryti negalėsime. Dėl to sienos apsaugos problemos turi būti sprendžiamos kompleksiškai“, – pabrėžė R. Liubajevas.
Migrantai bando patekti didesnėmis grupėmis
VSAT vadas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos sieną nelegaliai dažniausiai bando kirsti migrantai iš Afganistano, Sirijos, Tadžikistano, įvairių Afrikos šalių piliečiai. Dažniausiai, pasak jo, sieną kirsti bandoma Baltarusijos pasieniečių suformuotomis migrantų grupėmis, kurios paprastai būna sudarytos iš įvairių šalių piliečių.
„Pavyzdžiui praeitą savaitę buvo sulaikytos pakankamai didelės grupės. Tos grupės buvo sudarytos iš įvairių šalių atstovų. Tai rodo, kad tos grupės iš tikrųjų yra formuojamos Baltarusijos pasieniečių pagalba, nes realiame gyvenime vienoje grupėje trijų ar keturių pilietybių asmenų Europoje pakankamai retai pasitaiko. Kaip taisyklė, grupėje būna vienos šalies atstovai“, – sakė R. Liubajevas.
„Tai tokie atvejai, kai grupė yra trijų-keturių valstybių ir ne tik iš to paties regiono: iš Afrikos, iš Azijos, rodo, kad tos grupės dirbinai sudaromos ir tiesiog siunčiamos Baltarusijos pasieniečių pagalba į Lietuvą arba į Lenkiją“, – taip pat pažymėjo jis.
