Žymus Kauno bukinistas, leidėjas Vidmantas Staniulis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda reiškia nuoširdžią užuojautą dėl lietuvių kultūros veikėjo, bibliofilo ir kolekcininko, vieno iš XXVII knygos mėgėjų draugijos atkūrėjų Vidmanto Staniulio netekties.
„V. Staniulis, negailėdamas nei laiko, nei širdies, mokė mane orientuotis nepaprastai turtingame knygos pasaulyje. Jis buvo išskirtinė asmenybė, mylėjusi senąsias lietuviškas knygas, elementorius ir gramatikas. Labai pasigesiu mūsų ilgų, nuoširdžių ir įtraukiančių pokalbių“, – teigia šalies vadovas.
V. Staniulis prisidėjo rengiant Knygos šventes, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, inicijavo „Geriausiai parengto ir išleisto bibliografinio leidinio“ konkursus. Už nuopelnus Kauno ir Lietuvos kultūrai V. Staniulis buvo apdovanotas II laipsnio Santakos medaliu.
Prezidentas reiškia nuoširdžią užuojautą V. Staniulio artimiesiems, bendražygiams ir visai skaitančiųjų bendruomenei, praneša Prezidentūra.
Garsus bibliofilas ir kolekcininkas V. Staniulis mirė Kaune šeštadienį, eidamas 71-uosius metus.
V. Staniulis gimė 1950 m. gegužės 13 d. Kiaulupiuose, Sintautų valsčiuje. 1968 baigė Sintautų vidurinę mokyklą. Surengė daugiau kaip 20 parodų (Lietuviškos kontrafakcijos, Lietuvos kalendoriai, M. Mažvydo „Katekizmui“ 450, Lietuvos mokyklų 600 m., Spaudos draudimas 1864–1904, „Aušros“ kelias ir kitos). Knyga. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
1994 metais V. Staniulis Kaune atidarė savo antikvarinį knygyną. Sudarė ir išleido knygas: XXVII knygos mėgėjų draugijos metraštis (su kitais, 3 tomai 2004), „Moterys, arba cherchez la femme“ (2007), „Lietuvių kalbos istorija“, „K. Donelaičio Metai“ (faksimilinis 1918 leidinys), „Diagnozė: bibliofilija“ (su kitais), albumą „Tarpukario šeimos“ (visos 2008), „Muziejus, kultūros vertybės, žmogus“ (su M. Puodžiukaitiene, 2009), „Šalis ta Lietuva vadinas“ (su kitais, 2014).
V. Staniulis buvo vienas iš pagrindinių XXVII knygos mėgėjų draugijos atkūrimo iniciatorių. Ši draugija buvo atkurta 1993 metais. Nuo 1994 metų jis prisidėjo rengiant Knygos šventes, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.
Sintautai. Čia nėra žymių gamtos paminklų. Bet čia yra poetas Pranas Vaičaitis, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, pirmosios lietuviškos spaustuvės Kaune įkūrėjas, dvylikos pradinių mokyklų, Saulės gimnazijos Kaune steigėjas, Nepriklausomybės akto signataras Saliamonas Banaitis, Nepriklausomybės akto signatarai vyskupas Justinas Staugaitis ir pramonininkas Jonas Vailokaitis, švietėjas ir rašytojas Antanas Tatarė… Čia yra kalbininkas, stilistas, gimtosios kalbos puoselėtojas Juozas Pikčilingis, žinojęs, “jog tauta nieko dvasingesnio ir širdingesnio kaip kalba neturi”.Visi jie (ir daug kitų) čia yra dar ir dėl to, kad Sintautuose daug metų dirba nuostabi mokytoja Marija Puodžiukaiteinė. Vasario 21-ąją, tarptautinę gimtosios kalbos dieną, ėjome, važiavome pas ją į Sintautų pagrindinę mokyklą. Pro sintautų kapines, kur milžiniški medžiai, kur P.Vaičaičio ir J. Pikčilingio kapai. Su žvakele, su giesmėmis ir gyvomis gėlėmis. O paskui gėrėjomės muziejumi, kupinu šio krašto istorijos ir išminties. Mokyklos salėje beveik tris valandas mokytojos M.Puodžiukaitienės akivaizdoje buvo sklaidomi keturių dešimtmečių knygos puslapiai, prirašyti šios lituanistės pastangomis, jos rūpesčiu, jos ranka.
