Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Viešojoje erdvėje įsiplieskę kivirčai dėl vokiečių karių brigados Lietuvoje kelia nerimą dešiniųjų koalicijos mažiesiems partneriams. Į diskusijas, kuriose pastarąją savaitę suspėjo sudalyvauti užsienio reikalų ministras, kariuomenės vadas, prezidentas bei premjerė, Laisvės partijos bei Liberalų sąjūdžio atstovai nesikiša. Sako, kad viešas aiškinimasis yra nepageidautinas, nes tai tiesiog kenkia nacionaliniam Lietuvos saugumui.
„Atsakysiu labai trumpai – man kaip dieną yra aišku, kad tokių, su nacionaliniu saugumu, susijusių temų aiškintis per viešumą tikrai negalima. Tai yra viskas, ką aš norėčiau pasakyti. Aš tikrai nemanau, kad tai yra gerai“, – Eltai sakė vienas iš Laisvės partijos lyderių Vytautas Mitalas.
Šiek tiek plačiau situaciją pakomentavo Liberalų Sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas. Visgi ir jis pripažino, kad į kritiškai Vokietijos atstovų įvertintas diskusijas jis žiūri neramiai.
„Žiūriu neramiai. Labai neramiai. Man atrodo, kad šiuo atveju į apyvartą buvo paleista daug neatsargių frazių iš įvairių pusių. Nenoriu suasmeninti. Todėl aš bijau, kad koks nors mano komentaras ar vertinimas to neramumo įneš dar daugiau. Todėl jei aš nesu tiesiogiai prie šitų reikalų, nesu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, tai aš nekomentuosiu. Nekomentuosiu tam, kad neįneščiau dar bjauresnių spalvų“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
Politikas užsiminė, kad nemažai aistrų sukėlusio Vokietijos brigados klausimo valdančioji koalicija tarpusavyje neaptarė. Ir tai, akcentavo E. Gentvilas, dar viena priežastis susilaikyti nuo komentarų.
„Tai labai pavojinga ir sudėtinga situacija. Aš nesu ekspertas. Aš galėčiau pateikti politinį vertinimą, bet, atleiskite, nepasikalbėjus viduje, aš negalėčiau kvalifikuotai įvertinti“, – sakė jis ir diskusijoje dalyvaujančioms pusėms palinkėjo klausimą uždaryti tyliai bei ramiai susėdus.
„Yra buvę tam tikrų kritinių situacijų užsienio politikoje… Tokiais atvejais susėdo, susitarė ir susikalbėjo. Baigėsi taškymasis purslais. Tad ir dabar atsakomybė prieš valstybę turėtų atvesti juos prie susėdimo. Pirmiausia susėsti turėtų tie, kurie dalyvauja apsižodžiavimuose. O koalicija savo ruožtu galėtų pasikalbėti. Tada galėčiau komentuoti. Bet aš galiu ir nežinoti. Svarbu, kad viskas išsispręstų prezidento, ministrų, premjerės ir kariuomenės vado lygyje. Kad nebesikartotų tie dalykai, kurie vyksta“, – apibendrino liberalas.
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
„Galbūt tie žmonės turi grįžti atgal prie susitarimo ir pakartoti: Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie brigadą Lietuvoje. Susitarime yra sakinys, kad brigada yra Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta. Norime užtvirtinti tą faktą ir tą turi padaryti tie žmonės, kurie susitarimą pasirašė“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis. Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
Į šį Prezidentūros pareiškimą sureagavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak ministrės pirmininkės, prezidentas G. Nausėda turėtų pateikti labai aiškią žinią, kaip jis skaito savo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pasirašytą dokumentą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Visgi ministrė pirmininkė tikina pasišpilkavimų tarp prezidento ir užsienio reikalų ministro G. Landsbergio nematanti.
Nepaisant G. Landsbergio išsakytos pozicijos, ketvirtadienį Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys vengė atsakyti, ar Lietuvoje turi būti nuolatos dislokuota visos apimties Vokietijos karių brigada. Pasak jo, tai yra politikų, o ne kariuomenės atstovų, sprendimas. Be to, generolas sureagavo ir į užsienio reikalų ministro jam išreikštą kritiką, neva esamą padėtį vadas komentuoja nenuosekliai – pasirinkdamas, kada tai daryti patogu, o kada – ne.
Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn. Vilnius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto
„Dabar mes kalbame apie kai kurias detales, apie planavimus, apie poreikius brigadai, treniravimosi poreikius, poreikį įrangos, amunicijos sandėliavimui ir t. t. O brigados buvimas – nebuvimas yra politikų sprendimai. Aš šiandien nekomentuosiu, ką politikai nuspręs, nes, kiek girdėjau, man negalima tai komentuoti“, – ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė generolas.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafo Scholzo šių metų birželį pasirašė komunikatą, kuriuo sutarta, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
Reaguodamas į krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pareiškimą, kad Lietuvai yra tinkamas dešimties dienų terminas, per kurį į šalį atvyktų vokiečių karių brigada, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad A. Anušausko vadovaujama ministerija turėtų aiškiai įvardinti, kada Lietuvoje galėtų būti dislokuotas nuolatinis Vokietijos brigados dydžio karinis vienetas.
„Šiandien situacija de facto yra tokia. Vokiečiai patvirtino – taip, mes pas jus atvyktume, jeigu jums kiltų pavojus. Mes tą žinome, bet susitarimas yra ne toks. Prezidento Nausėdos ir kanclerio Scholzo pasirašytas susitarimas kalba apie kovai pasiruošusią brigadą Lietuvoje“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė ministras.
„Komunikuojant tokius faktus, reikia labai labai tiksliai pasakyti, apie ką mes kalbame. Ir to nerimo kyla, jis yra suprantamas. Čia ne tiek politinis priekaištas, bet norėtųsi žinoti, kada ta brigada bus Lietuvoje, dėl kurios susitarėme Madride“, – nurodė G. Landsbergis.
Ministras neatmetė galimybės, kad Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija prašys ministrą paaiškinti susiklosčiusią situaciją ir atsakyti į klausimus dėl derybų su Vokietija.
„Aš neatmetu, kad mes galbūt šiek tiek ir frakcijoje ketintume pasikviesti ir ministrą, galbūt ir kariuomenės atstovus – gal šiek tiek išgryninti tas pozicijas ir aiškias komunikacines linijas, kad visiems būtų lengviau vieni kitus palaikyti“, – teigė konservatorius. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
TS-LKD lyderis pastebėjo, kad Lietuva yra įsivertinusi, kada šalyje galėtų pradėti veikti nuolatinė vokiečių brigada – šiuo metu vis dar kuriama reikiama infrastruktūra priimti Vokietijos kariams. Tačiau ar siūlomi karių priėmimo terminai tinka Vokietijos gynybos lyderiams, ministras sakėsi nežinąs.
„Kadangi Vyriausybė, sutarusi kartu su krašto apsaugos ministerija, patvirtino ilgalaikį infrastruktūros įrengimo planą su datomis, iš tų datų yra aišku, kada Lietuva bus pasirengusi priimti brigadą. Turbūt nėra keista, kad norėtųsi, kad ir iš ministro ir apskritai iš Lietuvos nuskambėtų labai aiškus kvietimas vokiečiams įvardinti, ar tos datos, kurias Lietuva teikia, yra priimtinos ir atitinka jų planavimo kalendorių“, – kalbėjo ministras, akcentuodamas, jog susitikimo su Vokietijos gynybos ministre aiškios Berlyno pozicijos neišgirdo.
„Tikiuosi, kad galbūt mūsų gynybos ministrui yra žinoma daugiau, tik tada keista, kodėl jis to nepasako“, – svarstė G. Landsbergis.
Ministras pabrėžė, jog atsakyti į klausimus dėl Vokietijos karių brigados svarbu ir dėl kitais metais Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Susirinks visi vadovai būtent į Vilnių, kuriame yra norima patvirtinti, kad tą, kas buvo sutarta Madride, pavyko pasiekti. Vien šituo remiantis, norėtųsi sužinoti – tai ką pavyko pasiekti“, – sakė jis.
ELTA primena, kad birželį Lietuvoje lankęsis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo stiprinti šalyje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto. Vokietijos padidinto budrumo brigada Lietuvoje – dvišalis Lietuvos ir Vokietijos susitarimas, sudarytas įgyvendinant NATO sprendimus, priimtus Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.
