Radiatorius. Šiluma. Slaptai.lt foto

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas tvirtina, kad šiuo metu šildymas dujomis prilygsta šildymui kūrenant pinigines kupiūras, todėl Vilnius jau po praeito šildymo sezono pradėjo svarstyti mazutą, kaip alternatyvią kuro rūšį dujoms, ateinančiam šildymo sezonui. Pasak jo, vilniečių šildymo sąskaitos dėl to gali būti netgi šiek tiek mažesnės, negu praėjusį šildymo sezoną.
 
„Jeigu pernai panašiu laikotarpiu, vasaros pradžioje turėjome apie 29 eurus už MWh dujų, dabar kaina muša visus rekordus ir yra 270 eurų. Tokios neadekvačios kainos, kurios aišku yra sąlygotos karo Ukrainoje ir Rusijos diktatūros energetinio šantažo, daro šią kuro rūšį nebenaudojama. Vilniuje greičiausiai kitą šildymo sezoną vietoj dujų bus naudojamas mazutas, kaip kuro rūšis. Noriu pabrėžti, kad tai bus vieno sezono sprendimas, liečiantis penkis šalčiausius mėnesius, o kitą rudenį mes turėsime daugiau negu 90 proc. iš atsinaujinančių energetikos šaltinių savo kuro struktūroje, t.y. biokuras ir deginamos atliekos“, – antradienį „Delfi“ televizijai teigė V. Benkunskas.
 
„Artėjanti žiema ir šildymo sezonas mūsų skaičiavimais, turėtų būti panašus kaip ir praėjęs ir net galbūt šiek tiek pigesnis, tai yra vilniečiai tikėtina mokės šiek tiek mažiau, negu mokėjo praeitą šildymo sezoną”, – pridūrė jis.
 
Konservatorius aiškina, kad šiuo atveju dujos būtų absoliučiai pakeičiamos mazutu, o kuro struktūroje Vilniuje, dujos ir mazutas sudarytų apie 50 proc. viso naudojamo kuro, nes kita dalis yra naudojama iš biokuro ir deginamų atliekų.
 
„Procese galbūt būtų naudojama iki 2 proc. dujų, nes tai yra technologiškai reikalinga. Šiuo atveju, tų brangių dujų, kurios šimtus eurų už MWh dabar kainuoja, mes iš esmės galėtume atsisakyti, įsigydami kitą naftos produktą mazutą, kuris šiuo atveju yra daug pigesnis ir leidžia išlaikyti kainų lygį panašų, koks buvo praeitą šildymo sezoną”, – sakė Vilniaus vicemeras.
 
Jis taip pat tikina, kad mazuto naudojimas šildymui didelės žalos aplinkai bei žmonių sveikatai nesudarys.
 
„Paskutinėmis savaitėmis ir mėnesiais teko girdėti daug manipuliacijų, spekuliacijų, kartais ir piktybiškų dėl galimos taršos, iš tikrųjų tarša šio kuro yra didesnė, bet dabar kaip tik yra baigiama rengti poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, kuri rodo, kad esminės žalos žmonių sveikatai ir aplinkai, deginamas mazutas tikrai nesudarys”, – teigė V. Benkunskas.
 
ELTA primena, kad Vilniuje dėl vėluojančios kogeneracinės elektrinės statybos vis dar reikšminga dalis šilumos energijos pasigaminama iš dujų. Dėl to Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama sutaupyti ir sumažinti šildymo kainas, svarsto laikinai nutraukti gamtinių dujų naudojimą ir miesto energetiniams poreikiams, karštam vandeniui bei šildymui naudoti taršesnį, bet pigesnį mazutą.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2022.08.24; 08:07

Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas ir „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas kritikuoja aplinkos apsaugos institucijas ir sako, kad savivaldybė su Vilniuje užfiksuotais taršos atvejais palikta tvarkytis viena.
 
„Turbūt yra skaudžiausia ir liūdniausia, kad šitoje situacijoje antrą savaitę mes esame palikti vieni. Nei teisėsauga, nei tuo labiau institucija, kuri tą turėtų daryti – tai yra Aplinkos apsaugos (departamentas. – ELTA) iš esmės mums nepadeda“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė V. Benkunskas.
 
„Mes dirbam vieni, darom tyrėjų, seklių, prokurorų, funkcijas, landžiojam į kanalizacijos vamzdžius, bandom ištirti, patekti į galimai teršiančias įmones, bet ką veikia aplinkosauga, mums didelis klausimas“, – pridūrė Vilniaus vicemeras.
 
Pasak V. Benkunsko, galima įtarti, kad plastiko dalelės į Vilniaus nuotekų valymo sistemą patenka iš tų pramonės objektų, kurie dirba su plastiku ir jį perdirba.
 
„Vilniuje žinome 8 kompanijas, kurios tuo užsiima ir kai kurios turi lokalizuotus savo nuotekų tvarkymo tinklus, neturi sąsajos su „Vilniaus vandenų” nuotekų sistema, tai bent jau teoriškai įtarumas yra mažesnis. Bet yra tam tikros kompanijos, kurios turi tiesioginę sąsają su „Vilniaus vandenų” nuotekų tinklais, bet mes negalime įeiti į jų vidų“, – kalbėjo Vilniaus vicemeras.
 
Schema, kaip nuo taršalų valomi vandenys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

ELTA primena, kad organizacija „Lašišos dienoraštis“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, matomas iš „Vilniaus vandenų“ nuotekų valyklos į Nerį atitenkantis nešvarus vanduo.
 
Ketvirtadienį „Vilniaus vandenys“ darbuotojai su antstoliu nustatė dar vieną atvejį, kai smulkinto plastiko atliekos išleidžiamos į nuotekų tinklus.
 
Kaip pranešė bendrovė, taršos neleistinomis atliekomis atvejis nustatytas nuotekų šulinyje šalia Savanorių prospekto ir Liepsnos gatvės sankryžos Žemuosiuose Paneriuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.24; 003:00