Lenkija ir Lietuva – nelygios jėgos. Slaptai.lt nuotr.
Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo tarptautinės parodos „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“ atidaryme, kurioje, sakydamas sveikinimo kalbą, akcentavo Lietuvos ir Lenkijos bendrą istoriją ir jos europietiškąją dimensiją, rašoma Prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
„Simboliška, kad būtent šiandien atidaroma tarptautinė paroda atveria dar ankstesnius ir gilesnius Lietuvos bei Lenkijos, o ir visos Europos istorinių ryšių bei kultūrinės integracijos klodus. Į Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus sugrįžta renesansinė didybė – reprezentatyviausi Žygimanto Augusto gobelenų kolekcijos artefaktai, kurie yra išskirtinis Europos kultūros istorijos fenomenas, pasaulio meninio paveldo integrali dalis“, – sakė prezidentas.
Anot jo ši paroda – ypatinga ir prasminga Krokuvos Vavelio karališkosios pilies, o per ją – ir visos Lenkijos dovana Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga. Dėl jau daugelį metų tarp Lietuvos ir Lenkijos muziejų, mokslo ir kultūros atminties institucijų sėkmingai plėtojamo tarptautinio bendradarbiavimo su reprezentatyviausiais Žygimanto Augusto gobelenais nuo šiandien galės susipažinti ir vilniečiai, Lietuvos gyventojai bei mūsų šalies svečiai, tarp jų ir liepos mėnesį į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje atvyksiantys Aljanso valstybių vadovai. Lenkijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
„Lietuvos ir Lenkijos istorinėmis relikvijomis vadinamos meninės vertybės šiandien atveriamos 700 jubiliejų švenčiančiame Vilniuje tam, kad primintų mūsų šalies turtingą praeitį, jos glaudžius europinius ryšius, šiuos reiškinius grąžintų į mūsų istorinę savimonę, žadintų pasididžiavimą savo valstybe. Tai meninis liudijimas to, kad Lietuva visuomet buvo, yra ir bus integrali Europos kultūrinės ir vertybinės erdvės dalis“, – pabrėžė šalies vadovas.
Karalius Gediminas. Paminklo autoriai – Vytautas Kašuba, Mindaugas Šnipas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vilnius, sausio 25 d. (ELTA). Trečiadienį Vilnius pasitiko savo garbingą 700 metų jubiliejų. Pirmojoje dienos pusėje jis prasidėjo iškilminga trijų sostinės vėliavų pakėlimo ceremonija, o vakare dieną vainikavo sausakimšoje Katedros aikštėje atsivėręs „Laiko portalas“ ir įsižiebęs Vilniaus šviesų festivalis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Katedros aikštėje atsivėręs „Laiko portalas“ kvietė keliauti laiku
Sostinės jubiliejaus proga Vilniaus širdyje, Katedros aikštėje, atsivėrė „Laiko portalas“, kuris kvietė miestiečius ir sostinės svečius susiburti ir tęsti Didžiojo kunigaikščio Gedimino pradėtą miesto kroniką. Sausakimšoje Katedros aikštėje susirinkę renginio dalyviai stebėjo specialiai sostinės jubiliejui paruoštą iškilmingą koncerto programą, kurioje įvairių kartų ir muzikos stilių kūriniai pasakojo iki šiol negirdėtas Vilniaus istorijas ir palietė dabarčiai aktualias temas.
Jubiliejiniame gimtadienio koncerte pasirodė daugybė žinomų šalies atlikėjų, tarp kurių Andrius Mamontovas, Monika Liu, Mantas Jankavičius, Saulius Petreikis, grupės „Solo Ansamblis“, Švento Kristoforo kamerinis orkestras, Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO ir daugybė kitų. Renginio metu Katedros sienoje galima buvo stebėti ir įspūdingus vizualinius praeities ir dabarties vaizdinius. Vaizdo projekcijų sukurtą pasakojimą „Laiko portalas“ apie Vilnių, jo praeities ir ateities simbolius galima bus stebėti ant Katedros sienos ir sausio sausio 26–28 d. nuo 18.30 iki 23 val. Lietuvos karalius Gediminas. A.R.Šakalio rekonstrukcija pagal S.Gvanjinio 1578 metų kronikos „Europos Sarmatijos aprašymas” iliustraciją.
Šviesų festivalis stebins ateities vizijomis
Sostinės gimtadienio proga vilniečius ir miesto svečius stebins ir penktasis Vilniaus šviesų festivalis, kuris truks iki sausio 28 dienos. Šių metų festivalio tema – futurizmas. Nepamirštamas akimirkas kurs iš Prancūzijos, Kanados, Jungtinės Karalystės, Olandijos, Ispanijos, Italijos į Vilnių atvykę menininkai.
Miesto 700-ojo gimtadienio proga atsivėrė ir autentiški Vilniaus barokinio senamiesčio kiemai, nušvito pagrindiniai miesto simboliai. Šviesos meno kūriniai eksponuojami žymiausiose sostinės aikštėse, skveruose ir gatvėse.
Gedimino bokšte – galimybė perskaityti autentiškąjį kunigaikščio laišką
Vilniui minint 700 metų gimtadienį, Gedimino pilies bokšte galima išvysti iš Latvijos atsigabentą vienalaikį Gedimino laiško nuorašą. Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės dr. Rūtos Kačkutės, būtent nuo šio dokumento pradėta skaičiuoti Vilniaus istorija. Kartu su eksponuojamu dokumentu veikia paroda „Gedimino laiškai: tada ir dabar“, kuri interaktyviai pristato visų Gedimino laiškų reikšmę ir svarbą.
Trečiadienį laiškas visuomenei pristatytas Lietuvos nacionalinio muziejaus Gedimino pilies bokšte. Originalus laiško nuorašas bus eksponuojamas iki birželio 4 dienos, vėliau jį iki metų pabaigos veiksiančioje parodoje pakeis faksimilė.
Valdovų rūmuose atidengtas skulptoriaus Martyno Gaubo paminklas
Gedimino pilis – Lietuvos pasididžiavimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sostinės gimtadienį paminėti kvietė ir Valdovų rūmų muziejus ir kvietė įvairaus amžiaus žmonėms nerti į Vilniaus istoriją. Jauniausių lankytojų laukė edukaciniai užsiėmimai, pasakojantys apie Vilniaus pilių istorinę pradžią, o vyresnių klasių moksleiviai pažino neatrastas „Šventaragio slėnio paslaptis“.
Valdovų rūmuose Vilniaus gimtadienio dieną atidengtas skulptoriaus Martyno Gaubo paminklas „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“, skirtas pažymėti pirmojo Vilniaus paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose jubiliejui. Paminkle iškalti kunigaikščio laiškų fragmentai, kuriuos atrinko Vilniaus universiteto rektorius, prof. Rimvydas Petrauskas. Kūrinį mecenavo Ina ir Darius Zubai, o paminklas yra Vilniaus klubo dovana miestui.
