Diržas. Slaptai.lt nuotr.

Nuo penktadienio, kai policijai buvo suteikta teisė išrašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, dėl karantino draudimų nesilaikymo nubausti jau 156 asmenys. Dėl galimų pažeidimų per savaitgalį policija sulaukė 450 pranešimų: šeštadienį – 183, sekmadienį – 267.
 
„Penktadienį nubausti 26 asmenys, šeštadienį – 69, sekmadienį – 61“, – Eltą informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
 
R. Matonis pirmadienį patikino, kad pranešimų pobūdis nesikeičia, dažniausiai žmonės informuoja apie galimą saviizoliacijos nesilaikymą.
 
Policijos departamento atstovo teigimu, per karantino laikotarpį policija sulaukė jau maždaug 5 tūkstančių pranešimų dėl galimo karantino draudimų nesilaikymo.
 
ELTA primena, kad Vyriausybė nutarė pratęsti karantiną iki balandžio 13 d., t. y. Velykų antrosios dienos. Karantinas šalyje įvestas nuo kovo 16 d.
 
Karantino laikotarpiu šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės (išskyrus maisto ir vaistines) bei kavinės. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai, neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų. Jei būtina išeiti iš namų, rekomenduojama dėvėti kaukes arba respiratorius arba kitas nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
 
Šią savaitę įsigaliojo draudimas asmenims parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis. Taip pat reikalaujama laikytis saugaus kontakto, prekybos ir paslaugų vietose lankytis po vieną šeimos narį.
 
Seimas antradienį pritarė siūlymui didinti baudas už privalomojo karantino nesilaikymą. Baudos bus padidintos iki 6 tūkst. eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.06; 09:34

Ar pavyks Švedijai tapti nerūkančia šalimi? EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį švedai priėmė griežtesnius rūkymą ribojančius įstatymus, skelbė „Deutsche Welle“. Viešosios vietos, kuriose galima prisidegti cigaretę, buvo dar labiau apribotos.
 
Skandinavijoje rūkyti baruose ir restoranuose buvo uždrausta jau 2005 metais. Švedija šią savaitę žengė dar vieną žingsnį, siekdama tapti šalimi be rūkalų.
 
Pirmadienį šalis priėmė įstatymą, draudžiantį rūkyti švedams tam tikrose vietose. Rūkymas buvo uždraustas žaidimų aikštelėse, traukinių stotyse, net šalia restoranų ir barų. Draudimas taip pat taikomas el. cigarečių vartotojams.
 
Europos Sąjungos statistika rodo, kad pagal rūkalų suvartojimo kiekį Švedija yra mažiausiai nuolatinių rūkal
Švedija iki 2025 metų žada tapti nerūkančia šalimi: priimtas rūkymą ribojantis įstatymas. EPA-ELTA nuotr.
ių turinti šalis. Dabartinis Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas iškėlė tikslą iki 2025 metų švedams tapti visiškai nerūkančia tauta.
 
Vis dėlto naujasis įstatymas sukėlė pasipriešinimą. Rūkantis pilietis Niklas Qvarnstromas sukūrė rūkymo įstatymui oponuojančią feisbuko grupę, buvo surengtas ir nedidelis protestas.
 
Grupės įkūrėjas teigė, kad rūkymo problemos turėtų būti sprendžiamos tikrai ne draudimais. Jo požiūriu, naujasis Švedijos įstatymas dėl rūkymo buvo moraliai netinkamas – jis diskriminuoja rūkančius žmones, žeidžia juos asmeniškai, tokia rūkančius ir nerūkančius žmones atskirianti situacija, N. Qvarnstromo nuomone, yra nesąžininga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.03; 07:00

Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas teigia, kad, nors visuomenės nusivylimas ir pasipiktinimas šių dienų įvykių aplinkybėmis akivaizdus ir suprantamas, sakyti, kad viskas teismuose tik blogai, – neatsakinga ir grėsminga.

A. Valantinas dar kartą priminė, kad visi drąsūs reikšti savo nuomonę, tačiau konstruktyvios diskusijos pasigendama.

„Viešojoje erdvėje pasigirsta kalbos apie pokyčius teismų sistemoje, pirmiausia, reiškiant nepasitenkinimą, tačiau nekeliami klausimai, ko trūksta, kokie sprendimai ir priemonės reikalingi, – tai kuria nepasitikėjimo ir grėsmės atmosferą visuomenėje ir kelia riziką demokratinės valstybės principams”, – sakė A. Valantinas.

„Per beveik trisdešimt nepriklausomos Lietuvos metų teismų sistemoje iš tiesų būta visko – stiprių teismų sistemos sukrėtimų, kritikos, pripažinimo, kad ne viskas gerai. Iššūkių akivaizdoje Lietuvos teismų bendruomenė visada buvo pasiryžusi žengti reikalingus žingsnius, didinančius teismų atvirumą ir eliminuojančius bet kokias korupcijos apraiškas. Todėl ir šiandien galime drąsiai pasakyti, kad esame nepakantūs negerovėms – jas pripažįstame, nesislapstome ir ieškome būdų užkirsti kelią panašioms negerovių apraiškoms ateityje”, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkas.

Penktadienį vykusiame Teisėjų tarybos posėdyje teismų vadovybė inicijavo susitikimą su generaliniu prokuroru Evaldu Pašiliu, teiraudamasi, kada galėtų gauti apibendrintą informaciją, reikalingą identifikuoti galimas rizikas. Teisėjų taryba pabrėžė, kad yra pasirengusi bendradarbiauti, kad tyrimas būtų užbaigtas kaip galima greičiau ir visuomenei būtų pateikti visi atsakymai.

„Nepaisant visus sukrėtusių įvykių, šiandien labai svarbu būti atspariems viešumoje pasigirstančioms spekuliacijoms ir į esamą situaciją žvelgti sistemiškai: identifikuoti galimas silpnas vietas ir ieškoti priemonių, kad panašios negerovių apraiškos nepasikartotų. Todėl artimiausiu metu organizuosime neeilinės Teisėjų tarybos posėdžius, kviesdami juose dalyvauti ir kitų institucijų, atsakingų už korupcijos rizikų tyrimą ir vertinimą, atstovus”, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.

Pirmininkas pabrėžė, kad tik skaidria veikla yra kuriamas ir puoselėjamas pasitikėjimas teismais bei teisine valstybe.

„Šiandienos įvykių kontekste galiu atsakingai pareikšti – Lietuvos teismai ir toliau dės maksimalias pastangas, kad pradėti įgyvendinti pokyčiai teismų sistemoje būtų tęsiami, o visuomenė neprarastų pasitikėjimo teisingumu”, – teigia A. Valantinas

Teisėjų taryba artimiausiu metu inicijuos susitikimus ir su kitų už korupcijos prevenciją atsakingų institucijų atstovais, siekdama stiprinti bendradarbiavimą, identifikuoti galimas rizikas teismų sistemoje ir užkirsti kelią jų pasireiškimui ateityje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.24; 06:25

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą ir uostamiesčio teismui perdavė bylą, kurioje vyras kaltinamas tuo, kad viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupėms dėl jų tautiškumo, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ir pažiūrų.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2013 m. lapkritį Klaipėdos rajono gyventojas V. L., naudodamasis savo socialinio tinklo Facebook paskyra, paskelbė vieno leidinio santrauką ir paskaitos rusų kalba teksto vertimą, kuriame buvo skleidžiamos melagingos žinios apie žydus, su jais susijusius visuomeninius ir politinius reiškinius. Vėliau po savo įrašu vyras parašė du komentarus, kuriuose viešai tyčiojosi iš žydų, homoseksualų ir Lietuvoje veikiančių politinių partijų narių.

Tačiau tuo vyro neapykanta viešojoje erdvėje nesibaigė. Praėjusių metų spalį V. L., naudodamasis savo socialinio tinklo Facebook paskyra, taip pat įvairiais kitais tinklalapiais, paskelbė tekstą, kuriame dar kartą viešai skatino neapykantą Lietuvos žydams, taip pat pritarė SSSR įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką ir jos gyventojus. Vyras socialinėje erdvėje neigė ir šiurkščiai menkino praėjusiame amžiuje rusų įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui.

V. L. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino ir teigė, kad tikslo priešinti tautas ir kiršinti visuomenę neturėjo, tiesiog išsakė savo nuomonę.

„Džiaugiuosi, kad bendro darbo su policijos pareigūnais dėka pavyko surinkti pakankamai įrodymų, kad asmuo, kuris viešai skatino neapykantą įvairioms žmonių grupėms bei viešai pritarė SSRS įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką ir jos gyventojus, būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat norėtųsi priminti, kad derėtų atsakingai reikšti savo mintis viešai, nes žodžio laisvė jokiu būdu nepaneigia įstatymų, draudžiančių užgaulioti, niekinti ar žeminti, normų“, – teigė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Saulius Galminas, vadovavęs šiam ikiteisminiam tyrimui.

Už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę gresia bauda,  laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. 

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė (Klaipėda).

2016.11.06; 05:33

zvejys1

Jūs piktinatės, kad politikai ir kitokie sunkiasvoriai vyrai bei moterys – vienoki viešojoje erdvėje, kitokie – privačiame gyvenime.

Jūs širstate be reikalo. Daug kas gyvena dvigubą gyvenimą Lietuvoje, ir dėl to labai nesikremta. Dėl to ir turime tokią Lietuvą, su dvigubu, o gal ir trigubu dugnu.

Ir turėsime dar ilgai, ir joks poligrafas čia mums nepadės. Reikia kažką naujo išgalvoti, kaip prieiti prie žmogaus, kaip jį išlukštenti nelyg saldainį susuktą blizgiame popierėlyje.

Continue reading „Vienadienės nepolitinės istorijos: paskutinė rudens žvejyba”

bielinis_2009

Politikas yra patenkintas tol, kol žurnalistai apie jį rašo ar rodo teigiamai ir pozityviai. Tačiau vos tik pajutęs, kad žurnalistas nori atskleisti kažką neigiamo, o gal ir kompromituojančio, politikas jį pradeda vertinti kaip varžovą.

Politikos ir žiniasklaidos santykį tyrinėjantis politilogas Lauras Bielinis LTV laidoje “Įžvalgos” su Virginijumi Savukynu kalbėjosi apie įtampos kupiną viešąjį lauką, kuriame kasdien susiduria politikai ir žurnalistai, interesai ir asmeninės ambicijos.

Continue reading „Lauras Bielinis: tiesioginiais politikų konkurentais gali tapti ir žurnalistai”