Leidykla „Briedis“ pristato Leono Degrellės (1906–1994) atsiminimus „Rusijos kampanija. Valonų savanoriai Rytų fronte“ (vertė Vytautas Leščinskas).
Šios knygos autoriaus gyvenimo vingiai – itin dramatiški. Gimęs 1906 m. Belgijoje, prancūzakalbių valonų šeimoje, Leonas Degrellė dar jaunystėje susižavėjo tada Europoje madingomis kraštutinėmis dešiniosiomis „tvirtos rankos“ idėjomis, jose matydamas atsvarą Europai grasinančiam komunizmui. Nors iš pradžių jaunojo politiko Degrellės pažiūros nebuvo nei totalitarinės, nei pronacistinės, kilus Antrajam pasauliniam karui jis suartėjo su vokiečiais, tikėdamasis gimtosios Valonijos atgimimo Adolfo Hitlerio pranašaujamoje „Naujojoje Europoje“. Netrukus Belgiją okupavusiems vokiečiams pasiūloma leisti suburti antikomunistiškai nusiteikusių valonų savanorių legioną, kartu su Vermachto pajėgomis kariausiantį prieš Raudonąją armiją.
1941 m. rudens pabaigoje Vermachto vadovybei priskirtas Valonų legionas, oficialiai besivadinęs 373-iuoju pėstininkų batalionu, atvyko į Rytų frontą. Nepaisant to, kad į legioną Degrellė stojo kaip eilinis, tarp karių turėjo didžiulį autoritetą ir veržliai kopė kariškos karjeros laiptais.
Per kelerius metus įvairiuose Rytų fronto ruožuose kovojęs Valonų batalionas išaugo iki brigados, kuriai 1944 m. suteiktas divizijos statusas, nors karių skaičiumi ir aprūpinimu nesiekė divizijos. 1943 m. Vermachto dalimi buvusios valonų pajėgos priskirtos „Waffen-SS“, 1944 m. rugsėjį Degrellė tapo legiono vadu.
1945 m. kovą Valonų legiono likučiai – apie 700 karių – pasidavė britams Liubeke. Pats Degrellė pasitraukė į Pietų Ameriką, paskui persikėlė į Ispaniją, kur gyveno iki mirties. Belgijos vyriausybė daug kartų reikalavo išduoti Degrellę, tačiau Ispanijoje įsitvirtinęs Franco režimas atmesdavo visus reikalavimus.
Šioje knygoje Degrellė pasakoja savo ir Valonų legiono nueitą kovos kelią. Čia aprašyti valonų savanorių veiksmai ne tik Rytų fronte – Ukrainoje, Kaukaze, Estijoje, bet ir Vakaruose – Ardėnuose, kur Trečiasis reichas nesėkmingai mėgino atgauti iniciatyvą prieš Vakarų sąjungininkus.
Kai kurie Degrellės politiniai pareiškimai ir asmeniniai vertinimai, išdėstyti šioje knygoje, negali ir neturi būti pateisinami nei iš istorinės, nei iš moralinės pusės. Kita vertus, didžiąją dalį knygos sudaro ne ideologiniai postringavimai, bet Rytų fronte kovojusio kario prisiminimai, kuriuose vaizdingai atspindėti mūšių aprašymai, smulkiai nušviečiama kariška buitis. Būtent todėl ši knyga vertinga karo istorijos tyrinėtojams ir mėgėjams.
Leidyklos „Briedis” informacija
2023.10.02; 00:30
