Vienybės diena

Aktualijos

Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Tradiciškai trečiąjį gegužės savaitgalį, švenčiant Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, prisimenami partizanų žygdarbiai. Šį sekmadienį Jurbarko rajone surengtas pėsčiųjų žygis, skirtas partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto 110-osioms gimimo metinėms minėti.

Žygio ilgis 12,5 km Šimkaičių-Girdžių seniūnijose. Prasidėjo jis nuo Paskynų bendruomenės namų, žygio trasa driekėsi Lapgirių mišku iki Vidaujaitės upelio, Pavidaujo mišku iki buvusio atsarginio gen. J. Žemaičio-Vytauto bunkerio. Nuo čia 1,2 km atstumu, kirtus Vidaujos upelį, Šimkaičių girios pradžioje buvo įrengtas pagrindinis gen. J. Žemaičio-Vytauto bunkeris, vyriausioji partizanų vadavietė, dar vadinama „prezidentūra“.

Prieš vidurdienį prie šios vadavietės buvo paminėtos J. Žemaičio-Vytauto 110-osios gimimo metinės, pagerbti visi Lietuvos partizanai, aidėjo atminimo salvės, skambėjo partizanų dainos.

Šimkaičių girios bunkeris buvo paskutinis J. Žemaičio-Vytauto prieglobstis, primenama Krašto apsaugos ministerija pranešime. Čia partizanų vadas išbuvo nuo 1951 m. gruodžio mėn. iki 1953 m. gegužės 30 d., kai bunkeris buvo išduotas, o vadas suimtas įmetus į bunkerį migdomųjų dujų granatą.

Bunkeris vadinamas „prezidentūra“, nes pagal Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos deklaraciją Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę J. Žemaitis-Vytautas turėjo eiti Lietuvos valstybės prezidento pareigas iki tol, kol bus surengti visuotiniai demokratiški rinkimai. 2009 m. Seimas pripažino, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. J. Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs prezidento pareigas.

Paskutinis ketvirtojo Lietuvos prezidento būstas buvo ankštas (2m x 3m x 1,8 m), nešildomas, įrengtas palei tuomet ėjusį miško keliuką. Kaip pasakoja ilgametis bunkerio prižiūrėtojas Antanas Puišys, iškastas žemes vyrai nešdavę apie tris kilometrus ir supildavę į patikimų ūkininkų laukus. Antano tėvo užduotis buvo kasdien porą kartų pravažiuoti tuo miško keliuku, kad dulkės nugultų ant bunkerio angą saugančios eglutės, o nereikalingi pėdsakai prapultų po vežimo ratais.

Atsarginis bunkeris buvo paruoštas už kilometro, šiuo metu toje vietoje pastatytas kryžius.

„Prezidentūrą“ Šimkaičių miške 1992 m. surado du Girdžių gyventojai – Vytautas Mačiulis ir Vytautas Lekutis, o 1995 m. bunkeris atkurtas ir prie jo pastatytas paminklinis akmuo. 2005 m. vadavietė paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

Kasmet prie generolo J. Žemaičio-Vytauto vadavietės vyksta įvairūs renginiai, susitikimai, gegužės mėnesį – tradicinis Jurbarko rajono Šimkaičių J. Žemaičio pagrindinės mokyklos bendruomenės organizuojamas bėgimas, o rugpjūčio 23 d. minima Baltijos kelio ir Juodojo kaspino diena.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.20; 07:30
Aktualijos

Misija Sibiras – 2016. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Likus mažiau nei trims savaitėms iki pirmojo atrankos į „Misija Sibiras’18” ekspediciją etapo pabaigos organizatoriai skelbia, kad į Sibirą šiemet išvyks ne viena, o dvi ekspedicijos. Pastaraisiais metais į Sibirą pavykdavo iškeliauti tik vienai 16 žmonių ekspedicijos komandai, kuri dvi savaites lankydavo lietuvių tremties vietas ir tvarkydavo kapines.

Abiejų komandų išvykimas tradiciškai planuojamas liepos 17-ąją, Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Komandos išvyks kartu, tačiau lankys bei tvarkys kapines skirtingais maršrutais, kad darbai vyktų dar efektyviau ir greičiau. Kiekvieną komandą planuojama formuoti iš 12 žmonių, taigi šiemet į ekspedicijas pavyks išvykti iš viso 24 žmonėms.

Misija Sibiras – 2017 dalyvius Maskvoje pasitiko Lietuvos ambasadorius Remigijus Motuzas. Lietuvos URM nuotr.

„Per 12 projekto gyvavimo metų ekspedicijos sutvarkė pagrindines didžiausias lietuvių kapines Sibire, tačiau tebėra labai daug mažesnių kapinaičių, kurios sparčiai nyksta. Kartais pakanka vieno miškų gaisro ar didesnės audros, kad kapinės taptų nebeatrandamomis. Mažesnėse kapinaitėse daug efektyviau darbuotis nedidelėmis grupėmis, nes darbai vyksta labiau koncentruotai, mažesnė komanda yra mobilesnė. Turėdami 2 skirtingas ekspedicijas, galėsime nuveikti dvigubai daugiau“, – teigia ilgametis „Misija Sibiras“ ekspedicijų vadovas Arnoldas Fokas.

Nors ekspedicijų dalyvių skaičius jau patvirtintas, ekspedicijos maršrutas dar yra planuojamas, jis priklauso nuo daugelio dedamųjų: informacijos, kurią pavyksta rasti archyvuose, kontaktų, kuriuos pavyksta užmegzti Sibire, ir nuo visuomenės paramos, kuri leidžia nuvykti toliau ir nuveikti daugiau.

Prezidentūroje –
susitikimas su projekto „Misija Sibiras” dalyviais. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

„Didelis visuomenės, o ypač jaunimo, susidomėjimas projektu yra reikšmingas indikatorius, rodantis, kad turime atrasti būdą, kaip leisti prie istorijos prisiliesti dar didesniam skaičiui žmonių. Suformuoti dvi „Misija Sibiras‘18“ ekspedicijas yra drąsos ir pasiruošimo reikalaujantis žingsnis, bet tik tokiu būdu išsaugosime mažesnes, bet sparčiai nykstančias lietuvių tremties vietas. Ekspedicijų eiga priklauso ir nuo visuomenės pagalbos – tiek finansinės, tiek moralinės. Šiuo metu trumpaisiais numeriais 1891 ir 1892 renkame aukas, kurios leis įsigyti kokybiškesnius įrankius, pasiekti sunkiai įžengiamas kapines. Lygiai taip pat svarbus ir moralinis palaikymas, nes tik su buvusių tremtinių ar jų giminaičių pagalba pavyks atrasti neužfiksuotas kapines ar Sibire tebegyvenančius tautiečius“, – sako projekto vadovė R. Kėželytė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.22; 03:00

Trumposios naujienos

Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentą Franką Valterį Šteimejerį (Frank-Walter Steinmeier) su šalies nacionaline švente – Vienybės diena.

Pasak šalies vadovės, visos Europos šventę ir Vokietijos susivienijimo metines Lietuva mini kartu su Vokietijos žmonėmis – artimais draugais, partneriais ir sąjungininkais.

„Prieš 27 metus įvykęs Vokietijos susivienijimas reiškė svarbų žingsnį ir kitų Europos tautų, tarp jų ir lietuvių, laisvei ir nepriklausomybei, jų dialogui, viso žemyno augimui, klestėjimui ir vienybei“, – rašoma sveikinime.

Valstybės vadovė pabrėžė, kad Lietuva vertina ypač reikšmingą Vokietijos indėlį į mūsų regiono saugumą ir yra pasiruošusi dalytis šia atsakomybe su savo sąjungininkais Vokietijoje, sprendžiant europinės darbotvarkės ir žemyno ateities klausimus.

Šalies vadovė palinkėjo, kad Vokietija išliktų svarbia ir artima Lietuvos ekonomine, politine ir saugumo partnere Europoje, o dvišaliai lietuvių ir vokiečių ryšiai, platus bendradarbiavimas kultūros, mokslo, švietimo ir kitose srityse būtų ypač aktyvūs ir vaisingi.

Sveikindama Vokietiją nacionalinės šventės proga Prezidentė visiems šalies žmonėms palinkėjo džiugaus minėjimo, daug laimės, visokeriopo klestėjimo, santarvės ir saugumo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.03: 23:30