Penktadienį Seime vykstančioje 37-ojoje Baltijos Asamblėjos (BA) sesijoje didelis dėmesys skirtas bendrai Baltijos valstybių dujų ir elektros regioninei rinkai.
Asamblėjos Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto pirmininkas, Seimo Ekonomikos komiteto narys Virgilijus Poderys, apžvelgdamas per šiuos metus nuveiktus darbus, pažymėjo, kad 2018 m. itin didelis trijų Baltijos valstybių parlamentarų dėmesys buvo skirtas sinchronizavimui su Vakarų Europos elektros tinklais ir desinchronizavimui nuo Rusijos tinklų. BA Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto pirmininko nuomone, jau laikas pradėti šio projekto techninį įgyvendinimą.
„Pasibaigė politinių deklaracijų laikas, prasidėjo techninis projekto įgyvendinimas. Atkreipėme mūsų ministerijų dėmesį į tai, kad yra būtina šviesti visuomenę, kad ji suprastų, kad yra sinchronizacija ir desinchronizacija“,- sakė V. Poderys.
Pasak jo, komiteto nariai taip pat pasisakė už bendros dujų rinkos vystymą ir koordinavimą.
Svarbi tema, Baltijos šalių parlamentarų nuomone, yra prekybiniai santykiai su trečiosiomis šalimis elektros rinkoje. „Čia mūsų raginimas ministerijoms, mūsų pozicija yra tokia, kad turi būti užtikrintos lygios prekybinės sąlygos su trečiosiomis šalimis. Taip kaip jų prekybininkai laisvai prekiauja ir naudojasi liberaliomis sąlygomis mūsų šalyse, taip pat turi būti leidžiama ir mums“, – kalbėjo V. Poderys.
BA nariai taip pat pasisakė už tai, kad turi būti užtikrinti aukščiausi branduolinio saugumo standartai Baltarusijoje statomoje Astravo atominėje elektrinėje.
Asamblėjos nariams kalbėjęs Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas parlamentarams pristatė sinchronizacijos su Vakarų Europos elektros tinklais projekto vykdymo eigą, jau įgyvendintus ir dar vykdomus bendros dujų rinkos projektus.
Baltijos Asamblėja (BA) yra Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, įkurta 1991 m. lapkričio 8 d. Taline.
Klausimų, susijusių su Baltijos šalių elektros energijos sistemos sinchronizavimu su žemyninės Europos tinklu bei būtinosiomis priemonėmis, skirtomis apsisaugoti nuo nesaugios Astravo branduolinės elektrinės (AE), ateityje vis daugės, o kol kas diskusija vyksta per daug fragmentiškai, Eltai sakė Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.
Trečiadienį šie klausimai aptarti komisijos posėdyje. Taip pat posėdyje paliestas ir Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo projekto įgyvendinimas, kuris būtinas siekiant tinkamai paruošti elektros sistemą pereiti dirbti sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais.
„Turėjome daug klausimų (posėdyje. – ELTA), diskusija buvo gana fragmentiška, bet mes matome, kad dar tik įsibėgėjame su savo klausimais. Pirmas klausimas, ar mes pakankamai greitai perdarome savo (elektros. – ELTA) tinklą ir sistemą ir ar mes esame nusistatę teisingus prioritetus“, – Eltai sakė V. Poderys.
Kaip pabrėžė Seimo Energetikos komisijos pirmininkas, labai svarbu užtikrinti tinkamą generacijos vystymą, kad būtų užtikrinta elektros gamyba po desinchronizavimo su Rusija.
„Šioje vietoje nematome nei projektų, nei planų. Matome, kad nėra integruoto bendro šalies desinchronizacijos nuo Rusijos ir sinchronizacijos su Vakarų Europa plano. Čia ir yra didysis neramumas: kur yra planas, kas yra atsakingas plano vykdytojas, kam tenka atsakomybių grandinė.
Po savaitės kviečiame „Lietuvos energijos“, Energetikos ir Finansų ministerijų atstovus pakalbėti apie elektrinių vystymo perspektyvas. Tačiau vis tiek turime matyti integruotą planą, suformuotą kaip projektą: su datomis, įsipareigojimais, rizikų analize. Didžiausias nerimas ir kyla iš tokio fragmentiškumo“, – Eltai pasakojo V. Poderys.
ELTA primena, kad spalio 15 d. Seimo Europos reikalų komitetas nusprendė sudaryti darbo grupę, kuri vykdytų parlamentinę kontrolę, kaip įgyvendinami Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizacija bei Vyriausybės patvirtintas planas, skirtas apsisaugoti nuo Baltarusijoje statomos nesaugios Astravo AE.
Jau yra pradėtas rengti techninių priemonių katalogas, kurį turės atitikti Baltijos šalys, prieš prisijungdamos prie europinių tinklų. Spalio 10 d. Baltijos šalių energijos perdavimo operatoriai pateikė paraišką Europos Komisijai finansuoti pirmąjį Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su europiniais tinklais etapą. Tikimasi, kad Komisija sprendimą dėl finansavimo priims iki kitų metų vasario.
Bendrai prašoma suma siekia 432,5 mln. eurų iš finansavimo iš Infrastruktūros tinklų priemonės fondo (CEF). Lietuvos dalis – 167 mln. 45 tūkst. eurų. Europos Komisija turėtų finansuoti 75 proc. poreikio.
Komiteto nariai atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija ir Baltarusija skelbia, jog jau nuo 2020 m. jų elektros energetikos sistemos bus pasirengusios dirbti atjungus Baltijos valstybių elektros sistemas, todėl jau dabar reikalingas atitinkamas pasirengimas sklandžiam atsiskyrimui nuo Rytų elektros energetikos sistemos (BRELL).
Be to, Baltarusija, Rusijos atominės energetikos įmonės „Rosatom“ padedama, stato atominę elektrinę 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Statybas, teikdama paskolas, iš esmės finansuoja Rusija. Oficialiuose planuose skelbiama, kad pirmasis reaktorius turėtų būti paleistas 2019 m.
Prieš porą savaičių Lietuvoje atnaujintas veiksmų planas branduolinio incidento atveju.
Plane, atsižvelgiant į teritorijų ypatumus ir atstumą iki statomos elektrinės Baltarusijoje, išdėlioti konkretūs institucijų veiksmai. Numatyta gyventojų apsauga, informavimas, evakavimas, jodo profilaktika, radionuklidais užteršto maisto, geriamojo vandens, ne maisto produktų vartojimo apribojimas ir kitos priemonės.
Numatytos dvi apsaugos zonos – 30 km aktyvi apsaugos zona ir 100 km prevencinė apsaugos zona.
Skubiems apsaugomiesiems veiksmams taikyti, t. y. jodo profilaktikai organizuoti ir reikalingiems jodo preparatams įsigyti, reikės apie 900 tūkst. eurų, gyventojų perspėjimo sirenomis sistemai modernizuoti ir plėtoti (100 km spinduliu nuo Baltarusijos AE) reikės apie 9,5 mln. eurų. Dalis lėšų bus skiriama iš tarptautinių finansinių instrumentų priemonių.
Ketvirtadienį Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje Parlamento nariai balsuos dėl rekomendacinės rezoliucijos, kurioje išreiškiamos Astravo atominės elektrinės (AE) keliamos grėsmės.
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys trečiadienį Europos Taryboje pasisakė dėl Astravo atominės elektrinės, kur pristatė Lietuvos poziciją dėl Astravo – neišduoti licencijos Astravo AE veiklai tol, kol nebus užtikrintas elektrinės saugumas.
Vertinant vos 45 km atstumu nuo Vilniaus esančios atominės elektrinės statybą Astrave, teikiamoje rezoliucijoje nuogąstaujama, kad nepaisoma tarptautinių branduolinės saugos standartų ir didelių incidentų statybos aikštelėje.
Kaip Eltai kiek anksčiau teigė V. Poderys, nors rezoliucijos forma ilgainiui pasikeitė ir tapo ne tokia akcentuota tik į Astravo problemą, pavyko atkreipti Europos dėmesį, kuris leidžia pristabdyti elektrinės statybas, kol bus pasiekti jai keliami saugumo standartai.
„Turkija buvo paskirta rezoliucijos rengėja, tačiau staiga atsirado pasiūlymas rezoliuciją išplėsti ir ji tapo tiesiog apie branduolinę saugą Europoje. Atsirado šalių, kurios nori, kad ši tema būtų ištirpdyta. Nors dabar rezoliucija ir vadinasi „Branduolinė sauga ir saugumas Europoje“, tačiau Astravo tema vis dėlto liko išryškinta ir pačioje rezoliucijoje yra visas punktas, skirtas būtent jai. Kol kas džiaugiamės, kad Parlamentinė Asamblėja ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti licencijos, kol nebus įvykdyta daugybė reikalavimų“, – Eltai sakė V. Poderys.
Parlamentinė Asamblėja, atsižvelgdama į nacionalinę testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitą ir į atitinkamą tarpusavio vertinimą, ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti veiklos licencijos Astravo AE, kol nebus įgyvendintos Europos branduolinio saugumo direktyvos. Pagrindiniai Astravo AE keliami reikalavimai turi atitikti Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės tarpusavio priežiūros ataskaitoje pateiktas rekomendacijas dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis.
Kol kas elektrinėje nustatyti šie trūkumai: nesustiprintas atominės elektrinės, ypač sisteminės saugos funkcijų ir panaudoto kuro išlaikymo baseinų, seisminis atsparumas, nesustiprinta Astravo reaktorių apsauga nuo sunkiojo komercinio lėktuvo katastrofos.
Taip pat rezoliucijoje raginama netęsti elektrinės statybų, kol nepatobulintos kaimyninių bendruomenių ir šalių informavimo apie incidentus priemonės ir su kaimyninėmis šalimis, visų pirma su Lietuva, nepasirašyti susitarimai dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo.
„Tai (rezoliucija – ELTA) prasminga, nes 47 Europos šalys kreipsis į Baltarusiją: „Klausykite, turite problemų ir raginame tol nepradėti elektrinės veikimo, kol nebus atsižvelgta į minėtus reikalavimus“.
Svarbiausia, kad problema tampa ne tik mūsų regiono, bet ir visos Europos. Reikia tai viešinti“, – sakė Energetikos komiteto pirmininkas.
Pasak V. Poderio, Lietuvai viešinti Astravo AE problemą padėtų ir bendradarbiavimas su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, Lietuva jau oficialiai paskelbė, kad nepirks Baltarusijoje pagamintos elektros energijos, tačiau šiuo klausimu prie Lietuvos prisidėjo vos kelios šalys.
„Mes pasakėme, kad nepirksime Astravo elektros. Estai neperka, lenkai irgi pasakė, kad nepirks. Vienintelis kelias, kaip elektra iš Rytų pasiektų ES rinkas, tai per Suomiją ribotais kiekiais, ir jeigu Latvija mūsų nepalaikytų, – per ją. Tačiau didysis paveikslas būtų toks, kad lengvai taip į mūsų rinkas Astravo elektra jau nebepatektų“, – kalbėjo V. Poderys.
Kaip pasakojo Seimo narys, norint nepirkti elektros iš Astravo, reikėtų jos nepirkti ir iš Rytų, nes energijos srautai susimaišo. Kaip teigė V. Poderys, tuo pačiu sumažėtų ir rytietiškos elektros pasiūla, todėl reikėtų pasiruošti – arba pakelti savo pagaminamos energijos lygį, arba daugiau importuoti per savo ryšius su Lenkija, Švedija ar Suomija.
Briuselyje ir Vilniuje – pilietinė akcija prieš Astravo AE. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad Energetikos ministerija pirmadienį viešam derinimui pateikė prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus.
Taisyklės keičiamos įgyvendinant pernai Seimo priimtą įstatymą, kuriuo pripažinta, kad Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad į Lietuvos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios AE.
Naujoji tvarka numato, kad nuo elektros energijos gamybos Astravo AE technologinių bandymų pradžios jungiamųjų linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumai prekybai bus lygūs 0 MW.
Taisyklės taip pat numato, kad elektros energijos importas per jungiamąsias linijas tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities dabar esamų pralaidumų ribose galės būti vykdomas tik tokia apimtimi, kuri Kaliningrado srityje gali būti pagaminta ir nesuvartota. Taip bus užkirstas kelias galimam Baltarusijoje pagamintos elektros energijos patekimui į Lietuvos rinką, pasinaudojant atitinkamomis prekybinėmis schemomis su Kaliningrado sritimi, teigia Energetikos ministerija.
Pernai rugsėjį Vyriausybės patvirtintame Būtinųjų veiksmų plane numatyta įgyvendinti nemažai priemonių, kurios skirtos užtikrinti, kad nuo Astravo AE paleidimo pradžios į Lietuvos elektros rinką negalėtų patekti elektros energija iš Baltarusijos.
Šį pavasarį ministro įsakymu uždrausta naudoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės rezervinius pajėgumus Astravo AE reikmėms jos eksploatacijos atveju.
Šiuo metu jau pradėta vykdyti Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo pertvarka ir optimizavimas. Tai leis parengti ir pritaikyti esamą infrastruktūrą saugiam atjungimui nuo rusiško elektros žiedo BRELL ir sinchronizacijai su Europos elektros sistema.
Siekiant padidinti tiekimo patikimumą Vilniaus regione yra vykdomas oro linijos Vilnius-Lietuvos elektrinė plėtros projektas ir naujos oro linijos Vilnius-Naujoji Vilnia-Neris parengiamieji projekto įgyvendinimo darbai. Šios jungtys taip pat yra svarbios rengiantis atsijungimui nuo rusiško elektros žiedo BRELL ir sinchronizacijai su Europos elektros tinklais.
Prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus planuojama patvirtinti kitą savaitę.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lenkijos mieste Krynicoje vykusiame Europos ekonomikos forume „Europa – vakar, šiandien ir rytoj“ dalyvavęs Seimo narys bei Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys su kitų šalių atstovais aptarė Lietuvai ir visai Europai svarbius energetikos klausimus.
Forume nemažai dėmesio buvo skirta diskusijai apie energetinio saugumo grėsmes, kur Lietuva iš Baltarusijos sulaukė klausimų ir apie Astravo atominę elektrinę (AE).
„Klausė, ar Astravo AE vertiname kaip politinį, ar kaip ekonominį darinį. Aš matau kaip politinį, nes pagal elektros kainas, kokios yra mūsų regione, su savo kaina jie tiesiog negalėtų mums parduoti elektros. Tai klausimas – kur tą elektrą dėti? Lietuviai, estai, latviai, lenkai atsisako, rusai taip pat signalizuoja, kad pas juos yra elektros perteklius“, – Eltai komentavo V. Poderys.
Lietuvos energetikos ministerija neseniai buvo paskelbusi, kad nesidera su Baltarusija dėl elektros pirkimo, o jau įtvirtintas įstatymas netgi draudžia mūsų šalyje parduoti Astravo AE pagamintą elektrą.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
V. Poderys taip pat teigė, kad buvo maloniai nustebintas, jog kitos šalys puikiai žino apie Lietuvos sinchronizacijos projektą, kuris palaikymo susilaukė net iš lenkų pusės.
„Anksčiau būdavo sudėtinga tartis su Lenkija, o dabar tas projektas atrodo savaime aiškus. Įdomu tai, kad moldavai ir ukrainiečiai paskelbė, kad ir jie pradeda savo atsiskyrimo nuo Rusijos elektros sistemos projektus bei jungimąsi prie vakarietiškos“, – Eltai sakė Seimo narys.
Ekonomikos forume buvo paliesta tema ir apie „Nord Stream 2“ dujų vamzdį iš Rusijos į Vokietiją, kuriam palaiminimą davė tiek suomiai, tiek švedai, tiek vokiečiai su rusais – danai yra vieninteliai, kurie dar nėra išdavę leidimo. Vis dėlto V. Poderys Eltai atskleidė, kad pagal tai, kaip forume vyko diskusija, galima buvo suprasti, kad šis projektas bus įgyvendintas ir į Vokietiją dujos tekės laisvai.
„Žinoma, Europos Komisija ar Jungtinės Valstijos dar gali su savo sankcijomis kažką pagąsdinti, bet bendra nuotaika tokia, kad „Nord Stream 2“ įvyks. Žvelgiant į Vokietiją ir kitas Vakarų šalis, joms tai yra ekonominis projektas, bet rytinės dalies šalims tai yra politinis projektas ir išduodantis mūsų regiono interesus. Susidarė tokia nuomonė, kad Vokietija su savo interesais siaurai žiūrės į mūsų politinį susirūpinimą. Tokio broliškumo tarp Europos šalių šiuo klausimu niekas nepajuto – kiekvienas žiūrėjo savo interesų“, – nuogąstavo Seimo Energetikos komisijos pirmininkas.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Europos politikos ir verslo lyderių susitikime buvo paliestas ir „Trijų jūrų“ projektas – juo siekiama suvienyti tarp trijų jūrų (Baltijos, Adrijos ir Juodosios) esančias šalis. Šias šalis norima sujungti elektros ar dujų linija, einančia iš šiaurės į pietus. Nuo sovietinių laikų svarbiausios energetikos jungtys yra Rytai-Vakarai, tarnaujančios Rusijos ir Vakarų šalių labui, todėl reiškiamas interesas turėti liniją tarp Pietų ir Šiaurės.
Šiuo metu didelį Europos šalių susirūpinimą kelia ir kibernetinis saugumas – juo galima iš išorės ar iš toli pažeisti elektros sistemas ar net sustabdyti elektros tiekimą iki visiško užgesimo. V. Poderys pripažino ELTAI, kad energetikos sistema šiuo metu yra labai pažeidžiama kibernetinių atakų, kurių skleidėjus yra be galo sudėtinga identifikuoti.
ELTA primena, kad Ekonomikos forumas Krynicoje vyko rugsėjo 4-6 d. ir buvo rengiamas jau 28 kartą. Jis neoficialiai yra vadinamas Rytų Europos Davoso forumu. Rugsėjo pradžioje čia kasmet susirenka Vidurio ir Rytų Europos verslo bei politikos lyderiai aptarti svarbiausių Europos klausimų.
