Marek Gulbinovič, Justas Laucius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl 2021 m. rugpjūčio mėnesį prie Seimo vykusių riaušių, kurioje įtarimai pareikšti 87 neramumuose dalyvavusiems ir juos organizavusiems asmenims.
Įtariamieji kaltinami dėl provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
„Konkrečiai (riaušių – ELTA) organizavimu, kaip yra numatyta Baudžiamojo Kodekso 283 str. 2 d., yra kaltinamas vienas asmuo. Šiam asmeniui taip pat yra įteikti kaltinimai dėl viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą“, – pirmadienį žurnalistams teigė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius, tačiau neatskleidė, kas yra šis kaltinamasis.
„Kitiems asmenims, daugumai asmenų – jų veiksmai kvalifikuoti ne tik pagal dalyvavimo riaušėse požymį, bet ir provokavimo atlikti riaušes požymį“, – pridūrė jis.
Prokuroras pastebėjo, kad tai antroji riaušių byla Vilniaus apygardos prokuratūros darbo praktikoje. Pirmoji fiksuota 2009 m. sausį. Pasak jo, 2021 m. riaušių byla yra nepalyginamai didesnė, mat 2009 m. įtarimai pareikšti maždaug 30 asmenų.
„Tai yra bemaž tris kartus didesnė už pirmąją bylą. Tokių riaušių bylų Lietuvos teisėsaugos istorijoje nėra daug“, – aiškino prokuroras.
Pagal Baudžiamąjį Kodeksą, įtariamiesiems gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų.
Teismui perduota baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Nukentėjusiaisiais pripažinti 27 asmenys, kurių 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo viso 92 600 eurų sumai šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.
Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24 500 eurų sumai. Riaušės prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Marek Gulbinovič, tyrime buvo apklausta 317 liudytojų, iš kurių 40 – Seimo nariai. Pareigūnai peržiūrėjo ir įvertino apie 2,5 terabaito duomenų – tyrimui pateiktus bei internetinės spaudos straipsniuose, socialiniuose tinkluose ir kituose viešuosiuose šaltiniuose patalpintus vaizdo įrašus ir fotonuotraukas, kuriuose užfiksuoti vaizdai iš 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Seimo vykusių riaušių.
Pareigūnas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vykdytas tyrimas truko beveik metus ir 5 mėnesius. Pasak jo, pirminiame etape buvo sulaikyti 26 asmenys.
„Dar vienas akcentas, kodėl šitas tyrimas buvo be galo sunkus ir ypatingas – įtariamieji yra iš įvairių Lietuvos kampelių, iš įvairių Lietuvos taškų, iš įvairiausių miestų. Greičiausiai, nėra nė vienos apskrities, kuri nėra paminėta šitame ikiteisminiame tyrime. Nustatant įtariamuosius, ilgai užtrukome, važinėdami po visą Lietuvą“, – pripažino M. Gulbinovič.
Be to, akcentavo jis, įtariamųjų gyvenamosiose vietose, jų naudojamuose automobiliuose buvo atliktos kratos, kurių metu pareigūnai rado draudžiamų daiktų – narkotinių medžiagų, ginklų ir jų šaudmenų. Ginklai rasti pas 8 įtariamuosius, nurodė M. Gulbinovič.
„Tyrimo metu teko tam tikrų asmenų veiklą dar papildomai kvalifikuoti ir dėl kitų Baudžiamojo Kodekso numatytų straipsnių“, – teigė jis.
Sužeistasis per riaušes prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) foto
Tyrimo metu iš viso įtarimai buvo pareikšti 101 asmeniui. Išnagrinėję ir įvertinę gautus duomenis, prokurorai priėmė sprendimus 14 įtariamųjų atžvilgiu nutraukti tyrimą nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika arba nesurinkus pakankamai duomenų galutiniams įtarimams pagrįsti. Surinkti duomenys apie atskirų asmenų veiksmus perduoti vertinti policijai sprendimams dėl administracinės atsakomybės taikymo.
„Prokurorai perdavė bylos medžiagą šių asmenų atžvilgiu policijos įstaigai, spręsti dėl administracinės atsakomybės taikymo už tam tikrus pažeidimus, kurie savo pobūdžiu, savo šiurkštumu, sunkumu, prokurorų nuomone, nesiekia kovingumo laipsnio nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė“, – nurodė J. Laucius.
ELTA primena, kad pernai spalį Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai priėmė sprendimą baigti ikiteisminį tyrimą. Įtarimai pareikšti 87 asmenims – daugiausiai dėl daugiausiai dėl provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims.
Tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Lietuvos Respublikos Seimo, Gedimino pr., organizuoto mitingo metu bei po jo, grupė asmenų organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti.
Tarptautinė kačių paroda. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimui siūloma spręsti gyvūnų keliamo triukšmo problemą gyvenamuosiuose pastatuose.
Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras įregistravo tai numatančius Triukšmo valdymo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus.
Įstatymo pataisos atsirado dėl to, kad Peticijų komisija, išnagrinėjusi Aldonos Andriuškevičiūtės peticiją, priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą priimti įstatymą, griežtai reglamentuojantį gyvūnų savininkų atsakomybę už savo augintinių (šunų, kačių) keliamą triukšmą. Beje, Peticijos komisijos išvadai pritarė ir Seimas.
Pagal siūlomą projektą, „joks asmuo, kuris atsakingas, prižiūri, globoja ar kontroliuoja bet kurį gyvūną, negali sukelti ar leisti gyvūnui sukelti nepagrįstą triukšmą, įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokius garsus, kurie yra aiškiai girdimi bet kurioje triukšmo veikiamoje gyvenamosios nuosavybės vietoje: nepertraukiamai 10 minučių ar daugiau nuo 7 val. iki 22 val., nepertraukiamai 5 minutes ar daugiau nuo 22 val. iki 7 val. arba girdimi su pertrūkiais daugiau kaip 30 minučių per 3 valandas.“
Tarptautinė kačių paroda. 2016-ųjų balandis, prekybos centras „Panorama” Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Siūlomas įteisinti projektas numato, kad „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis viešosios rimties, netrikdyti asmenų ramybės, poilsio ar darbo, nešūkauti garsiai, nedainuoti ar groti muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais, netriukšmauti gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose“.
Taip pat įstatyme siūloma įrašyti, kad „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad jo keliamas triukšmas ar jo naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Per didelis triukšmas reiškia triukšmą, kuris nepagrįstai dirgina, trukdo, yra agresyvus arba kuris nepagrįstai trikdo patogiai gyventi ar naudotis nekilnojamuoju turtu vienam ar daugiau asmenų, gyvenančių bendruomenėje ar kaimynystėje pagrįstu atstumu nuo nuosavybės, kur triukšmaujama“.
„Atsižvelgus į tai, kad praktikoje iškyla nemažai žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo lygio nustatymo problemų, susidaro prielaidos išvengti atsakomybės už Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų pažeidimus, todėl manytina, kad yra tikslinga pačiame Triukšmo valdymo įstatyme įrašyti nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais“, – sako Seimo narys P. Čimbaras.
Šuniukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Administracinių nusižengimų kodekse jis siūlo numatyti, kad Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo 20 iki 300 eurų. Šiuo metu už tai numatyta bauda nuo 50 eurų iki 300 eurų.
„Pačių žmonių keliamą triukšmą įtraukus į Triukšmo valdymo įstatymo reguliavimo dalyką, galėtų susidarytų teisinė kolizija, kada už tą pačią veiką, t.y. paties žmogaus keliamą triukšmą, kiltų administracinė atsakomybė pagal du kodekso straipsnius. Todėl siūloma išbraukti straipsnį, numatantį atsakomybę už viešosios rimties trikdymą, o kitame kodekso straipsnyje sumažinti minimalią bausmę už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą“, – sako P. Čimbaras.
Jo teigimu, žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą pradėjus vertinti pagal triukšmo matavimo rezultatus, policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnai turės būti aprūpinti specialiomis garso matavimo priemonėmis (prietaisais), įgyti kompetencijas triukšmui matuoti arba įsigyti paslaugas iš triukšmo matavimus atliekančių bandymų laboratorijų.
Šiuo metu fizinių ir juridinių asmenų pareigos gyvūnų apsaugos ir jų gerovės srityje yra numatytos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Jame nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Šunų paroda Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką reglamentuoja specialusis Triukšmo valdymo įstatymas, kuriame nurodyta, kad triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą.
Atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimus numatyta Administracinių nusižengimų kodekse.
Stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje numatyti sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu patvirtintoje higienos normoje „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“.
„Išanalizavus teismų praktiką matyti, kad ši Higienos norma neturėtų būti taikoma vertinant gyvūnų keliamo triukšmo lygį, bet, nesant kitų specialių teisės aktų, reglamentuojančių konkrečius triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje, pagal teisės analogiją šios Higienos normos nuostatos šiuo metu taikomos“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d.
Pateikiame arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus interviu, rugpjūčio 23-ąją duotą savaitraščiui “Veidas”, deja, pastarojo taip ir nepublikuotą.
Lady Gaga, Marilyn Manson koncertai sukėlė šiokią tokią Bažnyčios reakciją. Kokie svarbiausi šių atlikėjų veiklos aspektai nesuderinami su krikščionių pasaulėžiūra?
Galbūt Bažnyčios pasisakymas šia pasaulietine tema šiandienos visuomenėje daro daugiau žalos nei naudos?
Prieš Jūsų minimus koncertus vyskupai nenorėjo kalbėti, nes manė, kad tai gali pasitarnauti kaip reklama. Tačiau kas norėjo išgirsti, išgirdo – Bažnyčios atstovų pasisakymų buvo pakankamai. Su krikščioniška pasaulėžiūra yra nesuderinama visa tai, kas žemina žmogaus orumą, kas siunčia žinią, jog koncerte tinka bet koks amoralumas, agresija, pasityčiojimas iš krikščionims brangių simbolių ir net satanistiniai elementai, svarbu, kad tik įpakuoti į patrauklią formą ir atliekami neeilinės “popsinės žvaigždės”.
