Viltis

SkaitomiausiosTrumposios naujienos

ES slopina Ukrainos viltis dėl greitos narystės. EPA-ELTA nuotr.

Versalis, kovo 11 d. (dpa-AFP-ELTA). ES šalių lyderiai slopina Ukrainos viltis dėl greitos narystės Europos Sąjungoje (ES).  Versalyje vykstančio ES viršūnių susitikimo pareiškime teigiama: „Ukraina priklauso mūsų Europos šeimai“. Tačiau konkrečių pažadų Kyjivui dėl greito įstojimo į Bendriją po aštuonias valandas trukusių konsultacijų nebuvo duota.
 
Ukrainai tik pažadėta toliau stiprinti ryšius ir gilinti partnerystę ir taip remti ją jos europietiškame kelyje. Be to, akcentuota, kad Europos Komisijai pavesta greitai įvertinti Ukrainos paraišką dėl narystės.
 
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl Rusijos karo prieš jo šalį vasario pabaigoje pateikė paraišką dėl šalies narystės ES. Tačiau prisijungimas prie Bendrijos yra ilgas ir sudėtingas procesas. Net jei Europos Komisija teigiamai įvertintų paraišką, stojimo derybų pradžios gali tekti ilgai palaukti, nes tam turi pritarti visos šalys.
 
Kyjivo reikalaujamą greitą narystę, be kitų, atmeta Prancūzija, Nyderlandai ir Liuksemburgas.
 
„Nėra skubaus narystės proceso“, – Versalyje sakė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Ruttė. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pabrėžė, kad ES negali „pradėti stojimo derybų su šalimi, kurioje vyksta karas“.
 
ES viršūnių susitikimas tęsis ir penktadienį.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.03.11; 09:04
Politinės intrigosSkaitomiausios

Vidmantas Valiušaitis. Slaptai.lt nuotr.

Įdomiausi yra laiko dokumentai – jie kalba patys už save, dažnai nereikalingi papildomų paaiškinimų ar komentarų. Štai, kad ir 1941 m. Birželio sukilimo atžvilgiu – koks aiškus, suprantamas ano meto balsas demokratinės šalies, cenzūros nesuvaržytos spaudoje skiltyse!
 
Jau išsyk po Sukilimo pasigirdo balsų: ar „apsimokėjo” sukilti, gal verčiau reikėję „palaukti”, vokiečiai ir taip būtų „išvadavę”.
 
1941 m. liepos 25 d. Amerikos lietuvių laikraštyje „Vienybė” paaiškinama kodėl sukilti vis dėlto „apsimokėjo”.
 
Vidmantas Valiušaitis
 
XXX
 
AR GERAI, KAD LIETUVIAI SUKILO PRIEŠ BOLŠEVIKUS LIETUVOJE?
 
Ar gerai, kad lietuviai sukilo prieš bolševikus

Girdėti kalbų, kad nebuvo reikalo žmonėms sukilti. Girdi, būtų palaukę porą dienų, Vokietijos armija ir be lietuvių pagalbos būtų išvijusi bolševikus. Nebūtų buvę tiek aukų.
 
Taip kalba ne tik taip sau mėgstą patogų, ramų gyvenimą politikuoją piliečiai, bet arti tokios nuomonės ir vieno dienraščio redaktorius, padėjęs į kabutes, kad žuvę „dėl Lietuvos laisvės“. Jam, deja, neaišku kokiu būdu tie sukilėliai kovojo dėl Lietuvos laisvės. Jo nuomone, tai tik kerštas ir ne daugiau. Labai ir labai gaila, kad herojiškas drąsuolių žygis tik taip įvertintas.
 
Ne kiekviena kova susilauks laimėjimo ir tauta laisvės, bet nebus laisvės be kovos, be gyvybės ženklo ir aktyviai parodyto noro laisvai gyventi.
Kuomet Suomija atkakliai gynėsi prieš sovietų armiją, viso civilizuoto pasaulio simpatijos buvo jos pusėje. Kad ji nelygios kovos neišlaikė, vis dėlto tautos heroizmas ir aukos nenuėjo veltui.
 
Baltijos valstybės buvo okupuotos klasta ir todėl jos užimtos be kovos, bet tą, faktą mums dažnai prikaišioja, politikai, kurie nepažinojo Baltijos kraštų padėties iš arti ir nepasistengė giliau susipažinti. Jei ir dabar žmonės pasyviai lauktų tik vokiečių atėjimo, tai tie vokiečiai atėję rastų ten gyventojus, kurie savo likimu nesidomi ir dėl savo laisvės nė piršto nepajudina. Teisybė, Lietuvos kariuomenė, šauliai ir šiaip gyventojai, tapę sovietų okupantų visiškai nuginkluoti, anksčiau nematė galimumo prieš nepakenčiamą režimą sukilti.
 
Dabar gi per radiją ar kitokiu būdu išgirdę apie galimą sau pagalbą, stvėrė kas buvo po ranka ir išsilaisvino iš vieno žiauraus okupanto. Nauji atėjūnai rado jau ne supančiotus kalinius, bet laisvus piliečius su savo valdžia.
 
Tuo lietuviai parodė, kad 22 laisvo gyvenimo ir tautinio auklėjimo metai nepraėjo veltui, kad lietuviai politiniai yra subrendę. Legendos, kad lietuviai „savo noru“ prisijungė prie Sov. Rusijos, tuo būdu išblaškytos. Vokiečiams irgi tenka skaitytis su įvykusiu faktu ir esama vyriausybe – jei jie to nepadarytų, tuo pačiu ir gyventojai žiūrėtų į juos kitaip. Bet neradę vyriausybės, vargu leistų jai susidaryti.
Birželio sukilimas išsklaidė Kremliaus propagandos mitą, kad lietuvių darbininkai ir smulkieji ūkininkai „mylėjo sovietų valdžią“. LAF kovotojai, jauni Kauno darbininkai, veda suimtą Raudonosios armijos komisarą.
 
Lietuvą dabar dar negalima laikyti laisva, betgi tenka atiduoti pagarbą politinei išminčiai ir narsumui ten likusių žmonių – dėka jų sumanumui ir narsumui padaryta didelis šuolis pirmyn į laisvę. Negalima peikti žmonių, kuriems grėsė pavojus ir jie, gelbėdami savo gyvybę, iš ten pabėgo – reikia džiaugtis, kad daug šviesuomenės išsigelbėjo. Betgi dabar valdžios sudaryme pirmą žodį turi tie, kurie metus kentėjo ir vargo, ir pirmieji griebė ginklą ar kirvį ne keršto jausmo vedami, bet rizikuodami galvas už laisvą, nepriklausomą Lietuvą!
 
Kaip Lietuvos žmones nusistatys prieš dabartinius atėjūnus, priklausys nuo tų atėjūnų elgesio. Mes suprantame, kad jie negalėjo tik pavergtus kraštus vaduoti, bet ir laukiame, kad jie respektuos žmonių norą laisvai gyventi, patiems valdytis.
 
J. KLAJŪNAS
 
2021.03.15; 09:00
Trumposios naujienos

Covid-19 infekciją įveikęs 71 metų britų sosto įpėdinis princas Čarlzas trečiadienį pirmą kartą po pasveikimo kreipėsi į visuomenę. Vaizdo įraše jis drąsino piliečius koronakrizės akivaizdoje.
 
„Niekas negali pasakyti, kada tai baigsis. Tačiau tai baigsis, – sakė Čarlzas. – Iki tol pamėginkime būti kupini vilties, pasitikėti savimi pačiais ir kitais ir džiaugtis geresne ateitimi“.
 
Laikytis socialinės distancijos yra „keista, erzinanti ir dažnai kankinanti“ patirtis, kalbėjo princas, kuriam po užsikrėtimo teko izoliuotis – jo izoliacija baigėsi antradienį. Jis mintimis esą dabar pirmiausiai yra su koronaviruso aukų artimaisiais ir infekuotaisiais. Ypač jis ir jo žmona Camilla nerimauja dėl vyresnių žmonių, kurie „susiduria su dideliais sunkumais“, – sakė Čarlzas.
 
Jo tėvai – 93 metų karalienė Elžbieta II ir 98-erių princas Filipas nuo kovo vidurio yra Vindzoro pilyje. Dėl garbaus amžiaus jie laikomi ypač neatspariais virusui.
 
Pastarąją parą Didžiojoje Britanijoje virusas pirmą kartą pražudė daugiau kaip 500 žmonių. Sveikatos ministerijos duomenimis, Covid-19 aukomis tapo 563 asmenys. Bendras mirčių skaičius karalystėje išaugo iki 2 352. 30 000 žmonių virusas patvirtintas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.02; 06:44
Aktualijos

Piemenėlių mišios Vilniaus arkikatedroje prasidėjo Prakartėlės Katedros aikštėje pašventinimu. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Kristaus gimimas yra žmonijos džiaugsmo šaltinis. Dievas taip myli pasaulį, kad atsiunčia savo Sūnų išgelbėti mus iš nuodėmės vergijos ir vesti į džiaugsmo pilnatvę, sakoma Vilniaus vyskupų sveikinime Šv. Kalėdų proga.
 
„Linkime ateinančiais metais iš naujo įsileisti Viešpatį į savo gyvenimą, patirti Dievo artumą ir meilę Jums asmeniškai bei dalytis šiuo džiaugsmu, šia Dievo teikiama ramybe su kitais”. – sveikinime linki Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, vyskupai augziliarai Darius Trijonis ir Arūnas Poniškaitis.
 
Kaip skelbta, antradienio, gruodžio 24-osios, vakarą po Kūčių vakarienės, vilniečiai ir miesto svečiai patirti Kalėdų nakties stebuklą galėjo Piemenėlių Mišiose, kurios Katedros aikštėje prasidėjo Prakartėlės pašventinimu.
 
Prakartėlės lopšyje prieš Mišias su Šventąja šeima, piemenėliais, Trimis karaliais ir tvartelio gyventojais įsikūrė kūdikėlis Jėzus.
Pašventinus prakartėlę Katedros aikštėje Vilniaus arkikatedroje buvo aukojamos Piemenėlių mišios, tradiciškai skirtos tikrajai Kalėdų priežasčiai – Jėzaus gimimui.
 
Kartu su kitais vyskupais laikydamas Šv. Mišias, arkivyskupas metropolitas G. Grušas priminė kančias, kurias teko patirti Jėzui ir Juozapui bei Marijai, kalbėjo apie meilės bei vilties svarbą.
 
Anot vyskupo, Viešpaties teikiamas džiaugsmas stiprina viltį ir padeda pakelti sunkumus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.26; 08:00
Aktualijos

Lietuva minės Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas – prisimins ir pagerbs masinio nekaltų žmonių trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukas.
 
Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių.
 
Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje. Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar nepakėlė atšiauraus klimato. Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų.
 
Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, sovietinio genocido ir teroro aukomis 1940-1958 metais tapo kas trečias Lietuvos gyventojas.
 
Renginiai Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti prasidės prie paminklo žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariuomenės karių kapų memoriale Antakalnio kapinėse.
 
Vėliau – iškilmingas Seimo posėdis istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje.
Likus minutei iki vidudienio, 11.59 val., visi kviečiami prisijungti prie pilietinės akcijos – Tylos minutės – okupacijos aukoms atminti.
 
Vidudienį – Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje. Po to Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukos bus pagerbtos prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje Vilniuje. Atminimo valandos vyks ir prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.
 
Pavakare Šv. Mišios bus aukojamos Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
 
Prabėgus 78-eriems metams nuo masinių Lietuvos piliečių trėmimų pradžios, projekto „Misija Sibiras” organizatoriai kviečia ištarti vardą, išgirsti likimą ir išsaugoti istoriją atminimo išsaugojimo akcijoje, kurioje bus skaitomi tremtinių vardai, pavardės bei likimai. Vilniuje pavardės bus skaitomos Aukų gatvės skvere, šalia Genocido aukų muziejaus. Skaitymai vyks ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, kituose miestuose.
 
Pavardes skaitys „Misija Sibiras” dalyviai, skautai, šauliai, kitų jaunimo organizacijų atstovai, prisijungti galės kiekvienas norintis Lietuvos pilietis.
 
Akcijos pabaiga numatoma birželio 15 d. 10.00 val.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.14; 06:57