Bratislava, rugsėjo 14 d. (ELTA). Slovakija išsiuntė iš šalies Rusijos ambasados darbuotoją. „Priežastis yra jo veiksmai, kurie aiškiai pažeidžia Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių“, – Bratislavoje pareiškė Užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Diplomatas turi 48 valandas laiko išvykti iš šalies. Tikslios išsiuntimo priežasties ministerija neįvardijo.
Praėjusiais mėnesiais virtinėje Europos šalių Rusijos diplomatai dėl įtarimų šnipinėjimu buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis laikosi pozicijos, kad Lietuvos ambasada Pekine, nepaisant Kinijos siekio ją pervadinti Reikalų patikėtinio biuru, ir toliau turėtų būti laikoma ambasada. Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžia, kad tokie vienašališki sprendimai nepripažįstami pagal tarptautinės teisės principus.
„Mūsų požiūriu ji yra ambasada. Niekada nebuvo pakeitusi pavadinimo. Bet koks pavadinimo keitimas turi būti daromas dvišaliu sutarimu, sutariant abiem pusėm. Vienašališki pakeitimai nėra pripažįstami tarptautinėje teisėje. Tai būtų Vienos konvencijos pažeidimas“, – ketvirtadienį Seime atsakinėdamas į žurnalistų klausimus tvirtino G. Landsbergis.
Ministras patvirtino, kad ambasada šiuo metu dirba nuotoliniu būdu, o Pekine neliko nė vieno Lietuvos diplomatinio darbuotojo.
„Buvo informuota, nuo kada nustoja galioti tapatybės kortelės. Mes paprašėme ilgesnio laiko, dėl techninių aplinkybių. Žmonėms grįžti yra sudėtinga. Nesulaukėme atsakymo į prašymą pratęsti laiką, ir žmonės grįžo tiesiog kaip įmanoma greičiau“, – aiškino G. Landsbergis.
ELTA primena, kad Užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, jog Lietuvos ambasados Kinijoje laikinoji reikalų patikėtinė Audra Čiapienė grįžta į Vilnių konsultacijų.
Šiuo metu vyksta diskusijos dėl Lietuvos ambasados Kinijoje ir Kinijos ambasados Lietuvoje darbo tvarkos techninių aplinkybių – laukiama, kol Kinija priims sprendimą pratęsti Lietuvos diplomatų akreditacijų Kinijoje galiojimą. Kadangi pavaduojančio diplomato Pekine nėra, ambasada laikinai tęsia darbą nuotoliniu būdu.
Kaip ir anksčiau, Kinijoje esantiems Lietuvos piliečiams konsulinės paslaugos ir toliau ribotai bus teikiamos nuotoliniu būdu.
Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Lietuvos ambasada Rusijoje sureagavo į Kremliaus atstovų reikštus priekaištus dėl, esą kišimosi į Rusijos vidaus reikalus, kai Vakarų šalių diplomatai dalyvavo vykusiame opozicionieriaus Aleksejaus Navalno teismo procese. Pasak Lietuvos ambasadoriaus Rusijoje Eitvydo Bajarūno, diplomatų dalyvavimas teismo procese nepažeidė jokių nustatytų praktikų.
„Patvirtiname, kad Lietuvos ambasados atstovas, kaip ir kelių kitų Maskvoje reziduojančių ambasadų atstovai, dalyvavo A. Navalno teisme. Šis žingsnis nepažeidė Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių. Lietuva remiasi tarptautiniuose žmogaus teisių aktuose įtvirtinta teise į teisingą teismą bei viešą teisingumo įgyvendinimą. Tai yra normali praktika – domėtis, kaip užtikrinamas teisingumas, ypač tokiose rezonansinėse bylose. Tokia pat teise gali naudotis ir Rusijos diplomatai“, – Eltai teigė E. Bajarūnas.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė spaudai Marija Zacharova šią savaitę priekaištavo Vakarų šalims, kad jų diplomatai dalyvavo A. Navalno teismo procese. Pasak jos, tai yra grubus ir koordinuotas bandymas kištis į Rusijos vidaus reikalus, o ne nešališkas proceso stebėjimas.
„Tai, žinoma, yra ne reakcija, o įsitraukimas. Ir, žinoma, jie nestebi – jie veikia. Jie veikia grubiai, koordinuotai, pagal planą. Ir ,žinoma, tai nėra atskiri veiksmai, o didelė programa, kurią mes stebime skirtingais etapais“, – teigė M. Zacharova.
Maskvos teismas penktadienį atnaujino dar vienos A. Navalnui iškeltos bylos dėl Antrojo pasaulinio karo veterano Ignato Artemenkos apšmeižimo nagrinėjimą. A. Navalnas ir jo advokatai tvirtina, kad ši byla yra iškelta dėl opozicionieriaus aktyvios politinės veiklos ir Kremliaus kritikos.
Penktadienį aplink teismo pastatą policija sustiprino saugumo pajėgas. Į teismo salėje penktadienį taip atvyko kai kurių Vakarų valstybių ambasadų atstovai.
ELTA primena, kad iš Berlyno sausį sugrįžęs į Maskvą A. Navalnas buvo suimtas. Šią savaitę jam skirti keli metai nelaisvės neva už ankstesnės lygtinės bausmės sąlygų pažeidimus. Rusijos institucijos teigia, kad A. Navalnas turėjo pasirodyti Kalėjimų tarnybai dukart per mėnesį, tačiau tuo metu jis buvo paniręs į komą.
Europos Sąjunga ragina Kremlių paleisti A. Navalną ir svarsto galimas naujas sankcijas už neteisėtą opozicionieriaus sulaikymą.
Maskvoje viešintis ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis per derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pakartojo ES raginimą Rusijai paleisti opozicionierių A. Navalną.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Sąjūdžio prieš Astravo AE lyderiai antradienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ragindami užtikrinti, kad branduolinės avarijos ar incidento Astrave atveju Lietuvai būtų atlyginta visa padaryta žala. Susikūrusio sąjūdžio iniciatoriai reikalauja, kad dėl galimai patirtos žalos su ieškiniu būtų galima iškart kreiptis į Lietuvos teismą.
Prezidentas taip pat raginamas inicijuoti Lietuvos pasitraukimą iš Vienos konvencijos, kuri šiuo metu, kaip teigia iniciatoriai, apriboja Lietuvos piliečių ir valstybės teises į galimos žalos atlyginimą.
„Lietuva ir Baltarusija yra 1963 m. Vienos konvencijos dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą narės. Pagal šią konvenciją Baltarusijos atsakomybė už Astravo AE avarijos galimai padarytą žalą yra apribota 360 milijonų eurų. Palyginti: Černobylio avarijos padaryta žala siekė 700 milijardų, o Fukušimos – 250 milijardų eurų. Lietuva branduolinės žalos atlyginimo (reklamacijos) galėtų reikalauti tik Baltarusijos teisme. (…) Todėl tolimesnis Lietuvos dalyvavimas Vienos konvencijoje ne tik neatitinka, bet yra priešingas Lietuvos ir jos žmonių interesams. Kviečiame Jus ir visus Lietuvos žmones telktis, veikti kartu, o tuo pačiu Lietuvos Seimą ir Vyriausybę, nedelsiant inicijuojant Lietuvos pasitraukimą iš Vienos konvencijos“, – rašoma prezidentui G. Nausėdai perduotame Sąjūdžio prieš Astravo AE kreipimesi.
Pilietinę visuomenę ir skirtingų pažiūrų politikus suvienijusio Sąjūdžio prieš Astravo AE kreipimąsi, skirtą Lietuvos prezidentui, pasirašė vienas Sąjūdžio steigėjų, jo valdybos pirmininkas europarlamentaras Petras Auštrevičius, Sąjūdžio prieš Astravo AE Garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis bei Sąjūdžio prieš Astravo AE Tarybos nariai.
„1988 m. birželio 3 d. gimęs pilietinis judėjimas atvedė į Kovo 11-ąją. Sąjūdis prieš Astravo AE yra gimstantis pilietinis judėjimas. Pilietinis judėjimas yra stipriausia jėga, kuri gali pasipriešinti Astravo monstrui, iškilusiam virš Vilniaus, Lietuvos ir visos Europos“, – teigiama kreipimesi į prezidentą. Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Sąjūdžio prieš Astravo AE valdybos narys Arvydas Sekmokas pažymi, kad Lietuvos buvimas tarp Vienos konvenciją ratifikavusių valstybių dabartinėmis aplinkybėmis, šalia Lietuvos kylant Astravo atominei jėgainei, akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos interesams.
„Vienos konvencija yra naudinga toms valstybėms, kurios vysto ar ketina ateityje vystyti branduolinę energetiką, tačiau visiškai nenaudinga šalims, pasirinkusioms žaliąjį kursą ir prioritetą teikiančioms savo gyventojų sveikatos ir turto apsaugai. Pasitraukdama iš Vienos konvencijos Lietuva nebūtų vienintelė ES valstybė, kuri gintų savo gyventojų teises, remdamasi nacionalinėje teisėje įtvirtintomis priemonėmis. Analogišką tvarką taip pat taiko tokios Europos Sąjungos valstybės kaip Austrija, Kipras, Airija, Liuksemburgas ir Malta, kurios principingai laikosi antibranduolinės politikos“, – teigia A. Sekmokas.
Sąjūdžio prieš Astravo AE vadybos narys ir MRU partnerystės profesorius dr. Herkus Gabartas pažymi, kad Lietuvai pasitraukus iš Vienos konvencijos, teisme svarstytinos branduolinės žalos dydis nebūtų susijęs su žala, padaryta Baltarusijos ar kitų valstybių teritorijose, todėl žalos dydis bus priteisiamas be apribojimų.
„Lietuvos teismas galėtų objektyviai įvertinti visą Lietuvos teritorijoje padarytą branduolinę žalą, o nukentėjusieji galėtų reikalauti atlyginti patirtus nuostolius iš bet kurio asmens, dėl kurio veiksmų ar neveikimo ir kilo toji žala, pvz., iš Astravo AE operatoriaus, statybos generalinio rangovo „Rosatom“ ar Baltarusijos valstybės“, – teigia prof. H. Gabartas.
Sąjūdis prieš Astravo AE yra pilietinei visuomenei ir įvairių politinių pažiūrų piliečiams atvira organizacija.
Aktorius D. Banionis ir dirigentas S. Sondeckis. Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotr.
Negalima pripažinti, kad Saulius Sondeckis ir Donatas Banionis slapta bendradarbiavo su KGB. Taip LRT.lt teigia Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas, komisijai išnagrinėjus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (LGGRTC) paskelbtus dokumentus. Tuo metu žinomų dirigento ir aktoriaus artimieji LRT.lt sako neatmetą galimybės kreiptis į teismą.
„Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis veiklos vertinimo tarpžinybinė komisija negali pripažinti, kad Lietuvos piliečiai Saulius Sondeckis ir Donatas Banionis slapta bendradarbiavo su KGB“, – rašoma S. Sondeckio ir D. Banionio artimuosius pasiekusiame rašte.
S. Sondeckio sūnus Saulius Sondeckis jaunesnysis LRT.lt sako neatmetąs galimybės kreiptis į teismą, tačiau kol kas nepatvirtina žengsiąs tokį žingsnį.
„Ir be Liustracijos komisijos išvadų galime laimėti bet kokį teismą. Pirmiausia mano tėvas ir D. Banionis yra mirę – kadangi žmonės negali apsiginti patys, yra pažeista Vienos konvencija“, – LRT.lt sako Saulius Sondeckis jaunesnysis.
Dėl tolesnių žingsnių, D. Banionio sūnaus Raimundo Banionio teigimu, nėra apsisprendę ir žinomo aktoriaus artimieji.
„Tik penktadienį sužinojome šią žinią, reikia apgalvoti, kokie yra galimi mūsų ėjimai, pasitarti su S. Sondeckio sūnumi, kitais artimiausiais. Tačiau naujienos, aišku, nenustebino, nustebino anksčiau pasirodžiusi žinia apie bendradarbiavimą“, – kalba R. Banionis.
LRT.lt kalbintas Liustracijos komisijos pirmininkas A. Urmonas patvirtino, kad komisija S. Sondeckio ir D. Banionio atžvilgiu nutarė, kad jie su KGB nebendradarbiavo.
„LGGRTC paskelbė, kad yra duomenys, įtariant bendradarbiavus. (…) Mūsų komisija nusprendė, kad negalima teigti, jog jie bendradarbiavo, nes nėra duomenų. O tų duomenų, kuriuos turi genocido centras, susidarymo šaltinis gali būti įvairus, pavyzdžiui, provokacijos“, – aiškina A. Urmonas.
A. Urmono manymu, LGGRTC, prieš paviešindamas KGB dokumentus apie S. Sondeckį, D. Banionį, pirmiausia, turėjo kreiptis į Liustracijos komisiją.
„Neatsakingai pasielgta. Mano požiūriu, reikėjo tokius įtarimus praleisti pro komisiją. Dabar tuos įtarimus pakabina kaip žaisliukus ant žmonių likimų, o juk yra tų žmonių vaikai, anūkai. Teisinėje valstybėje tokių dalykų neturėtų būti“, – sako Liustracijos komisijos pirmininkas.
JAV pareigūnai antradienį nusprendė išsiųsti iš Vašingtono 15 Kubos diplomatų (60 proc. Kubos diplomatų Vašingtone). Tokio žingsnio imtasi po mįslingų akustinių atakų Havanoje įsikūrusioje JAV ambasadoje, dėl kurių nukentėjo JAV diplomatai.
Šis žingsnis – simbolinis smūgis santykiams tarp dviejų ilgalaikių priešių JAV ir Kubos, kurie, Jungtinėms Valstijoms vadovaujant Barakui Obamai (Barack Obama), ėmė šiltėti.
„Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Kubos nesugebėjimą imtis tinkamų veiksmų, kad būtų apsaugoti mūsų diplomatai, kaip tai numatyta įsipareigojimuose pagal Vienos Konvenciją“, – teigiama JAV valstybės sekretoriaus Rekso Tilersono (Rex Tillerson) pranešime.
Apie įvairius su šiomis atakomis susijusius negalavimus pranešė daugiau kaip 20 JAV diplomatų ir mažiausiai du kanadiečiai. Jiems pasireiškė simptomai, įvairavę nuo galvos svaigimo ir pykinimo iki lengvų smegenų traumų ir apkurtimo.
Pati Kuba neigia esanti kaip nors susijusi su šiomis atakomis.
Oficialusis Vašingtonas pareiškė susirūpinimą Maskvai dėl Rusijoje dirbančio JAV ambasadoriaus Michael’o McFaulo saugumo.
Ambasadorius M.McFaulas skundėsi negalintis apsiginti nuo žurnalistų, o socialiniuose tinkluose pareiškė įtariantis, kad šnipinėjami jo pokalbiai mobiliuoju telefonu ir elektroniniai laiškai. „Nuo jo atvykimo ten įvyko keletas incidentų, kurie mus privertė susirūpinti dėl jo saugumo“, – viešai teigė JAV Valstybės departamento atstovas Markas Toneris.
