Vokiečių kariai

Aktualijos

Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.

Ketvirtadienį įvyks dvišalis Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio ir Vokietijos kariuomenės vado Eberhard Zorn susitikimas. Jo metu bus aptarta saugumo situacija regione, atgrasymo ir gynybos planai, susiję su Vokietijos karių buvimu Lietuvoje, parama Ukrainai ir Lietuvos kariuomenės pajėgumų atkūrimas, kuris leistų toliau vykdyti ginkluotės tiekimą užpultai valstybei.
 
Vizito programoje numatytas apsilankymas Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje. Čia įvyks susitikimas su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadu plk. ltn. Marco Maulbecker, šios grupės Vokietijos kontingento vadu plk. André Hastenrath bei vakare su Vokietijos kariais bus dalyvaujama kalėdiniame renginyje.
 
Rukloje gen. E. Zorn taip pat susitiks su Vokietijos 41-osios brigados priešakinio vadovavimo elemento vadu brg. gen. Christian Nawrath ir Lietuvoje dislokuotais savo šalies kariais.
 
Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos sąjungininkių, kuri vadovauja dviem svarbiems kariniams vienetams dislokuotiems Lietuvoje, yra aktyvi Baltijos šalių oro policijos misijos dalyvė, svariai prisideda prie Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse misijose bei investuoja į Lietuvos karinę infrastruktūrą ir Lietuvos kariuomenės modernizavimą.
 
Prieš kalėdinis užsienyje tarnaujančių savo šalies karių lankymas yra ilgametė karinė tradicija, kurią praktikuoja daugelio valstybių kariuomenės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.12.22; 00:30
Trumposios naujienos

Vasario 24 d. į Šeštokų geležinkelio stotį atvyko pagrindinė vokiečių karinė technika, skirta NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lietuvoje.

Tarp jų – 20 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, inžinerinis tankas „Dachs“, šarvuotoji remonto ir evakavimo mašina „Bergepanzer“. Taip pat į Lietuvą atgabenti ir penki tankai „Leopard2“ bei šarvuotoji tiltatiesė „Biber“. 

Šie vokiečių kariai netrukus treniruosis ginti Lietuvą

Į Ruklą, kur dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas, atvykusią sunkiąją karinę techniką artimiausiu metu pergabens Belgijos karių logistikos kuopa su savo technika. 

Atgabenus pagrindinę techniką tarptautinis NATO priešakinių pajėgų batalionas Lietuvoje bus pajėgus pradėti treniruotes. Pirmosios pratybos su Lietuvos kariais numatomos jau kitą mėnesį.

Lietuvos kariuomenės Ruklos įguloje dislokuojamo NATO priešakinių pajėgų bataliono pagrindą sudaro ir jam vadovauja Vokietija. Didžioji Vokietijos karių dalis atvyksta iš 12-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados 122-ojo Vokietijos mechanizuotojo pėstininkų bataliono. Šiuo metu į Lietuvą jau yra atvykusi dauguma iš maždaug 450 Vokietijos karių, visi Belgijos kariai, dalis Nyderlandų karių. Pagrindinės Nyderlandų pajėgos atvyks kovą, o Norvegijos – gegužę. 

NATO priešakinių pajėgų batalione Lietuvoje šiais metais tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, kitais metais Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Iš viso apie 1 200 karių.

Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvaus pratybose su mūsų kariais Lietuvos kariuomenės poligonuose, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis. 

Lietuvoje dislokuojamą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę nuolat sudarys štabas ir štabo kuopa, aprūpinimo kuopa ir trys arba keturios kovinės kuopos, taip pat įvairūs kovinės paramos vienetai. Esant poreikiui, pavyzdžiui, pratyboms ar kilus realiai grėsmei, sąjungininkų bataliono kovinė grupė galės būti pastiprinama. Dėl numatomo intensyvaus pratybų ciklo pastiprinimas planuojamas ir šią vasarą. Planuojama, kad į Lietuvą papildomi atvyks artilerijos, oro erdvės gynybos, inžineriniai ir kiti padaliniai.

Lietuva atvykusiems sąjungininkų kariams teikia visą reikiamą priimančiosios šalies paramą – užtikrina karių apgyvendinimą, maitinimą, kitą reikalingą aprūpinimą. 

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota NATO viršūnių susitikime pernai liepą Varšuvoje priimtu sprendimu, reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir Rusijos aktyvius veiksmus Ukrainoje. 

Tokios kovinės grupės, siekiant stiprinti sąjungininkų buvimą rytiniame aljanso flange, nuo metų pradžios dislokuojamos ir Estijoje, Latvijoje bei Lenkijoje. 

Nuotraukos – Giedrė Maksimovicz. Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.02.26; 04:44