Piniginė ir penkių eurų kupiūros. Slaptai.lt foto
Seimas po svarstymo pritarė Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama pertvarkyti paramos žiniasklaidai modelį ir įsteigti naują viešąją įstaigą – Medijų rėmimo fondą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Medijų rėmimo fonde pagrindinė atsakomybė už skirstomą paramą atitektų kolegialiam organui – Fondo tarybai. Savitvarkos principu grindžiamą tarybą sudarytų 10 narių – informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančių organizacijų atstovų, kurių vieną skirtų ir Medijų taryba.
Šio fondo tikslas būtų teikiant valstybės paramą viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams siekti žiniasklaidos pliuralizmo, nuomonių ir tautinių kultūrų įvairovės, socialiai reikšmingos, kultūrą skatinančios informacijos prieinamumo visuomenėje, įskaitant asmenų su negalia informacinį prieinamumą, pažymima pranešime.
Medijų rėmimo fondo steigėjais būtų Kultūros ministerija, Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija. Jie lygiomis dalimis dalyvautų valdant fondą ir spręstų visuotiniam dalininkų susirinkimui priskirtus fondo veiklos ir strateginio valdymo klausimus.
Iki šiol valstybės lėšomis galėjo būti remiami tik viešosios informacijos rengėjų ir tik juridinių asmenų projektai. Būsimojo Medijų rėmimo fondo lėšomis galėtų būti remiami ir viešosios informacijos skleidėjų, ir fizinių asmenų – žurnalistų – projektai.
Įstatyme numatoma įtvirtinti, kad fondas skirtų paramą viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų projektams ir veiklai pagal šias programas (prioritetines sritis): kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių; regioninės žiniasklaidos; naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos; žiniasklaidos tautinių mažumų kalbomis ir lietuvių išeivijos (diasporos) žiniasklaidos; kitas programas, parengtas fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros bei informacinio saugumo ir visuomenės atsparumo stiprinimo prioritetus, rašoma pranešime.
Būsimajame paramos žiniasklaidai modelyje būtų aiškiai apibrėžtos konkrečios fondo funkcijos ir viešojo administravimo įgaliojimai. Numatoma, kad Medijų rėmimo fondas taip pat vykdytų projektų įgyvendinimo ir finansinę priežiūrą, vertintų projektų rezultatų poveikį visuomenei, skirtų stipendijas viešosios informacijos rengėjams; organizuotų tyrimus, rengtų ir skelbtų projektų rezultatų apžvalgas.
Įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti saugiklius siekiant mažinti politinę įtaką fondui. Politinės organizacijos, jų įsteigti ar valdomi juridiniai asmenys negalėtų dovanoti lėšų fondui. Be to, jei fondo tarybos nariai ar direktorius būtų politinės partijos nariai, jie turėtų sustabdyti narystę prieš eidami pareigas. Žurnalistų mikrofonai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Numatoma, kad Medijų rėmimo fondo lėšomis negalėtų būti remiami rimtą profesinį pažeidimą padariusių viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų projektai, LRT parengti ar jos programose ir interneto svetainėje įgyvendinami projektai. Fondo lėšomis nebūtų remiami viešųjų ryšių, reklamos, informacijos agentūrų, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, politinių organizacijų projektai, taip pat – knygų, garso, vaizdo studijų leidybos projektai.
Už šias naujas nuostatas po svarstymo balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 46 parlamentarai. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Ar įmanoma susigaudyti, kas šiandien dedasi internete? Slaptai.lt nuotr.
Sausio 27 d. grupė Lietuvos internetinės žiniasklaidos priemonių atstovų kreipėsi į Lietuvos respublikos Seimo narius, prašydami nepritarti Seime svarstomoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, pagal kurias būtų steigiamas naujas Žiniasklaidos rėmimo fondas (ŽRF).
Kreipimosi autoriai atkreipė Seimo narių dėmesį į tai, kad minėtoms įstatymo pataisoms pritarianti „Interneto žiniasklaidos asociacija“ neturi įgaliojimų atstovauti visos internetinės žiniasklaidos Lietuvoje: „Pareiškiame, kad savo pritarimą Seime svarstomam Žiniasklaidos rėmimo fondo (ŽRF) steigimui (Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas) viešai išplatintame laiške išreiškusi „Interneto žiniasklaidos asociacija“ yra sudaryta tik iš 3 interneto portalų atstovų (delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt) ir neturi jokių įgaliojimų atstovauti visos internetinės žiniasklaidos Lietuvoje“, – rašoma 16-os interneto žiniasklaidos priemonių vadovų pasirašytame kreipimesi į Seimo narius.
Kreipimesi primenama, kad šiuo metu veikiančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) pagrindinis tikslas yra – remti kultūros ir šviečiamuosius projektus žiniasklaidoje, „o ne auginti trijų didesnių interneto portalų pelnus“. Siūloma tobulinti dabartinį nepriklausomą fondą, kurio pagrindinė paskirtis – kultūros ir meno sklaida žiniasklaidoje, o ne kurpti naują valdišką darinį, kuriame, – kaip teigiama kreipimosi autorių – „paramos lėšų „įsavinimas“ remtųsi oligarchiniais valdžios ir privilegijuotų verslo grupių santykiais“.
Pasak kreipimąsi pasirašiusių internetinių leidinių atstovų, numatomas naujojo fondo valdymo modelis būtų ydingas, nes paramos žiniasklaidos projektams skyrimą perduotų valdžios įtakai bei siauroms verslo grupėms. Todėl Seimo narių prašoma „nepalaikyti Kultūros komiteto teikiamo Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir nepritarti dėl jo balsuojant Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje“.
Pagal dabartinę tvarką SRTRF parama yra skiriama daugiausia kultūros ir šviečiamiesiems projektams kuriantiems tokį turiniui, kurio komercinė žiniasklaida, siekdama pelno, nekuria. Naujajame projekte šalia kultūros ir šviečiamųjų projektų įrašoma, kad gali būti remiamos ir „kitos temos“.
Įstatymuose siūloma įtvirtinti nuostatą, kad duomenys apie veiklos viešinimui, įvaizdžio formavimui ir visuomenės informavimui skirtas ir panaudotas lėšas yra vieši.
Seimo narė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo tai numatančias Visuomenės informavimo ir Vietos savivaldos įstatymų pataisas.
Visuomenės informavimo įstatyme siūloma įteisinti, kad valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, siekiančių informuoti visuomenę apie savo veiklą, duomenys apie visuomenės informavimui skirtas ir panaudotas lėšas, sudarytas sutartis, informacijos rengėjus bei paslaugos teikėjus yra vieši ir skelbiami šių institucijų ir įstaigų interneto svetainėse.
Taip pat siūloma įtvirtinti nuostatą, kad viešoji informacija, apmokėta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų lėšomis, yra aiškiai pažymima kaip užsakomoji informacija. Siūloma, kad tokios viešosios informacijos žymėjimo ir duomenų skelbimo tvarką nustatytų Vyriausybė.
Vietos savivaldos įstatyme siūloma aiškiai nurodyti, kad savivaldybė ir jos kontroliuojamos įmonės savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina informaciją apie suplanuotas ir panaudotas lėšas (sumas, sudarytas sutartis, informacijos rengėjus, paslaugų teikėjus ir pan.), skirtas veiklos viešinimui, įvaizdžio formavimui ir visuomenės informavimui.
Į Vietos savivaldos įstatymą siūloma įtraukti nuostatą apie tai, kad savivaldybės metiniame finansiniame plane numato lėšas veiklos viešinimui, įvaizdžio formavimui ir visuomenės informavimui. Šiomis lėšomis apmokėta viešoji informacija būtų žymima, kaip užsakomoji. Taip pat siūloma nustatyti, kad dalis suplanuotų lėšų yra skiriama savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) veiklos viešinimui, o jos dydis būtų nustatomas proporcingai savivaldybės tarybos narių, priklausančių mažumai (opozicijai) skaičiui.
Projektus parengusi Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių veikla yra finansuojama mokesčių mokėtojų pinigais, todėl šioje srityje turi būti kuo daugiau viešumo, kad visuomenė žinotų, kaip panaudojamos lėšos.
„Veiklos viešinimas yra susijęs su stambiais užsakymais, ministerijos ir savivaldybės tam skiria vis didesnes sumas, o šie užsakymai, ypač regioninei žiniasklaidai, yra vieni svarbiausių pajamų šaltinių. Tuo pačiu ši informacija dažnai būna susijusi su politikų veiklos pozityviu pristatymu, ir tai gali būti laikytina politine reklama. Deja, valstybės ir ypač savivaldybių įstaigos bei įmonės nenoriai dalinasi informacija apie veiklos viešinimui skirtas lėšas bei jų panaudojimą. Dažnai remiamasi tuo, kad nėra teisės aktų, kurie įpareigotų tokią informaciją suteikti interesantams. Todėl būtini įstatymų pakeitimai, kurie įtvirtintų nuostatą, kad duomenys apie veiklos viešinimui, įvaizdžio formavimui ir visuomenės informavimui skirtas ir panaudotas lėšas yra vieši“, – sako parlamentarė.
Ji pastebi, kad neretai susidaro situacija, kai meras ar savivaldybės tarybos dauguma naudojasi savivaldybės biudžeto lėšomis viešosios informacijos kanalais skleisti informaciją apie savo politinę veiklą, priimtus sprendimus.
„Gali susidaryti situacija, kai iš savivaldybės užsakymų gyvenanti vietos žiniasklaida nenoriai suteikia galimybes skleisti kritišką nuomonę, savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) alternatyvų požiūrį. Susidaro situacija, kai meras ar savivaldybės dauguma naudojasi mokesčių mokėtojų lėšomis skleidžiant sau palankią informaciją, tuo tarpu savivaldybių tarybų nariai, priklausantys mažumai ar opozicijai, neturi tam galimybių, nors yra rinkti vietos gyventojų balsais, kaip ir daugumos atstovai“, – sako projektų iniciatorė.
R. Morkūnaitės-Mikulėnienės nuomone, tai silpnina demokratijos vietos savivaldoje pagrindus, todėl ji siūlo įtvirtinti nuostatą, kad dalis veiklos viešinimui skirtų lėšų būtų skiriama savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) veiklos viešinimui.
Jos įsitikinimu, valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių skiriamomis lėšomis finansuojama informacija turi būti aiškiai pažymėta, kaip užsakomoji, nes yra apmokama mokesčių mokėtojų pinigais.
