Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pastarasis savaitgalis bei šios savaitės pradžia Vilniaus viešbučiams buvo labai sėkmingi ir rekordiniai. Didžiausią įtaką tam darė sostinėje pirmadienį vykęs „Rammstein“ koncertas, sutraukęs apie 40 tūkst. grupės gerbėjų, tačiau prie sėkmės prisidėjo ir Kaune vykęs finalinis Eurolygos ketvertas – dalis žmonių nakvynės vieta pasirinkdavo viešbutį, esantį Vilniuje.
Sostinės centre esančio viešbučio „Neringa“ atstovas Tautvydas Šarskus tvirtina, kad pastarasis savaitgalis buvo rekordinis atsižvelgiant į pastaruosius keletą metų – tiek užimtumu, tiek buvusiomis kainomis. Pasak jo, nakvynės kainos buvo 30 proc. didesnės, negu įprasta.
„Mūsų viešbučio kainos buvo maždaug 30 proc. didesnės lyginant su kitomis šio mėnesio dienomis, o to priežastys buvo dvi – Eurolygos finalinis ketvertas, kuris visiškai netilpo Kauno viešbučiuose, bei be abejo „Rammstein“ koncertas“, – Eltai teigė T. Šarskus.
„Pagal šalis svečius galima būtų surikiuoti taip: 1. Latvija 2. Vokietija 3. Lietuva 4. Suomija 5. Švedija. Tikrai žinau, kad nemaža dalis latvių buvo atvykę į Eurolygos rungtynes, didžioji dalis vokiečių bei skandinavų, kaip ir lietuviai – į Rammstein“, – akcentavo jis.
Viešbutis „Congress“ kainas buvo pakėlęs du kartus
Tuo tarpu viešbučio „Congress“ pardavimų vadybininkė Kamilė Goštautaitė tikino, kad „Rammstein“ koncerto buvo užimtumas buvo 100 proc., o kaina už kambarį buvo apie 2 kartus didesnė negu įprasta.
„Jeigu įprastai standartinio kambario kaina apie 80–90 eurų, tai tą dieną buvo apie 200 eurų. Labai daug kambarių buvo nupirkta jau prieš gerą pusmetį, kai tik paskelbė apie koncertą“, – sakė K. Goštautaitė.
„Pas mus gyveno nemažai vokiečių, estų, suomių, žinoma ir lietuvių, tačiau mes visada sulaukiame svečių iš šitų šalių”, – pažymėjo ji.
E. Šiškauskienė: restoranai buvo pilni
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė taip pat akcentavo, kad „Rammstein“ koncerto metu restoranai buvo pilni. Pasak jos, sostinė buvo pilna užsieniečių.
„Buvo labai daug svečių ir iš Vokietijos labai daug ir šiaip užsieniečių pilnas miestas. Buvo visi atvykę anksčiau, tai restoranai buvo pilni. Bent jau tą dieną ir dieną prieš tai, tai tikrai labai jautėsi pagyvėjimas mieste“, – Eltai sakė E. Šiškauskienė.
Pirmadienį Vilniuje, Vingio parke, vyko grandiozinis vokiečių grupės„Rammstein” koncertas. Manoma, kad jame dalyvavo apie 40 tūkst. žmonių.
Taip patgegužės 19–21 dienomis Kaune vyko Eurolygos finalinis ketvertas. Keturios stipriausios Europos krepšinio komandos grūmėsi dėl čempionų titulo – „Monaco“, „Barcelona“, „Real“ ir „Olympiacos“. Čempionų titulą iškovojo Madrido „Real” klubas.
Londonas, kovo 28 d. (dpa-ELTA). Didžiojoje Britanijoje artimiausiais mėnesiais iš viešbučių turės išsikraustyti tūkstančiai afganistaniečių. Premjero Rishio Sunako vyriausybė Londone paskelbė, kad pabėgėliai iš Afganistano balandžio pabaigoje sulauks atitinkamų laiškų. Tada jiems bus duotas trijų mėnesių terminas išsikelti. Iki metų pabaigos visi beveik 9 000 afganistaniečių, kurie po pabėgimo 2021 m. rugpjūtį buvo apgyvendinti viešbučiuose, turės juos palikti, rašo „The Times“.
Valstybės apmokami pabėgėlių gyvenimo viešbučiuose kaštai Didžiojoje Britanijoje yra ginčytina tema. Anot vyriausybės, afganistaniečiams bus pasiūlyta kita gyvenamoji vieta. „Tačiau jei jie pasiūlymo nepriims, kito nebus“, – sakė vyriausybės narys Johnny‘is Merceris. Esą nėra tvaru apgyvendinti žmonės viešbučiuose, kai tai brangiai kainuoja. Anot „The Times“, pabėgėliai gali būti apgyvendinti karinėse bazėse.
Radikaliam islamo Talibanui grįžus į valdžią, Vakarai evakavo iš Afganistano jiems talkinusius žmones. Tiesa, daug jų ir liko. Leiboristų deputatas Johnas Healey‘is kritikavo, kad vyriausybė išduoda „8 000 afganistaniečių, iš kurių pusė yra vaikai, pranešimus apie iškraustymą, tačiau negarantuoja, kad jiems bus pasiūlyta tinkama vieta gyventi“.
Britų vyriausybė planuoja smarkiai apriboti galimybę Didžiojoje Britanijoje prašytis prieglobsčio. Planas numato, kad visi asmenys, neteisėtai atvykę į Jungtinę Karalystę, bus sulaikyti iki vieno mėnesio terminui, nepriklausomai nuo jų motyvų. Tada jie būtų išsiųsti į kilmės šalį arba – jei tai pernelyg pavojinga – į Ruandą ar kitą valstybę. Jie neteks teisės prašyti prieglobsčio.
Viešbučių ir restoranų asociacija surengė protesto akciją „Paskutinė verslo vakarienė”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad norima, jog Vyriausybė pagalvotų apie subsidijas grįžtantiems į darbą sektoriaus darbuotojams, kai bus atnaujinta tiek viešbučių, tiek restoranų veikla.
Antradienį asociacija Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje organizuoja protesto akciją „Paskutinė verslo vakarienė“, kuria, pasak E. Šiškauskienės, norima priminti apie situaciją dėl paramos verslo viešbučiams.
„Mūsų noras priminti Vyriausybei, kad verslo viešbučiai nuo pat karantino pradžios, praėjusių metų kovo 16 dienos, dar nėra gavę iš viso jokios pagalbos, išskyrus atidėtus mokesčius, paskolas“, – Eltai sakė E. Šiškauskienė.
Jos teigimu, vienas iš prašymų yra pakeisti antrame pagalbos pakete numatytą paramos verslams tvarką, kuriame numatytos 100 tūkst. eurų subsidijų lubos.
„Mes buvome suderinę vieną subsidijų paketą ir labai socialiai teisingą – buvome sutarę, kad kiek apyvarta krito įmonėje, tokį procentą gautų įmonė nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Pavyzdžiui, jeigu krito apyvarta 80 proc., kaip viešbučių atveju, 80 proc. ir gautų nuo savo sumokėtų mokesčių“, – sakė asociacijos prezidentė.
„Be abejo, labai norime, kad pagalvotų apie subsidijas grįžtantiems į darbą, nes taip neįvyks, kad vos atidarius duris 40 tūkst. darbuotojų užplūs ir pradės dirbti. Reikės juos vėl iš naujo paruošti, atsidarius tiek viešbučiams, tiek restoranams“, – pridūrė E. Šiškauskienė.
Tuo metu restoranams, pasak jos, labai aktualus nuomos kompensavimo klausimas.
„Pirmą pusmetį buvo labai geras modelis, nuomos mokestis buvo iš dalies kompensuojamas valstybės, iš dalies verslas prisidėjo, davė nuolaidas. Dabar šitas nevyksta ir, matyt, daugelis restoranų tiesiog bankrutuos, nes neįmanoma metus mokėti nuomos mokesčio, kai verslas uždarytas“, – sakė asociacijos prezidentė.
„Amberton Hotel Group“ generalinis direktorius Tadas Matjošaitis teigė, kad „daugelis verslų po karantino gali neatsidaryti.“
„Norime atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad esame, nes dauguma mūsų sektoriaus įmonių dar negavo paramos ar subsidijų, išskyrus skirtų darbuotojams išlaikyti. (…) Resursai baigiasi. Mums yra labai sunku, ir daugelis iš mūsų gali ir nebeatsidaryti po šio karantino“, – sakė jis.
„Stringa subsidijų mokėjimo procesas. Gal jos kažkada bus, gal kažkas sumokės, bet šiandien tų pinigų negauname, dėl to ir vyksta demonstracijos“, – pridūrė T. Matjošaitis.
Jis taip pat pažymi, kad Vyriausybės numatyta parama verslui nėra pakankamai taikli ir logiška.
„Valstybė dabar patvirtino antrą subsidijų paketą, pagal kurį parama skiriama verslams, kurių apyvarta krito daugiau nei 60 proc. Visgi mes siūlėme visai ką kita, ir į mūsų pasiūlymus Vyriausybė visai neatsižvelgė. Šiuo metu paramai yra uždėtos 100 tūkst. eurų lubos. Tai reiškia, kad, kas valdo 5 susijusius viešbučius, o kas – vieną ar du restoranus, gaus lygiai tą patį. Nėra logikos“, – tikino jis.
Anot T. Matjošaičio, viešbučiai ir restoranai baigia išnaudoti paskutinius savo finansinius resursus.
„Manau, kad šiuo atveju iš tiesų gresia labai liūdnos pasekmės. (…) Vieniems pinigai jau baigėsi, kitiems baiginėjasi, nes beveik metus laiko restoranai, su trumpa pertrauka, uždaryti. Suprantama, kad išgyvename pandemiją, su ja reikia kovoti, bet mes ne patys užsidarėme, mus uždarė“, – sakė jis.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, „Centrum Hotels“ vadovas Artūras Vainora sakė, kad Latvijoje subsidijos darbuotojams už prastovas teikiamos tiesiogiai darbuotojams. Viešbučių ir restoranų asociacija surengė protesto akciją „Paskutinė verslo vakarienė”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Mūsų įmonė turi Latvijoje viešbutį, tai yra nedidelis viešbutis, 80 kambarių ir 50 darbuotojų. Pandemijos metu Vyriausybė iškart skyrė pagalbą darbuotojams, bet skyrė ne per įmonę, o tiesiogiai kiekvienas darbuotojas iš mokesčių inspekcijos gaudavo 70 proc. atlyginimo dydžio kompensaciją į savo sąskaitą, ir lubos buvo tūkstantis eurų. Pačiai įmonei nereikėjo nieko prisidėti ar kažkaip atlyginti, tai buvo tiesiogiai mokama darbuotojams, ir įmonė buvo atleidžiama nuo bet kokių įsipareigojimų“, – žurnalistams sakė A. Vainora.
Pasak jo, taip pat buvo galimybė gauti lengvatinę paskolą likvidumui palaikyti bei subsidijas.
„Tada ėjo keturi negrąžinamų subsidijų paketai palaikyti įmonės veiklai. Šiuo metu tokio dydžio įmonė, kaip mūsų, per keturis kartus yra gavusi 190 tūkst. eurų, kad galėtų palaikyti savo veiklą ir ruoštis konkurencingai atsidaryti po pandemijos“, – teigė A. Vainora.
„Lietuvoje gavome atidėtus mokesčius, tada likvidumui palaikyti lengvatinę paskolą, kurią reikės grąžinti. Mokamos subsidijos darbuotojams, prie kurių įmonė taip pat turėjo prisidėti 10 ir daugiau procentų“, – nurodė A. Vainora.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija nurodo, kad 2019 metais turizmo sektorius šalyje sugeneravo 1,3 mlrd. eurų, jame dirba 1 iš 20 visų šalies dirbančiųjų, 22 proc. – jaunimas. Jos teigimu, Lietuvos verslo viešbučių užimtumas ir apyvarta per karantiną krito 80 proc., asociacijos maitinimo įstaigų apyvarta – 50 proc. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, iš viso dėl pandemijos apgyvendinimo ir maitinimo sektorius neteko 304,3 mln. eurų pajamų per 2020 metus arba 0,8 mln. eurų per dieną.
Anot E. Šiškauskienės, sausio 1 dieną Užimtumo tarnyboje buvo registruoti 9144 darbo neturintys asmenys, kurių paskutinė darbovietė – apgyvendinimo ar maitinimo įstaigos. Per metus darbo neturinčių asmenų iš šio sektoriaus padvigubėjo, vidutiniškai kas antras buvo jaunuolis iki 29 metų amžiaus, o moterys sudarė 80,7 proc. šio sektoriaus bedarbių.
Asociacijos teigimu, iki pandemijos Lietuvos apgyvendinimo sektoriaus įmonės į biudžetą kasmet sumokėdavo 41 mln. eurų mokesčių, maitinimo – 129 mln. eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija antradienį skelbė, kad apgyvendinimo ir maitinimo sektoriui per pusantro mėnesio buvo skirta 4,94 mln. eurų subsidijų ir 2,92 mln. eurų paskolų – iš viso šiam sektoriui pagalba siekia 7,86 mln. eurų.
Pasak ministerijos, iš viso apgyvendinimo ir maitinimo sektorius pagal gaunamą pagalbą yra antras po prekybos – jam skiriama penktadalis visos paramos.
Didžiausias pasaulyje viešbučių tinklas „Marriott International“ skelbia apie programišių ataką, per kurią galimai buvo pavogti iki 5,2 mln. svečių asmens duomenys, rašo „Deutsche Welle“.
Nežinomi programišiai bandė pavogti tokius duomenis, kaip svečių gimtadienio data, lytis, telefono numeris, adresas, el. pašto adresas, ryšiai su įmonėmis ir vartojama kalba.
„Marriott“ tikino, kad šiuo metu atliekamas programišių įsilaužimo tyrimas, tačiau pabrėžė, esą „bendrovė nemano, kad programišiai pavogė tokią informaciją, kaip „Marriott Bonvoy“ paskyrų slaptažodžius ar PIN kodus, mokėjimo kortelių informaciją, asmens dokumentų ar vairuotojo pažymėjimų numerius“.
„Marriott“ apie įsilaužimą informavo teisėsaugos institucijas ir „padeda jų tyrimui“.
Pasak „Marriott“, programišiai pirmą kartą įsilaužė į viešbučių sistemas šių metų sausio viduryje, o įsilaužimas pastebėtas vasario pabaigoje. Bendrovė mano, kad asmeninė svečių informacija „buvo pasiekta pasinaudojant dviejų „Marriott“ darbuotojų prisijungimais“.
Prieš daugiau nei metus „Marriott“ paskelbė apie vieną didžiausių programišių įsilaužimų istorijoje, kai galimai buvo pavogti apie 500 mln. svečių asmeniniai duomenys.
