Ketvirtadienį Vilniaus savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas Vidas Urbonavičius tarybos narių grupės vardu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Tarybos posėdžio metu slapta darytų opozicijos narių garso įrašų bei jų viešinimo.
„Vilniaus savivaldybės mero ir administracijos direktorius elgesys įrengiant slaptus mikrofonus prie Violetos Podolskaitės darbo vietos viršijo visas suvokiamas politikų elgesio ribas ir yra baudžiamojo persekiojimo dalykas“, – teigia V. Urbonavičius.
Ši trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai sulaukė pranešimų, kad žiūrintieji tarybos posėdžio transliaciją internetu girdi ir nepasisakančiųjų tarybos narių V. Podolskaitės, Justinos Kašėtaitės, Valdo Benkunsko, Vido Urbonavičiaus ir kitų asmenų privačius pokalbius.
„Pradėjus ieškoti šaltinio, ant V. Podolskaitės darbo stalo rastas pritvirtintas į sagą panašus daiktas, iš kurio po stalu ėjo laidai. Kreipusis į merą, buvo paaiškinta, kad tai „foninio garso mikrofonai“, tuo pat metu atėjo techniniai darbuotojai, kurie pasakė, jog išjungė šiuos mikrofonus, kurie buvo įrengti administracijos direktoriaus Povilo Poderskio nurodymu“, – sako V. Urbonavičius.
Dėl tokių mero ir administracijos direktoriaus veiksmų, turinčių Baudžiamajame kodekse numatytų nusikaltimų požymių, kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.
Ar STT prieš rinkimus politikuoja ir po to vilkina bylas? – rūpi daugeliui, ypač dabar, kai žiniasklaidoje vėl rezonuoja politikams pareikšti įtarimai.
Prie šių dienų politinės korupcijos konteksto puikiai dera, nors ir per 6-erius metus, bet teisme išnagrinėta ir baigta kaltinamuoju nuosprendžiu Evaldo Lementausko politinės korupcijos byla.
Politinis ir visuomenės veikėjas Evaldas Lementauskas, būdamas Vilniaus miesto tarybos narys ir eidamas Vilniaus vicemero pareigas, pasiūlė, pažadėjo didelės vertės kyšį ir davė kyšį kitam šios Tarybos nariui – tai patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 21 d. ir Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d., išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka.
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2016 m. gegužės 31 d. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Evaldo Lementausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio, apeliacinį skundą atmetė ir nuosprendį paliko nepakeistą, išskyrus kaltinimą pagal BK 227 str. (papirkimas) 1 d. suėjus senaties terminui.
Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu Evaldas Lementauskas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 227 str. (papirkimas) 2 dalį dėl 2007-11-10 – 2007-12-11 pasiūlymo ir pažado duoti didesnį negu 250 MGL vertės kyšį – laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 227 str. 2 dalį dėl 2008-04-18 – 2008-04-19 pasiūlymo ir pažado duoti didesnį negu 250 MGL vertės kyšį ir kyšio davimo – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.
Subendrinta bausmė – 3 metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant 2 metams. Kaltinamasis taip pat įpareigotas 2 metus neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Taigi, galimos politinės korupcijos byla išspręsta: išnagrinėta teismuose, išnagrinėtas ir atmestas apeliacinis skundas, kaip nepagrįstas. Kaltinamasis politikas nuteistas už kito politiko papirkinėjimą.
Kita vertus, jei, kaip patvirtinama teismo nuosprendžiu, įrodymai aiškūs ir pagrįsti, kodėl užsitęsė bylos nagrinėjimas teisme. Kodėl byla nagrinėta taip ilgai? Ar tai politinės korupcijos bylos ypatumai ar sutapimas? Ar ši byla iškelta prieš rinkimus? Ne, priešingai, po savivaldybių rinkimų.
Pažiūrėkime į šį teisingumo maratoną atidžiau ir panagrinėkime faktus:
1) 2008 m. balandį Evaldą Lementauską sulaikė STT. Jam pareikšti įtarimai, kad 2007 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, pasiūlė ir pažadėjo 280 tūkst. Lt kyšį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui Vidui Urbonavičiui už tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, iškėlus nepasitikėjimo Vilniaus miesto meru Juozu Imbrasu klausimą, V. Urbonavičius balsuotų prieš nepasitikėjimą; 2008 m. kovo mėnesį jis pasiūlė ir pažadėjo duoti 19 tūkst. Lt kyšį V. Urbonavičiui už tai, kad V. Urbonavičius, būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, balsuotų valdančiosios daugumos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje naudai.
Taip pat E. Lementauskas kaltinamas tuo, kad 2008 m. balandžio mėnesį jis pasiūlė ir pažadėjo duoti 200 tūkst. Lt kyšį V. Urbonavičiui už tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, iškėlus nepasitikėjimo juo, Vilniaus miesto vicemeru, klausimą, V. Urbonavičius balsuotų prieš nepasitikėjimą, ir už šių veiksmų atlikimą perdavė V. Urbonavičiui dalį kyšio – 50 tūkst. Lt, – t. y. E. Lementauskas kaltintas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse padarymu.
2) Tais pačiais 2008 metais byla pateikta teismui.
3) Nors ir keista, gynybai panaudoti rinkimai į Seimą, kaip galimybė apsisaugoti nuo teisingumo.
Kaltinamasis, kuriam pareikšti įtarimai, sėkmingai tapo Seimo nariu 2008 m. rudenį ir įgijo teisinę neliečiamybę. Įdomi detalė – į Seimą E. Lementauskas pateko prieš pat paskutinius teismo posėdžius, kai byla buvo beveik išnagrinėta, tik nepaskelbtas nuosprendis.
4) 2011 m. balandžio 19 d. generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą ir paprašė Seimo sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį E. Lementauską.
5) Seimas 2011 m. gegužės 10 d. E. Lementausko teisinės neliečiamybės nepanaikino (pritrūko 3 balsų), dėl to Vilniaus 1-asis apylinkės teismas bylą dėl papirkimo nutraukė.
6) Pasibaigus Seimo nario kadencijai ir E. Lementauskui netekus Seimo nario statuso, prokurorai atnaujino bylą.
7) Kaip konstatuoja teismas, STT pateikti įrodymai yra pagrįsti liudininkų parodymais ir operatyvinio tyrimo (dabar vadinama kriminalinė žvalgyba) užfiksuotais garso įrašais.
8) Nagrinėjant bylą taip pat pastebėta, kad kaltinamasis nusikalstamų veikų darymo metu laikėsi konspiracijos, pvz., pinigus vadino sausainiais, braižė galimų veiksmų schemas ir galimų sumų skaičius ant popierinių servetėlių, ir pan., pats inicijavo susitikimus su norimu papirkti politiku.
9) Vilniaus m. apylinkės teismas 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu Evaldą Lementauską pripažino kaltu ir nuteisė.
10) Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. atmetė nuteistojo apeliacinį skundą ir nuosprendį paliko nepakeistą, išskyrus vieną epizodą (dėl BK pasikeitimų įsigaliojusios senaties). Kaltinamasis nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.
11) Nuosprendis įsiteisėjo.
Kaltinamasis nubaustas pelnytai, o ar šiandien, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjus 8 metams, Lietuvos žmonėms svarbus nuosprendis politikui ar vilniečiams tebėra įdomus buvusiojo vicemero likimas? Be jokios abejonės, nors nusikaltimo senatis įsigaliojo dėl vieno iš epizodų, senatis nepanaikina paties fakto egzistavimo, o kiti nusikalstamos veikos epizodai visiškai įrodyti.
Taigi, nepaisant teisminio maratono sudėtingumo ir trukmės, faktai pasitvirtino, STT 2008 metais teismui perduota byla išnagrinėta, priimtas kaltinamasis nuosprendis ir už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Didžioji intriga štai tokia: Lietuvos sostinei verkiant reikalingas metro, tačiau valdžia šiam projektui neskuba suteikti leidimo.
Kodėl nenorima sostinės išvaduoti nuo transporto spūsčių? Kodėl nuo automobilių „kamščių“ sostinė gelbėjama kosmetinėmis priemonėmis? Kodėl vengiama žinoti, kokių milžiniškų nuostolių patiriame kasdieniniuose transporto susigrūdimuose? Kodėl ignoruojame žinią, jog visi Europos miestai, net žymiai mažesni nei Vilnius, džiaugiasi įsirengę metro linijas? Kodėl pamirštame, jog požemines metro linijas Vilniuje statytų privačios kompanijos už savo, o ne Lietuvos biudžeto lėšas? Kodėl nekreipiame dėmesio, jog metro statybos suteiktų gyvybės visai Lietuvos ekoomikai?
Į šiuos aktualijų portalo Slaptai.lt klausimus atsako Vilniaus miesto tarybos narys Vidas URBONAVIČIUS.
