Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį atvertė 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylą. Į pirmąjį posėdį neatvyko 16 kaltnamųjų. Vienas kaltinamųjų, anksčiau teistas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, paprašė teismo nušalinti nuo bylos anksčiau neblaivų prie vairo sustabdytą teisėją Mindaugą Striauką.
Trečiadienį teismui atvertus bylą, perskaitytas kaltinamųjų byloje sąrašas, taip pat įvardyti kaltinamųjų advokatai.
Paaiškėjo, kad į pirmąjį bylos posėdį neatvyko 16 kaltinamųjų, vienas jų gyvena Prancūzijoje ir prašo dalyvauti teismo procese nuotoliniu būdu.
Teisėjui Jeugenijušui Jaglinskiui pradėjus skaityti nukentėjusiųjų pavardes, kaltinamųjų gretose kilo triukšmas, dalis jų ėmė juoktis.
„Prašau nekomentuoti. Čia atėjome dirbti, o ne šaukti“, – kaltinamuosius ramino teisėjas J. Jaglinskis.
Atlikus į teismo posėdį atvykusių kaltinamųjų tapatybių nustatymą, vienas kaltinamųjų byloje Valdas Romas pateikė prašymą teismui leisti jam išvykti į Švediją, kur jis dirba. Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Romualdas Betingis šiam prašymui neprieštaravo.
Teisėjas J. Jaglinskis pranešė, kad teismas tenkina V. Romo prašymą.
Po pietų teisme iškeltas klausimas, ar galima nagrinėti bylą, joje nedalyvaujant daliai kaltinamųjų, jų atstovų. Prokuroras R. Betingis teigė, kad bylos tokiu atveju toliau nagrinėti negalima. Šiai pozicijai pritarė kaltinamųjų advokatai. Tačiau dalis kaltinamųjų ėmė dėstyti, kad nereikėtų delsti, laukti kitų kaltinamųjų pasirodymo teisme. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Esu už tai, kad bylą tęsti nagrinėti. Esu turėjęs patirties su D. Kedžio byla, kuri tęsėsi labai ilgai. Reikia nedelsti, tęsti bylą. (…) Nereikia čia taškyti valstybės pinigus, (…) nesiruošiu čia pats važinėti, tampytis“, – savo poziciją išdėstė vienas kaltinamųjų Andrejus Lobovas.
Teisėjų kolegija nutarė tęsti bylos nagrinėjimą, nepaisant to, kad į pirmąjį posėdį neatvyko dalis kaltinamųjų.
Paprašė nušalinti teisėją
Vienas kaltinamųjų byloje A. Kandrotas-Celofanas teisme paprašė nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją M. Striauką. Jis priminė, kad šis teisėjas buvo įkliuvęs policijai neblaivus prie vairo. Pasak A. Kandroto-Celofano, minėtu poelgiu teisėjas susitepė savo reputaciją ir tokios garsios bylos, kaip Seimo riaušių byla, nagrinėti negali.
„Teisėjas M. Striaukas 2020 m. gegužę sulaikytas už vairo neblaivus, mįslingomis aplinkybėmis išsaugojo postą. (…) Nemanau, kad bylą turėtų nagrinėti toks teisėjas. (…) Nesutinku, kad mane teistų žmogus vis dar vartojantis ar vartojęs alkoholį ir sugautas prie vairo“, – dėstė kaltinamasis.
Prašymui nušalinti nuo bylos nagrinėjimo M. Striauką palaikė ir kiti kaltinamieji.
Paklausus kaltinamųjų advokatų nuomonių apie A. Kandroto-Celofano ir kitų kaltinamųjų prašymą nušalinti teisėją M. Striauką nuo bylos nagrinėjimo, jų nuomonės išsiskyrė. Didžioji dalis jų palaikė kaltinamųjų poziciją, tačiau likusieji teigė neturintys nuomonės apie prašymą nušalinti teisėją, mat nežino ir savo ginamųjų pozicijos šiuo klausimu.
Prokuroras R. Betingis teigė nepriariantis prašymui nušalinti teisėją.
Vienas kaltinamųjų byloje Arnoldas Kriskis, išgirdęs, kad jo advokatas Antonas Petkovskis nepalaiko jo prašymo nušalinti teisėją M. Striauską nuo bylos, pareiškė teismui norintis atsisakyti savo advokato paslaugų, norintis jį nušalinti.
Dėl minėtų prašymų teismas sprendimą skelbs gegužės 17 d.
Teismo pirmininkė: tokios bylos nesame turėję
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė, teisėja Viktorija Šelmienė žurnalistams trečiadienį pripažino, kad tokios bylos jos vadovaujamame teisme dar nebuvo.
Sužeistasis per riaušes prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) foto
„Tokios bylos nesame turėję ir šita byla, visų pirma, išsiskiria savo kiekiu: 87 kaltinamieji, pripažintas būtinas gynėjo dalyvavimas kiekvienam kaltinamajam, vadinasi, dar 87 advokatai, daugiau negu 20 nukentėjusiųjų, 5 civilinių ieškovų atstovai, tai, jei skaičiuojame, daugiau negu 200 žmonių teismo posėdžio salėje“, – dėstė V. Šelmienė.
Pasak jos, 2021 m. riaušių prie Seimo bylos nagrinėjimui teismas ruošėsi tris mėnesius.
Dėl didelio bylos dalyvių skaičiaus teisme sustiprinta asmenų patikra ir reguliuojami lankytojų srautai, todėl norintys stebėti posėdžius žiūrovai privalės pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o tokių dokumentų neturintys asmenys į teismą nebus įleidžiami.
Tvarką teisme taip pat padeda užtikrinti papildomos policijos ir Viešosios saugumo tarnybos (VST) pareigūnų pajėgos.
V. Šelmienė taip pat pažymėjo, kad riaušių prie Seimo byla išsiskiria ir savo dydžiu – ją sudaro 136 tomai.
„Kiekviename tome yra ne mažiau kaip 200 lapų, tai, grubiai skaičiuojant, byloje yra 27 tūkstančiai lapų. Vien kaltinamasis aktas žmonėms sudaro 600 lapų, tai yra trys tomai bylos“, – aiškino teisėja.
V. Šelmienė tikino, kad tokio dydžio bylos nagrinėjimas užtruks. Dėl to, jos teigimu, bylai sudaryta trijų teisėjų kolegija, bylai skirtas prioritetas, atlikti kiti veiksmai, kurie leistų teisėjams susikoncentruoti į būtent šitą bylą.
Pasak teisėjos, riaušių prie Seimo byloje yra apie 260 liudytojų, šiuo metu numatyta 17 posėdžių šioje byloje. Vis dėlto, pasak V. Šelmienės, šiemet sprendimas byloje dar nebus paskelbtas.
„Vis dėlto, bus siekiama, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką“, – tikino V. Šelmienė.
Teismo pirmininkė teigė, kad policijos pareigūnai dirbs kiekvieno posėdžio byloje metu. Anot jos, pareigūnų pagalbos reikia net tik siekiant užtikrinti viešąją tvarką, bet ir padedant valdyti srautus teisme, šios bylos posėdžių metu.
Pasak V. Šelmienės, kol kas jokių incidentų byloje nefiksuota.
Mitingas dėl COVID-19 ribojimų išaugo į riaušes
Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. riaušių prie Seimo bylą teismui perdavė nagrinėti šių metų sausio 9 d. Byloje kaltinimai yra pareikšti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą. Riaušės prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.
ELTA primena, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį planuoja atversti 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylą.
Kaip anksčiau teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė teigė, kad ši baudžiamoji byla dėl jos apimties, proceso dalyvių skaičiaus pripažinta galinčia užsitęsti. 136 tomų apimties bylą nagrinės trijų teisėjų kolegija.
Rezonansinė byla bus nagrinėjama trečiadieniais didžiausioje teisme Konferencijų salėje, talpinančioje per 200 asmenų. Teismas skelbė užtikrinsiantis posėdžių stebėjimą visiems žiūrovams, pasiūlydamas jiems tiesioginę vaizdo transliaciją kitoje teismo salėje.
Taip pat dėl didelio bylos dalyvių skaičiaus teisme bus sustiprinta asmenų patikra ir reguliuojami lankytojų srautai, todėl norintys stebėti posėdžius žiūrovai privalės pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o tokių dokumentų neturintys asmenys į teismą nebus įleidžiami.
Tvarką teisme taip pat padės užtikrinti papildomos policijos ir Viešosios saugumo tarnybos (VST) pareigūnų pajėgos.
Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. riaušių prie Seimo bylą teismui perdavė nagrinėti šių metų sausio 9 d. Byloje kaltinimai yra pareikšti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą. Riaušės prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.
ELTA primena, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymus leisti taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą įtariamiesiems Nerijui Marcinkevičiui, Donatui Puzinui, Nerijui Valatkai bei Šarūnui Mickevičiui.
Nerijų Marcinkevičių leista suimti 7 dienoms, Nerijų Valatką, Donatą Puziną ir Šarūną Mickevičių – 10 dienų, sakoma Generalinės prokuratūros pranešime.
Iš viso trečiadienį paviešintame ikiteisminiame tyrime dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo yra 11 įtariamųjų.
Tyrimui vadovaujančio prokuroro sprendimu iki dabar penkiems įtariamiesiems yra paskirtos su laisvės apribojimu nesusijusios kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.
Kaip jau buvo pranešta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie tai, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su Kaune praktikuojančiu advokatu Šarūnu Mickevičiumi ir aptaria jų žinioje esančių finansinių – ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys. Galimai tokiu būdu tam tikrais atvejais buvo siekiama materialinės ar kitokios naudos. Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio įsakymu visi trys prokurorai nedelsiant nušalinti nuo pareigų, pradėti atitinkami tarnybiniai patikrinimai bei kitos vidinės procedūros.
Ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo atlieka Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Iš karto pasakysiu, kad, mano nuomone, negalima. Tačiau remiantis kai kurių teisėjų sprendimais, tai būtų leistina, nes žodis „pavogė” – tik populistika.
Tiesa, jau kitų teisėjų nuomone, už tokį klausimą galiu susilaukti baudžiamosios bylos su aiškiu nuosprendžiu: „Kaltas”.
Bet apie viską nuo pradžių. Prieš penketą metų vienas įsižeidęs politikas kitą politiką padavė į teismą (neminėsiu jų pavardžių, nes ne jos svarbiausios) dėl garbės ir orumo. Buvo pasakyti tokie žodžiai: „pavogė milijardus… per pagarsėjusius projektus iš vilniečių pavogta net pusė milijardo litų”.
