vertėjai

Aktualijos

Kultūros ministerijoje įteiktos Šv. Jeronimo premijos. Liudo Masio nuotr.

Ketvirtadienį, minint Tarptautinę vertėjų dieną, Kultūros ministerijoje įteiktos vertėjų globėjo Šv. Jeronimo premijos. Šių metų premijos Lietuvių literatūros vertėjų sąjungos ir Kultūros ministerijos sprendimu skirtos Jonei Ramunytei ir Klemenui Piskui.
 
Kultūros ministras Simonas Kairys, sveikindamas susirinkusiuosius, teigė, kad šiandien yra šventė ne tik patiems vertėjams, bet ir kiekvienam žmogui, kuris savo gyvenime dažniau ar rečiau prisiliečia prie knygos pasaulio.
 
„Šventasis Jeronimas, vertėjų globėjas, turbūt neatsitiktinai buvo ne tik puikus vertėjas, bet ir atsiskyrėlis. To atsiskyrėliškumo tikriausiai daug yra kiekvieno vertėjo kasdienybėje – priešingai nei politiko. Vis dėlto matyčiau vieną mus siejantį panašumą. Ir politikai, ir vertėjai ypač gerai žino, kiek daug gali reikšti vienas žodis. Kaip svarbu jį rasti tinkamiausią, aiškų, kaip svarbu jį rasti laiku. Kiek daug apskritai ir tekste, ir gyvenime reiškia gebėjimas puikiai žongliruoti žodžiais. Žongliruoti kartu nepamirštant, kad turinys yra ne mažiau svarbus nei forma”, – sakė ministras S. Kairys.
 
Jis laureatams padėkojo už meistrystę ir reiklumą sau bei savo darbui.
 
J. Ramunytei premija skirta už prancūzų klasikinės ir šiuolaikinės literatūros vertimus, tiksliai išreiškiančius originalo menines ir stilistines ypatybes, už geriausių vertimo tradicijų puoselėjimą. Lietuvių skaitytojams ji prakalbino tokius autorius kaip Romainas Gary, Jean-Marie Gustave’as Le Cl￩zio, Patrickas Modiano, Philippe’as Claudelis, Danielis Pennacas.
 
„Tikiuosi, kad pavyko skaitytojams perteikti bent kažkiek savo verstų autorių stiliaus, kalbos, minties – to, kas sudaro kūrinio dvasią. Norėčiau prisiminti savo šviesaus atminimo mamą, be kurios šiandien čia nestovėčiau. Šv. Jeronimo premija mama apdovanota 2008 m., taigi mūsų šventuosius Jeronimus skiria 13 metų. Džiaugiuosi, kad jie nepraėjo veltui”, – atsiimdama apdovanojimą kalbėjo J. Ramunytė.
 
Lietuvių literatūros vertėjui K. Piskui premija skirta už klasikinės ir šiuolaikinės lietuvių literatūros vertimus į slovėnų kalbą, pasižyminčius literatūrine klausa, gausumu ir simpatija lietuvių literatūrai. Laureato išverstų autorių sąraše – Kazys Boruta, Jurga Ivanauskaitė, Sigitas Parulskis, Laura Sintija Černiauskaitė, vaikų literatūros autoriai Kęstutis Kasparavičius (8 knygos), Vytautė Žilinskaitė, Gendrutis Morkūnas ir kt.
 
„Esu labai laimingas, kad galiu versti iš lietuvių kalbos, ir esu labai dėkingas visiems, kurie man suteikia galimybę tai daryti – Slovėnijos leidėjams, Lietuvos kultūros institutui, Europos Sąjungos fondui, Slovėnijos knygos agentūrai (JAK), taip pat savo šeimai. Labiausiai esu dėkingas puikiems lietuvių autoriams, kurie rašo aukščiausios kokybės literatūrą. Tikiuosi, kad Šv. Jeronimo premija padės man Slovėnijoje išleisti daugiau vertimų iš lietuvių kalbos”, – teigė K. Piskas. Jis taip pat yra profesionalus muzikantas, šią premijų įteikimo ceremoniją pagyvinęs gitara atliktais kūriniais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.10.01; 00:06
 
Politinės intrigos

Į Lietuvą parskraidinta dar viena grupė afganistaniečių. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad trečiadienį į Lietuvą buvo atgabenta dar pusšimčio afganistaniečių grupė.
 
„Dar vienas lėktuvas ką tik atgabeno 50 afganų (iš viso šiandien atvyko šimtas mūsų kariams talkinusių afganų su savo šeimų nariais) ir šiandien laukiamas trečias lėktuvas. Ryt paskutinė grupelė evakuojamųjų bus Lietuvoje ir „Kabulo vienuoliktuko” operacija oficialiai baigiama bei komanda grįžta į Lietuvą“, – savo feisbuko paskyroje trečiadienį rašė A. Anušauskas.
 
ELTA primena, kad trečiadienį į Raseinių rajoną atvyko 14 iš evakuotų su Lietuvos kariuomene bendradarbiavusių vertėjų šeimų, teigia savivaldybės meras Andrius Bautronis.
 
„Dalinuosi naujausiomis žiniomis. Šiandienos rytą į Raseinių rajono savivaldybę atvyko pirmieji evakuoti Lietuvos kariuomenei Afganistane talkinę vietos vertėjai ir jų šeimos nariai. Iš viso 14 šeimų, tarp jų 14 mažamečių vaikų ir vienas kūdikis“, – savo feisbuko paskyroje rašo A. Bautronis.
 
Meras akcentuoja, kad Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Šaulių sąjunga, Raseinių rajono savivaldybė, Raudonasis Kryžius ir kt. operatyviai pasiruošė afganistaniečių priėmimui – pažeidžiamos visuomenės grupės iš anksto buvo aprūpintos būtiniausiomis priemonėmis.
 
Rugpjūčio viduryje Afganistano prezidentas Ashrafas Ghanis išvyko iš savo šalies į Tadžikistaną, o į Kabulą įžengę Talibano kovotojai užėmė prezidento rūmus.
 
Afganistano prezidentas A. Ghanis tvirtino išvykęs iš šalies tam, kad būtų išvengta kraujo praliejimo, kai į sostinę Kabulą įžengė Talibano kovotojai. A. Ghanis neatskleidė, į kurią valstybę išvyko, bet teigė, kad jam likus Afganistane „daug patriotų būtų tapę kankiniais, o Kabulas būtų sunaikintas“.
 
Kabule pastarosiomis savaitėmis tvyro chaosas, o daugelis jo gyventojų skuba palikti miestą, dėl to keliuose susidarė didelės spūstys. Ten, kur eismas visai sustojo, žmonės metė savo automobilius ir bėgo.
 
Gyventojai baiminasi, kad, į valdžią grįžus talibams, moterys negalės išeiti iš namų, dirbti, mokytis ir lankytis viešose vietose nelydimos vyrų giminaičių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.25; 18:35
Gordijo mazgas

JAV demokratai reikalauja, kad prezidento Donaldo Trumpo vertėja liudytų Kongrese. Ji esą turėtų suteikti informaciją apie D. Trumpo pokalbį akis į akį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Helsinkyje.

Vertėja ir jos užrašai galėtų suteikti svarbios informacijos apie abiejų šalių vadovų pokalbių turinį, trečiadienį teigė kai kurie demokratai. Užsienio politikos ekspertas Robertas Menendezas stočiai MSNBC pareiškė, jog bus imtasi „didelių pastangų“, „kad būtų sužinota, kas atsitiko“. Senatorė Jeanne Shaheen sakė, jog vertėjos liudijimai galėtų padėti, kad parlamentarai ir JAV visuomenė „sužinotų, kas tiksliai buvo kalbama ir nuspręsta JAV vardu“.

D. Trumpas ir V. Putinas savo viršūnių susitikime Helsinkyje dvi valandas kalbėjosi už uždarų durų, patalpoje dar buvo tik abiejų prezidentų vertėjai.

Baltieji rūmai reikalavimą dėl vertėjos liudijimo gali atmesti argumentuodami, kad nė vienas prezidentas ar jo vertėjai nėra įpareigoti atskleisti privačių pokalbių.

Baltųjų rūmų atstovė Sarah’a Sanders trečiadienį pareiškė, jog jai nėra žinoma apie galimą pokalbių tarp D. Trumpo ir V. Putino užfiksavimą ir patarė su kitais klausimais kreiptis į Valstybės departamentą. Šio atstovė Heather Nauert sakė, kad iki šiol negautas formalus prašymas išklausyti vertėjos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.19; 03:00