Vilniaus mero rinkimai

Aktualijos

Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Vilniaus mero rinkimus laimėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos atstovas Valdas Benkunskas teigia santūriai besidžiaugiantis pergale ir jau galvojantis apie būsimus darbus. Pirmaisiais savo darbais jis įvardijo politinės komandos ir valdančiosios koalicijos sostinėje suformavimą.
 
„Nuotaikos kaip pabaigus didelį maratoną, pirmiausia, ir, aišku, labai smagu, kad baigės su dideliu vilniečių pasitikėjimu, kuris, pirmiausia, yra įsipareigojimas ir didžiulė atsakomybė. Santūrus džiaugsmas ir jau galvojimas apie būsimus darbus“, – žurnalistams sekmadienio vakarą sakė V. Benkunskas.
 
Konservatorius teigė manantis, kad už jį vilniečiai balsavo, nes patikėjo jo programa ir norėjo, kad „Vilnius judėtų į priekį“.
 
V. Benkunskas teigė tikėjęsis, kad kova antrajame rinkimų ture su partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovu Artūru Zuoku bus nelengva.
„Nežinau galutinės persvaros, bet pergale širdyje tikrai tikėjau. Tai leido, aišku, pajusti po pirmojo rinkimų turo tas nelauktas palaikymas, o dabar, antrajame rinkimų ture, buvo intensyvi kova, panašaus atstumo ir tikėjaus, galvojau, kad bus artima kova, o finalas yra toks, kad skamba „Queen“, – dėstė TS-LKD atstovas.
 
Pirmaisiais savo darbais, pradėjus vadovauti Vilniui, V. Benkunskas įvardijo politinės komandos, valdančiosios koalicijos suformavimą. Tada, anot jo, reikės imtis darbų programos vykdymo.
 
V. Benkunskas vylėsi, kad formuoti valdančiąją koaliciją Vilniaus taryboje nebus sunku, mat, anot jo, su potencialiais partneriais pokalbiai jau yra pradėti. Be to, jo teigimu, konservatoriai yra iškovoję pakankamai mandatų, kad galėtų kontroliuoti koalicijos formavimo procesą.
 
„Surinkti koaliciją, kuri veiktų vertybiniu, programiniu pagrindu, neturėtų būti sunku“, – dėstė politikas.
 
VRK duomenimis, Vilniuje suskaičiavus balsus 143 iš 156 apylinkių, sostinės mero rinkimuose pirmauja V. Benkunskas, kuris gavo 51 proc. rinkėjų balsų, A. Zuokas – 48 proc. balsų.
 
Vilniaus miesto savivaldybės taryboje TS-LKD iškovojo 19 mandatų, po 9 – partija „Laisvė ir teisingumas“ ir Laisvės partija, 7 – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, 4 – Lietuvos socialdemokratų partija, 3 – Nacionalinis susivienijimas.
 
Gytis Pankūnas (ELTA)
 
2023.03.20; 07:18
Aktualijos

Dvikova iki pergalės. Vytauto Visocko nuotr.

Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aršiausia dvikova dėl Vilniaus mero posto verda tarp Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidato Valdo Benkunsko ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovo Artūro Zuoko.
 
Suskaičiavus 12 iš 156 apylinkių balsus, V. Benkunskas kol kas į priekį išsiveržęs nežymiai – turi 26,65 proc. rinkėjų palaikymo. A. Zuokas lieka antroje vietoje su 22,12 proc. balsų.
 
Trečioje vietoje, su 13,08 proc. rinkėjų balsų iš 12 apylinkių, lieka Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Valdemaras Tomaševskis.
 
Sekmadienį nuo 7 iki 20 val. vykusių rinkimų metu, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, savo balsą atidavė 48,97 proc. rinkėjų.
Rinkimų dieną prie balsadėžių atėjo 39,56 proc. piliečių, dar 9,41 proc. gyventojų savo rinkiminę valią pareiškė iš anksto.
 
Rinkėjų sąraše yra 2 milijonai 386 tūkstančiai 316 šalies gyventojų. 2019 m. savo balsą pirmajame savivaldos rinkimų ture atidavė 47,8 proc. piliečių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.03.06; 00:30
Aktualijos

Vilnius. Įvažiavimas į miestą. Slaptai.lt nuotr.

Paaiškėjo pretendentai, kurie galėtų taikyti į konservatorių kandidatus Vilniaus bei Kauno miestų merų rinkimuose 2023 m. Galutinai apsispręsti dėl kandidatų į merus Vilniuje bei Kaune konservatoriai ketina ateinančią savaitę.
 
Tarp Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pretendentų į sostinės merus – Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, partijos seniūnė Seime Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Seimo pirmininkės pavaduotojas Paulius Saudargas ir Vilniaus miesto mero pavaduotojas Valdas Benkunskas. Šie galimi kandidatai ketina dalyvauti kitos savaitės pirmadienį konservatorių organizuojamoje diskusijoje „Koks bus kitas Vilniaus meras“. Šiame viešame renginyje konservatoriai ketina aptarti sostinei aktualiausias kylančias problemas bei tai, kaip įsivaizduoja miesto ateitį.
 
Nors atskiros viešos diskusijos laikinojoje sostinėje konservatoriai neorganizuoja, tai kokie pretendentai galėtų varžytis dėl partijos kandidato į Kauno miesto merus statuso – paaiškėjo. Kaip ir Vilniaus atveju, kandidatą į šio miesto merus konservatoriai išsirinks taip pat ateinančios savaitės ketvirtadienį.
 
 Kauno sąraše net dvi Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės narių pavardės. Tarp pretendentų nurodoma švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė. Taip pat dėl galimybės tapti kandidatu į Kauno merus – Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis bei Kauno savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos seniūnas Paulius Lukševičius.
 
Kaunas. Laisvės alėja. Slaptai.lt nuotr.

Tiesa, kaip Eltai teigė konservatorių Centrinio rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas, gali būti, kad ateinančią savaitę kai kurie minėti pretendentai į kandidatus gali atsiimti savo kandidatūras.
 
„Kitą savaitę turėtų būti priimti galutiniai sprendimai dėl kandidatų. Žinau, kad tiek viename, tiek kitame mieste dar vyksta diskusijos“, – sakė A. Vyšniauskas.
 
„Gali būti, kad balsavimo metu vienas ar kitas pretendentas kandidatūras atsiims. Jie turi galimybę iki balsavimo tą padaryti“, – pridūrė politikas.
 
ELTA primena, kad šią savaitę paaiškėjo galimas konservatorių kandidatas į merus Klaipėdoje. Uostamiesčio savivaldybės tarybos nariams – Andriui Petraičiui ir Aidui Kaveckiui – atsiėmus kandidatūras, vieninteliu kandidatu partijoje liko Seimo narys Audrius Petrošius.
2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2022.09.23; 08:17
Aktualijos

Vytautas Sinica ir Vytautas Radžvilas. Slaptai.lt nuotr.

Nacionalinio susivienijimo Vilniaus skyriaus susirinkime kandidatu Vilniaus mero rinkimuose iškeltas partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Sinica.
 
„Vilniaus situacija paradoksali: tai nuostabus, ekonomiškai stiprus, žalias ir turtingos istorijos miestas, kurio daugumą problemų sukuria chaotiška miesto plėtra ir šiandien pačios savivaldybės vykdomi pokyčiai. Atrodo, kad meras su komanda siekia sunaikinti Vilniaus savitumą, kopijuodamas įvairias užsienio praktikas, o kasdienį vilniečių gyvenimą kuo labiau apsunkinti. Nematyti, kad kas stotų ginti Vilniaus nuo šios savivalės“, – pranešime spaudai teigia V. Sinica.
 
„Nueinanti administracija paskelbė Vilnių Europos G tašku. Mes sakome, kad Vilnius – unikali Lietuvos sostinė ir tą savitumą būtina išryškinti. Judėjimas ir gyvenimas mieste turi būti patogus tiek vairuojantiems, tiek pėstiesiems, o miesto veidas – žalias ir istoriškas, neuždengtas trinkelėm ir stiklainiais“, – akcentuoja kandidatas.
 
Jo teigimu, Vilniuje svarbiausia pagaliau įtraukti vilniečius į sprendimų priėmimą, kurti iš tiesų demokratinę savivaldą, nutraukti lėšų švaistymą beprasmiams ar net žalingiems dabartinės miesto valdžios projektams (gatvių siaurinimui, „žaliajai bangai“), užtikrinti maksimalų skaidrumą ir spręsti patiems vilniečiams aktualiausias švietimo prieinamumo, šildymo kainų, susisiekimo (įskaitant parkavimą) problemas.
Vilniaus senamiestyje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Artimiausiu metu Vilniaus laukia daugybė iššūkių ir labai svarbu, kas ir kaip juos pasitiks. Žinoma, vilniečiai gali vėl ir vėl rinktis tuos pačius, buvusius valdžioje žmones, vis tas pačias idėjas ir skandalais apipintas partijas. Bet jie turi ir unikalią progą pasirinkti jauną, valdžioje nebuvusį žmogų ir politinį judėjimą, kviečiantį susigrąžinti Vilnių į vilniečių rankas“, – sako V. Sinica.
 
Nacionalinis susivienijimas skelbia, kad Lietuvoje nėra užtikrinama tikroji savivalda, valdžia nuleidžiama gyventojams iš viršaus ir tą galutinai pakeisti galima tik įstatymų pataisomis Seime. Tačiau, kaip pranešime spaudai akcentuoja Vytautas Sinica, būtina jau dabar dalyvauti savivaldos rinkimuose ir rodyti pavyzdį, kaip galėtų atrodyti iš tiesų demokratiška ir skaidri savivalda.
 
Vilniaus universiteto doktorantas Vytautas Sinica buvo vienas Nacionalinio susivienijimo kūrimo iniciatorių ir šios partijos vicepirmininkas. Dėstė Vytauto Didžiojo universitete, dirbo Rytų Europos studijų centre, Seime ir Europos Parlamente, privačiame sektoriuje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.08.31; 07:11
Aktualijos

Trečias kartas nemeluoja, sako trečiąkart prezidento posto siekti ketinantis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. 

Antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje LLRA-KŠS lyderis aiškino, kodėl paskutinę dieną apsisprendė siekti šalies vadovo posto. 

„Iš vienos pusės, tai man nėra naujovė, kadangi jau du kartus dalyvavau prezidento rinkimuose 2009 metais ir 2014 metais. Buvo gautas pakankamai didelis palaikymas. Pirmą kartą apie 5 procentus balsų, antrąjį kartą – apie 8 procentus“, – sakė V. Tomaševskis.

„Kaip liaudyje sakoma, trečias kartas nemeluoja“, – tvirtino LLRA-KŠS pirmininkas. Sulaukęs klausimo, kodėl jis visgi apsisprendė siekti prezidento, o ne Vilniaus mero posto, V. Tomaševskis aiškino, kad pagrindinė priežastis yra stipri LLRA-KŠS keliama kandidatė į sostinės merus. 

„Klausimas jau pasenęs, vyksta rinkimai, Vilniaus merui mes turime labai stiprų kandidatą – dabartinę vicemerę dabartinę Editą Tamošiūnaitę, ir visos apklausos rodo, kad ji pasieks labai gerą rezultatą“, – kalbėjo politikas. 

LLRA-KŠS pirmininkas europarlamentaras V. Tomaševskis pirmadienį registravosi prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyviu. Pirmadienis buvo paskutinė diena, iki kada buvo galima registruotis prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyviais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.20; 04:00