visuomeniniai komitetai

Politinės intrigos

Pirmadienis kunkuliavo savivaldybių rinkimų nuotaikomis. Vieniems pasisekė geriau, kitiems – prasčiau. Kai kam visiškai nepasisekė.

Demagogiją spinduliavęs V. Uspaskichas, atrodo, Vilniaus meru jau netaps niekada. O tai reiškia, jog nemokamai nebevažinėsime troleibusais ir autobusais, mūsų daugiabučių kiemai nebus tokie, kaip ievropoj; nebus renovuoti seni  daugiabučiai, jų gyventojams tik pareiškus norą (t. y. pamojus stebuklingąja lazdele) ir nieko už tai nemokant.

Pažadai per visą rinkimų agitacijos laikotarpį pylėsi kaip iš gausybės rago. Bet tai – nieko nauja. Visąlaik taip būdavo, nes politikai – esamieji ir būsiantieji – tai tarsi atskira kasta žmonių, kuriems nesvetimi net patys žemiausieji nuodėmių ratai. Ir su tuo reikia mums visiems susitaikyti.

Kuo, vis dėlto, išsiskyrė šie rinkimai iš ankstesnių, vykusių 2015-aisiais?

Šiek tiek padidėjusiu rinkėjų skaičiumi. Bet labiausiai – visuomeninių rinkėjų komitetų gausa ir negudriai užslėpta apgaule viena sėdimąja užtūpti ant kelių valdiškų kėdžių. Ar tai įmanoma? Regis, – taip.

Man regis, dar negreit sulauksime aukščiausiųjų institucijų įvertinimo ir atsakymo į klausimą, kodėl politikas, būdamas Seimo nariu, tuo pačiu metu ir ministru, taip pat tuo pačiu metu gali kandidatuoti ir į merus. Juk šia negudria rokiruote tiesiog bandoma apkvailinti rinkėją. Šįkart, ačiū Dievui, nepavyko nei Nagliui  Puteikiui, nei Virginijui Sinkevičiui. Pastarasis vakar vienos televizijos tiesioginėje laidoje, prispirtas į kampą, prisipažino, jog, kandidatuodamas į Vilniaus miesto merus, net nesistengė juo tapti; tiesiog tokiu būdu norėjo pritraukti kuo daugiau valstiečių į miesto tarybą. Kažkiek, matyt, pavyko.

Tačiau užvis labiausiai liūdina nacionalinėje politikoje įsigalėjanti tendencija partijas keisti visuomeniniais komitetais. Ką tai rodo? Visų pirma tai, jog tradicinės (ir ne tik) partijos vis labiau praranda žmonių pasitikėjimą. Išsitrina vertybiniai, programiniai jų skirtumai. Garsūs korupciniai skandalai kaip vėžio metastazės ardo partijas iš vidaus, atverdamos kelius tokiems marginaliniams dariniams kaip visuomeniniai komitetai.

Kas juose? Muzikantai, aktoriai, o ir šiaip – autsaideriai politiniame gyvenime.

Rinkimų į savivaldybių tarybas išvakarėse į rankas pakliuvo reklaminis leidinukas, kuriame, pavyzdžiui, dainininkas Jurgis Didžiulis, prisistato ne tik kaip muzikantas, bet ir politologas.

Kad daugelių, siekiančių būti išrinktais, neadekvatus noras patapti tuo, kuo niekad nebuvo ir niekuomet nebus, ambicijos peržengia elementaraus padorumo ribas, kaip jau nieko ir nebestebina. Tai tapo tarsi norma.

Vis dėlto, kaip bežiūrėtum į partijas, net ir gerokai apipešiotas, jos turi tam tikras struktūras, hierarchiją, partinę drausmę ir atsiskaitomybę. Daugeliui dažniausiai jau būna pažįstami ir gerai žinomi vardai. Rinkėjui žymiai lengviau apsispręsti nei renkantis iš rinkimų komitetų, į kuriuos dažniausiai patenka visiškai atsitiktiniai žmonės – be atsakomybės ir be aiškių įsipareigojimų. Tai tarsi tik priedanga pirmuoju numeriu sąraše įrašytiems asmenims tapti merais.

Ir šie rinkimai, kaip bebūtų liūdna, aiškiai parodė, kad visuomeniniai rinkimų komitetai gerokai aplenkė partijas. O tai akivaizdžiai byloja, jog ne vienu atveju mažai politikoje susigaudantis rinkėjas nusipirko katę maiše.

Šiuose rinkimuose būta ir šviesesnių akimirkų. Triuškinamai pralaimėjo Biržų rajono senbuvis meras Valdemaras Valkiūnas, kuris reikalavo, kad švedai grąžintų kelias patrankas, išgabentas į Švediją po lietuvių mūšių su tais pačiais švedais.

Užtat įtikinamai laimėjo kitas senbuvis – Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, virš kurio kabo Damoklo kardas.  Pasirodo, ne visi mūsų rinkėjai vienodai suvokia ir apmąsto nuodėmių sunkį.

Po dviejų savaičių vėl grįšime prie urnų pradėti nebaigtą darbą (ne visi merai išrinkti pirmajame  ture). Norėtųsi, žinoma, kad bendrapiliečiai reikliau žvelgtų į tai, kokią ateitį renkasi.

Kad rastųsi daugiau išminties.

2019.03.04; 12:05

Aktualijos

Politologas M. Jastramskis: „valstiečių“ palaikymas Lietuvoje mažėja. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) mokslininkas Mažvydas Jastramskis, komentuodamas savivaldos rinkimų rezultatus, teigia, kad geriausiai juose pasirodė socialdemokratai, kurie įrodė, kad ir po partijos skilimo gali surinkti tikrai nemažai rinkėjų balsų, bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, surinkę daugiausiai palaikytojų iš visų partijų – 16 proc. Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos palaikymas Lietuvoje stipriai sumažėjo, todėl, pasak M. Jastramskio, kyla klausimas, ar apskritai ši partija ką belaimės artėjančiuose rinkimuose. 

,,Geriausiai pasirodė socialdemokratai ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, jose yra daugiausia narių, turinčios seniausias organizacijas, stipriausius skyrius Lietuvoje. Kalbant apie egzaminą valdžiai, ,,valstiečiai“ padidino savo kraitį mandatais, gavo daugiau balsų nei prieš tai savivaldos rinkimuose, bet negali nematyti, jog jie liko trečioje vietoje tarp partijų. Imant ir komitetus jie – ketvirtoje vietoje, tas jų 12 proc. visgi iš tikrųjų rodo, jog realus partijos palaikymas mažėja ir Ramūno Karbauskio tezei, kad jie laimės visus rinkimus“ dabar kyla klausimas, ar prognozuojant į priekį jie apskritai kažką belaimės iš tų rinkimų“,- Valdovų rūmuose rinkimų rezultatus pirmadienio rytą komentavo M. Jastramskis. 

Pirmadienio rytą Vyriausiajai rinkimų komisijai jau turint Savivaldos rinkimų rezultatus iš beveik visų rinkimų apylinkių, aiškėja, kad sėkmingiausi renkant Savivaldybių tarybas jie buvo Visuomeniniams rinkimų komitetams. Jie bendrai surinko 26,73 proc. rinkėjų balsų. 

Iš partijų geriausiai sekėsi Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Juos palaikė 16,03 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių. Lietuvos socialdemokratų partijai teko 13,28 proc. rinkėjų balsų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai – 11,15 proc. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui – 5,90 proc. 

Pirmajame ture savivaldybės merus išsirinko: Akmenės rajonas – Vitalijus Mitrofanovas, Birštonas – Nijolė Dirginčienė, Biržų rajonas – Vytas Jareckas, Druskininkai – Ričardas Malinauskas, Jonavos rajonas – Mindaugas Sinkevičius, Joniškio rajonas – Vitalijus Gailius, Kauno miestas – Visvaldas Matijošaitis, Kauno rajonas – Valerijus Makūnas, Neringa – Darius Jasaitis, Palanga – Šarūnas Vaitkus, Pasvalio rajonas – Gintautas Gegužinskas, Rietavas – Antanas Černeckis , Šakių rajonas – Edgaras Pilypaitis , Šalčininkų rajonas -Zdzislavas Palevičius, Šiaulių miestas – Artūras Visockas, Šiaulių rajonas – Antanas Bezaras, Širvintų rajonas – Živilė Pinskuvienė, Švenčionių rajonas – Rimantas Klipčius, Vilniaus rajonas -Marija Rekst. 

Sekmadienį rinkimų apylinkėse piliečiai rinko 60 savivaldybių merų bei 1442 tarybos narius. Dėl šių postų iš viso Savivaldybių tarybų rinkimuose varžėsi 13 666 kandidatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
 
2019.03.04; 09:40
Aktualijos

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia suklydęs, kai deklaravo ambiciją „valstiečiams“ sekmadienį vykusiuose savivaldos rinkimuose laimėti daugiausiai mandatų į tarybas ir merus. 

„Nemanau, kad mus už ką nors baudė, mes tiesiog norėjome laimėti, bet nelaimėjome. Suklysti galima, šiuo atveju aš skaičiuodamas suklydau, tačiau džiaugiuosi, kad rinkimuose turime labai daug mums artimų kolegų, kurie laimėjo. Tai yra komitetai, ir mes su jais dirbsime“, – sakė R. Karbauskis pirmadienį vykstančioje konferencijoje rinkimų rezultatams apžvelgti. 

Pasak jo, tai, kad nebuvo pasiekti užsibrėžti rezultatai, susiję ir su tuo, kad ne visi „valstiečių“ kandidatai buvo stiprūs.

„Aš manau, kad kai kuriose savivaldybėse mūsų kandidatai nebuvo tokie stiprūs ir nepagerino savo rezultato. Tačiau žiūrint bendrą mandatų skaičių ir jų didėjimą – tai ženklus (partijos laimėtų mandatų. – ELTA) padidėjimas ir aš galvoju, kad jau kituose savivaldybių rinkimuose mes labai rimtai kibsime į atlapus“, – sakė R. Karbauskis. 

R. Karbauskis prieš rinkimus teigė, kad „valstiečiai“ laimės daugiausiai savivaldos tarybos narių ir merų postų. Tačiau už „valstiečius“ daugiau tarybos narių mandatų surinko visuomeniniai rinkimų komitetai (26,76 proc.), konservatoriai (16,03 proc.) ir socialdemokratai (13,26 proc.). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą surinko 11,14 proc. mandatų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.04; 09:45