Varšuvos sukilimas

Trumposios naujienos

Lenkija mini 76-ąsias Varšuvos sukilimo metines. EPA-ELTA nuotr.

Lenkija šeštadienį mini 76-ąsias Varšuvos sukilimo, didžiausio pasipriešinimo pajėgų sukilimo nacių okupuotoje Europoje ir vieno tragiškiausių įvykių šalies istorijoje, pradžios metines.
 
1944 metų rugpjūčio 1 dieną, 17 val. vakaro, Lenkijos pasipriešinimo judėjimo nariai, vedami Armijos Krajovos, Varšuvoje pradėjo ginkluotą kovą prieš nacių okupantus.
 
Tikslas buvo išlaisvinti Varšuvą iš Vokietijos okupacijos gniaužtų, prieš į šalį atvykstant sovietų Raudonajai armijai, taip siekiant užkirsti kelią Lenkijoje sukurti sovietų kontroliuojamą vyriausybę.
 
Tačiau sukilimas žlugo po 63 dienas trukusios kovos, kainavusios 200 tūkst. lenkų gyvybių, kurių dauguma buvo civiliai. Likusi pusė milijono Varšuvos gyventojų buvo deportuota, o miestas buvo beveik visiškai sunaikintas.
 
Politinis sukilimo tikslas nebuvo pasiektas.
 
Ketvirtadienį prasidėję atminimo renginiai tęsis šeštadienį, nors jų mastą teko apriboti dėl koronaviruso pandemijos.
 
17 val. vietos laiku (18 val. Lietuvos laiku) Varšuvoje ir kituose Lenkijos miestuose mirusiųjų pagerbimui skambės sirenos ir bažnyčių varpai.
 
Vokietijos ambasada Varšuvoje šeštadienį iki pusės stiebo nuleido vėliavas, taip simbolizuojant „gilų liūdesį ir gėdą už žiaurius Vokietijos okupantų veiksmus kovoje prieš Varšuvos žmones“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.01; 17:20
Aktualijos

Viešėdamas Varšuvoje JAV prezidentas pareiškė, kad Amerika myli Lenkiją. EPA – ELTA nuotr.

Lenkijoje viešintis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) savo kalboje prie Varšuvos sukilimo paminklo pabrėžė Lenkijos ir JAV santykių reikšmę. „Amerika myli Lenkiją, Amerika myli lenkų tautą“, – sakė jis. Jam esą yra didelė garbė būti čia. D. Trampas padėkojo už didžiulį Lenkijos prezidento Andžejaus Dudos (Andrzej Duda) draugiškumą, praneša agentūros dpa ir AFP.

Lenkija yra Europos siela, kalbėjo prezidentas. Šalis esą ne kartą atlaikė puolimus. Amerikiečiams Lenkija visad buvo susijusi su viltimi. „Lenkijos istorija yra istorija tautos, kuri niekuomet neprarado vilties“, – sakė D. Trampas. Stipri Lenkija, anot jo, yra palaima Europai, palaima pasauliui. D. Trampas užsiminė ir apie buvusį lenkų popiežių Joną Paulių II ir jo vaidmenį komunistinio valdymo metais.

JAV vadovas toliau kalbėjo apie naujas grėsmes laisvajam pasauliui. Europą drebina vienas išpuolis po kito. Terorizmas yra didelis pavojus. „Mes jį sustabdysime, – pabrėžė D. Trampas. – Mes nuožmiai kovojame su radikaliuoju islamizmu. Ir mes nugalėsime“. Jis tęsė: „Mes turime drauge kovoti su šiuo priešu, mes turime sutriuškinti jų tinklus ir pažaboti paramą jiems. Mūsų siena terorizmui liks uždaryta“.

Kalbėdamas apie Rusiją, D. Trampas sakė, kad šalis privalo nutraukti savo „destabilizuojančią veiklą“. Čia jis veikiausiai visų pirma turėjo omenyje Ukrainos konfliktą ir Rusijos vaidmenį Sirijoje. D. Trampas penktadienį Hamburge pirmą kartą tiesiogiai kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Prieš tai surengtoje spaudos konferencijoje su A. Duda D. Trampas pareiškė tikįs, kad Rusija programišių atakomis kišosi į 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją. „Tačiau tai galėjo būti ir kitos šalys“, – pridūrė jis. D. Trampas apkaltino savo pirmtaką Baraką Obamą (Barack Obama) laiku nesiėmus veiksmų.

Savo kalboje Varšuvoje D. Trampas užsiminė ir apie NATO valstybių išlaidas gynybai. Amerikiečiai supranta, kad svarbu yra stiprus tarptautinis aljansas. Todėl jis norįs, kad NATO šalys didintų savo gynybos biudžetus. JAV reikalauja, kad NATO valstybės aljansui skirtų 2 proc. savo BVP. „Europa turi daryti daugiau ir investuoti į saugumą“, – akcentavo JAV vadovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.07; 08:16