Tarybinė moteris. 1958 nr.10

Aurelija Juodytė

Prieš pusmetį Tuskulėnų dvaro rūmuose atidarytas muziejus pradeda rengti virtualias parodas

Tuskulėnų memorialo muziejininkai pristato pirmąją virtualią parodą „Spausdintinės reklamos pavyzdžiai sovietmečio Lietuvoje“. Joje bus rodomi vieną iš ekspozicijų „Projektą – HOMO SOVIETICUS“ pasiekę totalitarinio režimo laikotarpiu to meto periodinėje spaudoje ir pavieniuose leidiniuose publikuoti reklamos pavyzdžiai.

Su sovietmečio ideologijos apraiškomis okupacinėje kasdienybėje bei dvasinio pasipriešinimo režimo propagandai istorija supažindinančio muziejaus bendruomenė virtualiai galės pamatyti, kokias reklamas matė XX a. penktojo – devinto dešimtmečio Lietuvos gyventojai. Paroda skatins atsakyti sau į klausimus: ar sovietmečiu reklama buvo spalvinga, triukšminga, agresyvi? O gal priešingai – subtili, minimalistinė? Ar ji buvo tiksli ir sąžininga? Ar paveiki ir įtaigi? Kokią galią turėjo ir kokiems tikslams ji buvo naudojama?

Anot muziejininkų, geležine uždanga atskirtoje sovietinėje Lietuvoje, priešingai negu dabar, reklamos užsakovas buvo ne savarankiški verslai, o Komunistų partijos valdoma valstybė. SSRS valdžia gebėjo manipuliuoti visuomene ir pasitelkdama reklamą žmones pakreipti sau naudinga linkme. Reklaminiais skelbimais buvo formuojamas sovietinis žmogus – paklusnus, pasiruošęs padėti įgyvendinti okupacinės valdžios keliamus tikslus bei tikintis, kad iš tiesų sovietinėje visuomenėje gyventi yra daug geriau negu Vakaruose.

Tiesa 1953 sausio 18 nr 15

„Virtualioje parodoje bus galima pavartyti įvairius to meto laikraščius, žurnalus, pavienius leidinius, trumpam įsikūnyti į sovietmečio Lietuvos spausdintinės reklamos vartotoją ir iš arčiau susipažinti su okupacijos laikotarpiu ideologijos tikslams naudota spauda“, – sako ją sumanęs vienas iš rengėjų Raimundas Kaminskas. Paroda suteikia galimybę paanalizuoti sovietmečio reklamos vaidmenis: informacinį, propagandinį, dezinformacinį bei suprasti, kokią įtaką tai turėjo visuomenės požiūriui į ekonomiką, kasdienei buičiai ir vartotojiškai patirčiai.

Tarybinė moteris 1956 nr.

Virtualios parodos – muziejui dar vienas būdas, padedantis savo bendruomenę supažindinti su iki šiol mažai pačių žmonių apmąstyta sovietmečio visuomenės kasdienybės dalimi. Paroda naudinga edukacine prasme, nes atskleidžia reklamose atsispindinčią sovietų vykdytą propagandą. Ekspozicijos tema yra aktuali ne tik istorikams ir istorijos mokytojams, bet ir reklamos ir žiniasklaidos studijų lauko specialistams, nagrinėjantiems reklamos evoliuciją, bei moksleiviams, kurie nori geriau pažinti anuomet mūsų tėvams ir seneliams okupantų primestą pasaulėžiūrą, taip pat kiekvienam, bandančiam suprasti reklamos poveikį ir galimas jos pasekmes.

Parodos autoriai ir rengėjai (abėcėlės tvarka): Aistė Bajoriūnaitė, Aurelija Juodytė, Raimundas Kaminskas, Dovilė Lauraitienė, Elena Matulioniene (dailininkė), Aleksandras Nesvat (informatikas), Agnė Šniaukštaitė-Beinorienė.

PAMATYKITE PARODĄ PIRMIEJI!

Paroda pasiekiama sekant nuorodą: https://bit.ly/38dhrKq

Informacijos šaltinis – LGGRTC

Juozas Lukša – Daumantas. Prienų muziejus

Šiemet rugpjūčio 4-ąją minėjome vieno ryškiausių lietuvių ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvių Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo metines. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais.
 
Pažymint iškilaus laisvės kovotojo atminimą, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje eksponuojami Lietuvos partizanų ir sovietų saugumo struktūrų dokumentai apie Juozą Lukšą-Daumantą, taip pat Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos literatūros ir meno archyve, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje bei Kauno rajono Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejuje saugomi dokumentai bei nuotraukos.
Juozas Lukša – Daumantas. Legendinis Lietuvos partizanų vadas. LGGRTC nuotr.
 
Parodos kuratorius – Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.
 
Su paroda galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje http://www.archyvai.lt/lt/lya/nera-negalima-kad-vk97.html arba paskyroje Facebook socialiniame tinkle https://www.facebook.com/lietuvosypatingasisarchyvas/.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.09; 10:35

Sausio 13-osios barikados. Vytauto Visocko nuotr.

Minėdamas Sausio 13-osios trisdešimtmetį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pristato virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“.

Parodoje gausu istorinių įvykių fotografijų, vaizdo įrašų ir autentiškų liudijimų, užrašytų tomis dienomis. Lietuvos nepriklausomybės gynėjų, budėjusių prie Spaudos rūmų, Vilniaus televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato, Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos, vaizdai ir liudijimai perteikia įvykių seką, dramatišką atmosferą, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų drąsą, ginant savo šalies laisvę nuo barbariškos sovietinės armijos kareivių agresijos.

Virtualią paroda galima rasti paspaudus nuorodą https://slides.com/lggrtc/na/fullscreen?token=_RHmSvP0  

Parodos anotacijoje rašoma:

„Pasaulio šalys neskubėjo pripažinti Lietuvos nepriklausomybės, o okupacinės sovietų valdžios administracinės struktūros ir kariuomenė neplanavo pasitraukti iš šalies. Siekdama užgesinti lietuvių laisvės siekį ir kelti gyventojų nepasitenkinimą, Sovietų Sąjunga vykdė ekonominę blokadą, o vietinė Lietuvos komunistų partija planavo valstybinį perversmą, kuriuo galutinai būtų sužlugdyta nepriklausomos Lietuvos valstybės vizija.

Aukščiausią įtampos tašką Lietuvos Respublikos ir Sovietų Sąjungos santykiai pasiekė 1991 m. sausio mėnesį. Sausio 8 dieną prosovietiniams aktyvistams nepavykus įsiveržti į Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos rūmus perimti valdžią buvo pasitelktos sovietinės karinės pajėgos. Sausio 10-12 dienomis Sovietų Sąjunga kėsinosi į svarbiausius Lietuvos valstybingumo, strateginius ir infrastruktūros objektus tikėdamasi visiškai perimti jų kontrolę, o ilgainiui atkurti Komunistų partijos politinę valdžią Lietuvoje. Buvo nusitaikyta į visoje Lietuvoje išdėstytus Krašto apsaugos departamento skyrius, užimti šios institucijos pastatai Alytuje, Šiauliuose, Kaune. Užgrobtas Vilniaus geležinkelio mazgas, karine technika blokuojami tarpmiestiniai keliai. Svarbiausios valstybingumo institucijos, buvusios Lietuvos sostinėje Vilniuje, netrukus tapo pagrindiniais agresorių taikiniais.

Lietuvos Sąjūdis pradėjo organizuoti žmonių budėjimą. Žmonės iš visos Lietuvos vyko į Vilnių ginti savo nepriklausomybės. Sausio 11 d. Lietuvos Respublikos savanoriai Aukščiausios Tarybos rūmuose davė priesaiką. Tačiau sovietinės armijos kareiviai, nepaisant aktyvios drąsių Lietuvos nepriklausomybės gynėjų gausos, brutalia jėga užėmė Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos pastatą.

Sausio 13-osios barikados. Vilnius. Vytauto Visocko nuotr.

Perėmus žiniasklaidos objektus, netrukus buvo pradėta organizuoti okupantų propagandinė veikla, visuomenei transliuojanti melagingą informaciją. Gindami svarbiausius objektus, Lietuvos nepriklausomybės gynėjai agresorius pasitiko su malda ir dainomis,  į kurias šaltakraujiškai buvo atsakyta beginklių žmonių žudynėmis kulkų ir vikšrų pagalba. 1991 m. sausio 13 d., sovietinei armijai ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 nepriklausomybės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo. Nors dalinė žiniasklaidos kontrolė ir buvo prarasta, tačiau svarbiausias nepriklausomos Lietuvos valstybingumo simbolis – Aukščiausioji Taryba buvo išsaugota. Ją pavyko išsaugoti Lietuvos nepriklausomybės gynėjų dėka.“

 Informacijos šaltinis – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 

2021.01.11; 03:00  

Birželio 9-ąją minimą Tarptautinę archyvų dieną Lietuvos ypatingasis archyvas pristato saugomų dokumentų apžvalgą, kurioje pateikti dokumentai, atspindintys Lietuvos istorijos laikotarpius nuo 1918‒1919 m. sovietų Rusijos invazijos iki Atgimimo bei Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
 
Norintys susipažinti su dokumentais visada yra laukiami Lietuvos ypatingojo archyvo skaityklose, juolab kad dokumentus galima skaityti be jokių apribojimų, sakoma pranešime.
 
Daug Ypatingojo archyvo saugomų dokumentų galima rasti Lietuvos archyvų virtualių parodų portale (virtualios-parodos.archyvai.lt), o Lietuvos partizanų dokumentų elektroniniame archyve (epartizanai.archyvai.lt) pristatomi Lietuvos laisvės kovotojų dokumentai.
 
Su apžvalga galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje http://www.archyvai.lt/lt/lya/sveikiname-su-tarptautine-kmr2.html arba paskyroje Facebook socialiniame tinkle https://www.facebook.com/lietuvosypatingasisarchyvas/.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.09; 00:30