„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Verslininkas, nekilnojamojo turto projektų plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sako, kad kadenciją baigianti Vyriausybė nenori daryti radikalių žingsnių valdant koronaviruso situaciją šalyje.
„Buvo pakankamai daug komunikuojama, kad virusas yra nelabai pavojingas jaunesniems žmonėms, kelia grėsmę tik tiems, kurie turėjo šalutinių negalavimų, susirgimų, kad daugiau grėsmingas tik vyresnio amžiaus žmonėms, ir ta komunikacija galbūt leido žmonėms šiek tiek pro pirštus žiūrėti į viską.
Iš kitos pusės, dabar išgyvename Vyriausybių pasikeitimą. Ir ta Vyriausybė, kuri nueina, galbūt nedaro ar nenori daryti radikalių žingsnių. Nauja Vyriausybė galėjo būti suformuota šiek tiek greičiau. Tokiomis nepaprastomis sąlygomis šiek tiek greičiau suformuota nauja Vyriausybė ir galėjo priiminėti tuos nelengvus sprendimus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo A. Avulis.
Jis taip pat turėjo priekaištų Prezidentūrai dėl lėtai tvirtinamų kandidatų į ministrus.
„Keistai šiek tiek atrodo, kai Prezidentūra taip nuodugniai aptarinėja kandidatus į ministrus, bet pati tiesiog nemato, kad trypčioja vietoje, viskas sprendžiama paskutinę valandą, paskutinę dieną. Tikrai keistai atrodo. Jeigu keliame aukštus reikalavimus kitiems, visada reikėtų tuos pačius reikalavimus kelti sau“, – teigė A. Avulis.
Norvegijos policija antradienį areštavo vieną turtingiausių šalies verslininkų, kurio žmona dingo 2018 metais. Vyras sulaikytas, įtariant jį žmonos nužudymu ar bendrininkavimu ją nužudant.
Policijos teigmu, 70 metų amžiaus Tomas Hagenas sulaikytas pakeliui į darbą.
Verslininko sutuoktinė Anne-Elisabeth Hagen dingo 2018 m. spalio 31 d. iš jųdviejų namų. Moteris jau 18 mėnesių laikoma dingusia, nepaisant didžiulės paieškos operacijos ir tarptautinių tyrimų.
Tariamą pagrobimo vakarą buvo rastas prastai parašytas raštelis, kuriame buvo grasinama ir reikalaujama išpirkos kriptovaliuta.
T. Hageno advokatas teigia, kad jo klientas tvirtina neturįs nieko bendro su žmonos dingimu.
Kaip pranešama, trečiadienį turi vykti posėdis dėl kardomojo kalinimo taikymo.
Policija konfiskavo verslininko automobilį ir turėjo apieškoti poros namus Liorenskoge, netoli Oslo.
„Nebuvo pagrobimo. Tai sąmoningai suplanuotos apgaulės dalis“ , – teigė tyrimui vadovaujantis Tommy’is Broske.
Iš pradžių buvo manoma, kad moteris buvo pagrobta, tačiau birželį policija pareiškė, kad ji galėjo būti nužudyta, o jos dingimas – bandymas paslėpti įtariamą nužudymą.
T. Hagenas yra 164 turtingiausias žmogus Norvegijoje.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Generalinė prokuratūra antradienį pranešė teismui perdavusi didelio rezonanso sulaukusią šnipinėjimo bylą. Šioje byloje buvęs Socialistinio liaudies fronto lyderis Algirdas Paleckis kaltinamas iš Rusijos gavęs dvi užduotis: surinkti duomenų apie Sausio 13-oios bylą nagrinėjančius teisėjus bei surasti medikus, kurie išduotų netikrą pažymą apie suimto bylos kaltinamojo Jurijaus Melio sveikatos būklę.
Kaltinimai šnipinėjimu pareikšti ir kitam Lietuvos piliečiui – verslininkui Deimantui Bertauskui.
Kaip skelbia Prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad nusikalstama veika galimai vyko nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio. Kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos Federacijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos Federacijos piliečiais, kurių vienas iš jų teismo pripažintas kaltu sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galimai rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.
Antradienį išplatintame Prokuratūros pranešime pabrėžiama, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamiems asmenims, tyrimo duomenimis, buvo suformuotos dvi užduotys – pagal pateiktus sąrašus surinkti duomenis apie teisėjų, prokurorų bei kitų asmenų, susijusių su Sausio 13-osios bylos nagrinėjimu, gyvenamąsias vietas.
Taip pat kaltinamųjų buvo prašoma surasti Lietuvos Respublikos valstybės institucijose dirbančius asmenis, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteistojo J. Melio sveikatos būklę. Buvo siekiama, kad šie duomenys turėtų įtakos J. Melio skirtos kardomosios priemonės – suėmimo – pakeitimui į švelnesnę ar kitaip palengvinant šio asmens kalinimo sąlygas. Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šnipinėjimo buvo pradėtas iš Valstybės saugumo departamento gavus Žvalgybos įstatyme numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą. Itin sudėtingą ir didelės apimties ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, o tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
Bendromis Valstybės saugumo departamento, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų ir Generalinės prokuratūros prokurorų pastangomis buvo išaiškintas šis Lietuvos valstybės saugumui pavojingas sunkus nusikaltimas.
Serija mįslingų grasinimų apie padėtas bombas šiuo metu neleidžia atsikvėpti abiejų didžiausių Rusijos miestų tarnyboms. Vien tik pirmadienį, sulaukus anoniminių grasinimų, Maskvoje ir Sankt Peterburge evakuota dešimtys teismų, vaikų darželių, prekybos centrų ir gimdymo klinikų, pranešė Rusijos naujienų agentūros.
Jų duomenimis, tai veikiausiai susiję su vienos kriptovaliutų prekybos platformos uždarymu 2017 metais. Anot agentūros „Interfax“, tokie grasinimai nuo lapkričio beveik kasdien pasiekia abiejų miestų teismus. Taip pat buvo grasinta bombomis metropolitene, ligoninėse ir mokyklose. Vien tik Maskvoje iki šio buvo evakuota iš viso 8 000 pastatų, juos turėjo palikti 770 000 žmonių. Tačiau iki šiol nė vienas grasinimas nepasitvirtino.
Su anoniminiais grasinimais siuntinėjami ir laiškai, kuriuose rusų verslininkas Konstantinas Malofejevas kaltinamas sukčiavimu kriptovaliuta bitkoinu ir reikalaujama jo grąžinti didelę sumą pinigų. Jis esą pavogė pinigus per dabar jau neveikiančią platformą WEX.
K. Malofejevas, kuriam priklauso vienas investicijų fondas ir TV kanalas „Cargrad“, dėl spėjamos finansinės paramos prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje yra įtrauktas į ES ir JAV sankcionuojamų asmenų sąrašą. Jis neigia bet kokias sąsajas su WEX.
Ukrainos sostinės Kijevo centre gruodžio 1-osios vakarą ginkluoti užpuolikai apšaudė automobilį, kaip pranešama, priklausantį verslininkui ir Kijevo srities tarybos nariui Viačeslavui Sobolevui. Žuvo trimetis V. Sobolevo sūnus, remdamasi policijos šaltiniu praneša agentūra „Reuters“.
Nežinomi ginkluoti asmenys šaudė į „Range Rover“ markės automobilį, kurį, kaip teigiama, vairavo V. Sobolevas. Užpuolikai norėjo nušauti patį V. Sobolevą, bet kulka pataikė į kartu važiavusį politiko sūnų. Vaikas mirė greitosios pagalbos automobilyje pakeliui į ligoninę.
Užpuolikai paspruko „Lexus“ automobiliu.
Tuo metu Ukrainos vidaus reikalų ministerija neidentifikavo automobilio savininko ir aukos tapatybių.
„Dėl patirtos šautinės žaizdos greitosios pagalbos automobilyje pakeliui į ligoninę mirė vaikas“, – skelbė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.
V. Sobolevas yra verslininkas iš Donecko Rytų Ukrainoje, kur nuo 2014 metų vyksta ginkluotas konfliktas. Jis 2015 metais išrinktas į Kijevo srities tarybą kaip buvusio prezidento Petro Porošenkos bloko atstovas. 2010-2011 metais jis buvo Ukrainos nacionalinės dujų ir naftos įmonės „Naftogaz“ vadovo pavaduotojas.
Žuvęs trimetis buvo jauniausias penkių vaikų tėvo V. Sobolevo vaikas.
Prokurorui Gedgaudui Norkūnui penktadienį Vilniaus apygardos teisme pasiūlius bausmes korupcijos ir prekybos poveikiu byloje teisiamiems kaltinamiesiems – buvusiam partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui Rolandui Paksui ir žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ vadovui Gedvydui Vainauskui, – patys kaltinamieji ir jų gynėjai vieningai tvirtina, kad teismo nuosprendžius, jei šie bus apkaltinamieji, skųs.
R. Paksas: byla pateks į istoriją
R. Paksas po teismo posėdžio sakė, kad ši byla turėtų patekti į Lietuvos teisės istoriją.
„Tik penkiolikos metų reikėjo, kad konstitucinės dvasios atgimtų prekybos poveikiu dvasiomis. Manau, kad tai yra prokuroro noras, arba tos sistemos noras – čia aš matau, kad Lukiškių aikštė nepabaigta, – kad ten būtų giljotina ir būtų paprasčiausia išspręsti tokius klausimus“, – žurnalistams po teismo posėdžio sakė R. Paksas.
Rolandas Paksas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Manau, kad teismo sprendimas bus kitoks. Galvoju, kad ši byla turės ilgą istoriją ir galbūt kažkokią istorinę reikšmę Lietuvos teisinei sistemai, kad ją nagrinės studentai, galbūt kiti teismai, galbūt turės iš to padaryti kažkokias praktikas, ir kad tas politinis persekiojimas, naudojant teisines sistemas, turėtų baigtis“, – kalbėjo politikas, pavadinęs kaltinimus jam melu.
Jo advokatas Rolandas Tilindis tikino, jog teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, šis būtų skundžiamas.
„Mano ginamasis yra kaltinamas dėl vienos pasakytos frazės labai ilgo pokalbio kontekste. Joks kitas jo veiksmas nepatvirtino jo noro gauti piniginį atlygį. Tai yra esmė“, – konstatavo R. Tilindis.
Jis tvirtino, kad „yra nesigilinama į kontekstą”, ir pridūrė manantis, kad siūlomos bausmės rodo, jog prokuroras nėra tikras savo kaltinimų pagrįstumu.
„Be jokios abejonės, esant apkaltinamajam nuosprendžiui, skundas bus, nebent mano ginamasis man pavestų kitokią užduotį“, – pridūrė R. Pakso advokatas R. Tilindis.
G. Vainausko gynėjas: teisėsauga pokalbius interpretuoja savaip
Tuo metu G. Vainausko advokatas Gintaras Černiauskas kalbėjo: „Reziumuojant, ką pasakė prokuroras, manau, kad yra tam tikros grėsmės, kada pradedama pokalbius privačius interpretuoti savaip. (…) Nei vienas kaltinamasis niekada nepripažino, jog tas kontekstas, kurį pateikė prokuroras, yra teisingas“, – aiškino G. Černiauskas.
Gedvydas Vainauskas. Eltos nuotr.
Jis taip pat pridūrė, kad už R. Pakso ir G. Vainausko pokalbį niekas negalėtų bausti. Pasak G. Černiausko, jo ginamasis pokalbyje į visus klausimus atsakė neigiamai, tad, jo tvirtinimu, teigti, jog buvo susitarta negalima.
„Už tokio turinio pokalbius niekas negalėtų nei persekioti, nei bausti“, – teigė G. Černiauskas.
Siūlo finansines ir laisvės atėmimo bausmes su galimybe atidėti
Prokuroro G. Norkūno siūloma bausmė politikui R. Paksui – 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimas, su galimybe bausmę atidėti, G. Vainauskui – daugiau kaip 26 tūkst. eurų bauda ir 3 metų laisvės atėmimas, taip pat su galimybe atidėti.
R. Paksas ir G. Vainauskas kaltinami prekyba poveikiu. Teisėsauga, remdamasi kaltinamųjų pokalbio garso įrašu, įtaria, kad 2015 m. jie susitarė dėl 15 tūkst. eurų kyšio. Įtariama, kad R. Paksas, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, buvo pažadėjęs susitarti su teritorijų planavimo ir statybų inspektoriais dėl leidimo naudoti naujos parduotuvės pastatą Prienuose.
Prekybos poveikiu ir korupcijos byloje kaltinamas ir verslininkas Antanas Juozas Zabulis. Jam siūloma bausmė – daugiau kaip 24 tūkst. eurų bauda. Pastarasis kaltės taip pat nepripažįsta.
Apgaulingas apskaitos tvarkymas ir neteisėtas duomenų apie pajamas pateikimas – už tokias nusikalstamas veikas šiauliečiui verslininkui teks atsakyti teisme. Šių nusikaltimų padarymu kaltinamo 43 metų įmonės direktoriaus G. L. baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Asta Mickevičiūtė šiandien perdavė teismui.
Ikiteisminį tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai ištyrė, kad nuo 2015 metų iki 2016 metų kovo G. L. iš Baltarusijoje esančios durpių briketų gamyklos įsigijo durpių briketų ir juos pardavė fiziniams asmenims, neišrašydamas pardavimo dokumentų.
Suskaičiuota, kad per beveik pusantrų metų vyras keturių skirtingų įmonių vardu įgijo daugiau nei 2200 tonų durpių briketų ir didžiąją dalį jų pardavė Lietuvoje, oficialiai nuslėpdamas informaciją apie įvykdytus sandorius. Pardavimo metu sąskaitos faktūros išrašomas nebūdavo, o sumokėjus už prekes pirkėjas gaudavo tik kvitą. Tokie kvitai būdavo išduodami dar kitos jau bankrutuojančios įmonės vardu.
Šiaulietis ne tik į buhalterinę apskaitą neįtraukdavo gautų pajamų, bet ir Valstybinei mokesčių inspekcijai nemokėdavo pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Tyrimo metu nustatyta, kad į įmonių apskaitą buvo neįtraukta beveik 200 tūkstančių eurų pajamų, o nesumokėta daugiau nei 40 tūkstančių eurų mokesčių.
Nustatyta, kad kaltinamasis organizavo visų 4 įmonių apgaulingą buhalterinę apskaitą, tačiau nebūtinai būdavo įmonių vadovu. Vieną įmonę buvo neseniai įsteigęs ir paskyręs kitą asmenį formaliu vadovu, dar kitos įmonės akcijas perpirko, tačiau pardavimo dokumentai taip ir liko nesutvarkyti – oficiali vadovė buvo ankstesnė įmonės akcininkė.
Įstatymas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir neteisėtą duomenų apie pajamas pateikimą numato laisvės atėmimą iki 4 metų.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai socialinių pedagogų dienos proga susitiko su vienu žymiausių Lietuvos ir pasaulio verslininku Ilja Laursu.
Svečias sakė, kad jam labai smagu būti pedagoginės srities universitete, nes jo pirmas verslas buvo pedagoginis. Verslininkas, grįžęs iš Amerikos, nusprendė privačiai dėstyti anglų kalbą. „Taip maždaug apie 2 metus uždirbdavau sau, turėjau kišenpinigių, galėjau apmokėti su universitetu susijusias išlaidas ir t.t. Nuo tada labai gerbiu pedagogo darbą. Jis man labai patinka“, – susirinkusiems būsimiems pedagogams apie savo verslo pradžią pasakojo I. Laursas.
Spalio 25 – ąją Vilniuje atidaromas pirmasis ilgalaikis šokolado kambarys, kuriame viskas – nuo stambiausių iki smulkiausių detalių – yra pagaminta iš šokolado.
Nuolatinė unikalaus meno kūrinio ekspozicija bus įrengta maždaug 15 kvadratinių metrų erdvėje.
Šokolado kambaryje rusens židinys, degs žvakės, ilsėsis šuo, bus patiekta gurmaniškų patiekalų. Tiek šie smulkučiai, kruopštaus kūrėjų darbo pareikalavę daiktai, tiek kambario sienos, baldai, sietynai, senovinis laikrodis, paveikslai, komoda bus pagaminti iš trijų rūšių – baltojo, juodojo ir pieninio šokolado.
Neseniai teko kalbėtis su bičiuliu, kuris dirba nevyriausybiniame sektoriuje. „Kaip sekasi“, paklausiau jo. „Būtų neblogai, jei ne valdininkai, kurie žiūri į mus kaip į potencialius vagis“, atsakė man.
Pasirodo, paramos gavimas, jos administravimas yra taip apsunkintas, kad daugiau laiko sugaišti įvairiausioms procedūroms, o ne pačiam projektui. Jei anksčiau užteko geros idėjos, gerai paruošto projekto, tai dabar jo administravimas tapo svarbesnis už patį projektą.
