Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad diskusija dėl rinkimų tvarkos gali vykti, tačiau jos rezultatai turėtų būti nukreipti jau į kitą kadenciją.
Šalies vadovas taip pat akcentuoja esantis mišrios rinkimų sistemos šalininkas, nes vienmandatėse išrinkti Seimo nariai yra labiau nepriklausomi nuo partijos lyderių įtakos.
„Pirmiausia aš manau, kad tokia diskusija turėtų vykti labai plačiai ir joje turėtų dalyvauti ir konstitucinės teisės specialistai, ir politologai, ekspertai, politikai. Tokia diskusija, žinoma, kad gali prasidėti ir dabar, tačiau diskusijos rezultatai ar bent jau tarpiniai rezultatai turėtų būti jau kitoje kadencijoje, jokiu būdu ne dabar“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas taip pat akcentavo, kad ne Prezidentūra, o Seimas turėtų inicijuoti savo rinkimų tvarką.
„Manau, kad mes turime būti atviri įvairioms idėjoms, bet iš karto noriu jus patikinti, kad tai, kas čia nuskambėjo apie neva proporcinės sistemos siūlymą iš Prezidentūros pusės, yra klaidingai interpretuota. Mes pirmiausiai manome, kad Prezidentūra neturėtų būti aktyvusis subjektas, kuris siūlytų Seimo rinkimų įstatymo naujas madas arba naujas tvarkas. Tai turėtų pirmiausiai, po tų mano minėtųjų diskusijų, apsispręsti pats Seimas, nes pats Seimas ir turėtų turbūt pirmiausiai inicijuoti savo rinkimų tvarką, o ne kažkas iš šalies“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda taip pat akcentavo esantis mišrios rinkimų sistemos šalininkas, nes, pasak jo, vienmandatėse rinkimų apygardose išrinkti Seimo nariai yra labiau nepriklausomi.
„Proporcinė rinkimų sistema, galbūt, tam tikromis sąlygomis ir galėtų būti taikoma, bet šiandien aš nesu proporcinės rinkimų sistemos šalininkas. Aš esu mišrios rinkimų sistemos šalininkas, – patikino šalies vadovas.
Anot G. Nausėdos, puikus pavyzdys – antradienį vykęs balsavimas dėl prezidento veto atmetimo, kai vienmandatėse išrinkti Seimo nariai pademonstravo gebėjimą atsispirti frakcijų vadovų nurodymams.
„Štai ir prieš porą dienų įvykęs balsavimas parodė: vienmandatėje išrinkti Seimo nariai geba atsispirti direktyviniams nurodymams iš frakcijų vadovų, partijų pirmininkų ir geba pasireikšti kaip savarankiški Seimo nariai, ko dažnai pasigendu pagal sąrašus išrenkamų Seimo narių veikloje. Dažnai jiems yra tiesiog nurodoma su akivaizdžiu grasinimu, kad tu tiesiog būsi pastūmėtas į sąrašo apačią, jeigu nesielgsi kaip tau yra liepta. Tai jeigu čia yra Seimo narių laisvo apsisprendimo teisė, reiškiasi kažko nesuprantu, kur čia tas laisvas Seimo narių apsisprendimas“, – savo nuomonę išsakė prezidentas.
ELTA primena, kad pernai lapkritį Seimas po svarstymo buvo pritaręs Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Simono Gentvilo inicijuotoms Seimo rinkimų įstatymo pataisoms, kurios numatė, kad į Seimą pretenduojančios partijos ir koalicijos turės peršokti 4 ir 6 proc. rinkimų slenkstį.
Tačiau gruodžio 10 d. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis kartelę nuleido dar žemiau.
Parlamentarai iki 3 ir 5 proc. sumažino ribą, pagal kurią politinių partijų kandidatų sąrašas ir jungtinis kandidatų sąrašas galėtų gauti mandatus šalies parlamente. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda vetavo šias įstatymo pataisas.
Šių metų sausio 14 d. Seimui nepavyko atmesti šalies vadovo veto – tai reiškia, kad kartelė rinkimams į Seimą lieka 5 proc., o jungtiniam kandidatų sąrašui – 7 procentai.
Informacijos šaltinis – ELTA
2020.01.17; 00:01
