Per sekmadienį vykusį antrąjį rinkimų turą Lietuva baigė formuoti naująjį Seimą – vienmandatėse rinkimų apygardose išrinkti 68 Seimo nariai.
 
Preliminariais VRK duomenimis, Seimo nariais ketverių metų kadencijai išrinkti:
 
Viktorija ČMILYTĖ-NIELSEN, Žygimantas PAVILIONIS, Paulė KUZMICKIENĖ, Aistė GEDVILIENĖ, Paulius SAUDARGAS, Radvilė MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, Algis STRELČIŪNAS, Monika NAVICKIENĖ, Agnė BILOTAITĖ, Dainius KREIVYS, Vytautas KERNAGIS, Jurgita ŠIUGŽDINIENĖ, Arvydas ANUŠAUSKAS, Marius MATIJOŠAITIS, Kazys STARKEVIČIUS, Gintarė SKAISTĖ, Vytautas JUOZAPAITIS, Gabrielius LANDSBERGIS, Ligita GIRSKIENĖ, Simonas GENTVILAS, Arvydas POCIUS, Audrius PETROŠIUS, Stasys TUMĖNAS, Domas GRIŠKEVIČIUS, Deividas LABANAVIČIUS, Bronislovas MATELIS, Andrius VYŠNIAUSKAS, Vytautas BAKAS, Petras GRAŽULIS, Zigmantas BALČYTIS, Guoda BUROKIENĖ, Romualdas VAITKUS, Jonas VARKALYS, Mindaugas SKRITULSKAS, Antanas VINKUS, Laima NAGIENĖ, Valius ĄŽUOLAS, Valentinas BUKAUSKAS, Remigijus ŽEMAITAITIS, Arvydas NEKROŠIUS, Tomas BIČIŪNAS, Antanas ČEPONONIS, Rima BAŠKIENĖ, Liudas JONAITIS, Antanas MATULAS, Valdemaras VALKIŪNAS, Tomas TOMILINAS, Vidmantas KANOPA, Edmundas PUPINIS, Algimantas DUMBRAVA, Gintautas KINDURYS, Jonas PINSKUS, Rita TAMAŠUNIENĖ, Kęstutis VILKAUSKAS, Silva LENGVINIENĖ, Eugenijus SABUTIS, Juozas VARŽGALYS, Ričardas JUŠKA, Kęstutis MAŽEIKA, Giedrius SURPLYS, Viktoras PRANCKIETIS, Justinas URBANAVIČIUS, Andrius PALIONIS, Algirdas BUTKEVIČIUS, Juozas BAUBLYS, Zenonas STREIKUS, Aušrinė ARMONAITĖ.
 
Daugiausia mandatų antrajame rinkimų ture – 26 – laimėjo konservatoriai, antroje vietoje su 16 mandatų yra „valstiečiai“.
 
Spalio 18 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu pirmojo Seimo rinkimų turo metu jau yra išrinkti trys Seimo nariai: Antakalnio apygardoje išrinkta TS-LKD atstovaujanti Ingrida ŠIMONYTĖ, surinkusi 61,17 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų balsų; Medininkų rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas OLŠEVSKIS, surinkęs 52,77 proc. balsų; Šalčininkų-Vilniaus apygardoje išrinkta irgi šios partijos kandidatė Beata PETKEVIČ, sulaukusi 59 proc. rinkėjų palaikymo.
Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
 
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) preliminariais pirmojo turo daugiamandatėje rinkimų apygardoje rezultatais, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai būsimajame Seime pretenduoja gauti daugiausiai mandatų – 24. Antroje vietoje atsidūrę „valstiečiai“ gali gauti 16 mandatų. Pagal rinkimų  rezultatus daugiamandatėje apygardoje parlamente turėtų dirbti 9 Darbo partijos atstovai, socialdemokratai turės 8 atstovus. Į Seimą pateko Laisvės partija, gavusi 8 mandatus. Liberalų sąjūdis – 6 mandatus.
 
Susumavus pirmojo ir antrojo rinkimų turų  rezultatus, preliminariais duomenimis, daugiausia mandatų – 50 būsimajame Seime turės  konservatoriai,  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32 mandatus, socialdemokratai – 13 mandatų, Liberalų sąjūdis – irgi 13, Laisvės partija – 11, Darbo partija – 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija Krikščioniškų šeimų sąjunga ir socialdarbiečiai turės po 3 mandatus, po 1 mandatą turės Lietuvos žaliųjų partija ir partija  „Laisvė ir teisingumas“.  Į naują Seimą taip pat pateko 4 save išsikėlę kandidatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.26; 04:14

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininku Gediminu Kirkilu. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda, tęsdamas susitikimus su parlamentinių partijų lyderiais, pirmadienį situaciją šalyje aptarė su Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininku Gediminu Kirkilu.
 
Kaip teigė G. Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis, šalia prezidento iniciatyvų ir socialinių klausimų šalies vadovas su G. Kirkilu aptarė ir „socialdarbiečių“ siūlymą parlamento rinkimuose atsisakyti vienmandačių apygardų. LSDDP pirmininkas patvirtino, kad pastaruosius pokyčius numatantį projektą perdavė šalies vadovui.
 
P. Mačiulio teigimu, diskusijos šiuo klausimu gali vykti, tačiau realūs pokyčiai neturėtų paliesti rudenį vyksiančių Seimo rinkimų.
 
„Iki rinkimų liko bemaž septyni su puse mėnesio – iki tada, kada prezidentas pasirašys ir bus paskelbta rinkimų data – gal pusantro mėnesio. Akivaizdu, kad laiko, kalbant apie artimiausius rinkimus (galimybių. – ELTA), keisti įstatymus nėra, bet diskutuoti apie tai tikrai galima, ir šiandien prezidentas su Gediminu Kirkilu apie tai trumpai diskutavo“, – žurnalistams sakė P. Mačiulis.
 
LSDDP atstovai siūlo parlamento rinkimuose atsisakyti vienmandačių apygardų. Pagal „socialdarbiečių“ sumanymą, Lietuvoje turėtų būti sudaryta 13 daugiamandačių apygardų. Taip pat numatyta galimybė steigti papildomą apygardą užsienio lietuviams. Jei šie siūlomi pokyčiai būtų realizuoti, nuo 2024 m. politinės partijos kiekvienoje iš šių apygardų keltų savo sąrašą.
 
P. Mačiulio teigimu, prezidento susitikimo su G. Kirkilu metu buvo aptartos ir prezidento iniciatyvos Seime priimamiems įstatymams bei galimybės įteisinti papildomą laisvą dieną vieną vaiką auginantiems tėvams.
 
„Prezidentas su Gediminu Kirkilu kalbėjo apie Seimo Europos reikalų komiteto planus, buvo aptartos prezidento iniciatyvos: tiek viešųjų pirkimų tobulinime, tiek civilinio turto konfiskavimo įstatymo pakeitimuose, kuriuos pateikė prezidentas. Taip pat diskutuota apie papildomas laisvas dienas vieną vaiką auginantiems tėvams. Kartu kalbėta ir apie pasiruošimą Seimo rinkimams, kalbėta ir apie tai, kaip mažinti socialinę atskirtį, diskutuota ir apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo“, – susitikimo temas atskleidė P. Mačiulis.
 
ELTA primena, kad prezidentas prieš susitikimą su valdančiųjų „soclialdarbiečių“ pirmininku susitiko su opozicinių partijų lyderiais: Socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku, Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen bei konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.25; 07:27