Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA nuotrauka
Berlynas, rugsėjo 18 d. (AFP-ELTA). Pekinas iškvietė Vokietijos ambasadorę Kinijoje dėl užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock žodžių, kai ji „diktatoriumi“ pavadino prezidentą Xi Jinpingą, pirmadienį pranešė Berlynas.
Abi šalys yra svarbios prekybos partnerės, tačiau Berlyno ir Pekino ryšiai pašlijo, nes kai kurie Vokietijos vyriausybės nariai laikosi griežtesnės pozicijos įvairiais klausimais nuo žmogaus teisių iki Taivano. A. Baerbock pasisako už griežtesnę poziciją ir savo pastabas išsakė per interviu „Fox News“ rugsėjo 14 d. viešėdama JAV.
Kalbėdama apie karą Ukrainoje ji pasakė: „Jei (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas laimėtų šį karą, koks tai būtų ženklas kitiems pasaulio diktatoriams, tokiems kaip Kinijos prezidentas Xi? Todėl Ukraina turi laimėti šį karą“.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Berlyne AFP patvirtino, kad sekmadienį dėl šių pastabų Vokietijos ambasadorė „buvo iškviesta į Kinijos užsienio reikalų ministeriją“. Patvirtinimas, kad Kinija iškvietė ambasadorę Patricia Flor, buvo gautas Kinijai anksčiau pirmadienį pareiškus, kad ji „labai nepatenkinta“ A. Baerbock pasisakymu. Per įprastą spaudos konferenciją Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning jį pavadino „visiškai absurdišku“ ir sakė, kad tai „rimtas Kinijos politinio orumo pažeidimas bei atvira politinė provokacija“.
Paklausta apie Kinijos protestą dėl jos pasisakymų per vizitą Niujorke, A. Baerbock teatsakė „priėmusi jį domėn“.
Vyriausybės atstovas atsisakė komentuoti kanclerio Olafo Scholzo nuomonę apie šias pastabas, bet pridūrė, kad akivaizdu, jog „Kiniją valdo komunistinis vienos partijos režimas, taip pat aišku, kad tai neatitinka mūsų supratimo apie demokratiją“.
Kietesnė linija
Tai buvo jau trečias pastarasis atvejis, kai Kinija iškvietė Vokietijos ambasadorę. Lygiai tą patį Pekinas padarė, kai kovo mėnesį Vokietijos švietimo ministrė lankėsi Taivane, tai buvo pirmasis per 26 metus Vokietijos ministrų kabineto lygio vizitas į savarankišką salą, kurią Pekinas laiko savo teritorija ir ketina atsiimti.
Be to, Vokietijos ambasadorė buvo iškviesta po Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų pareiškimo apie Taivaną 2022 m. rugpjūtį, kai Vokietija pirmininkavo grupei.
Vokietija užėmė griežtesnę poziciją Kinijos atžvilgiu ir liepą, po kelis mėnesius vyriausybėje trukusių ginčų dėl jos strategijos, paskelbė naują politiką prieš „ryžtingesnę“ Kiniją. Joje mėginama suderinti dvi skirtingas pozicijas koalicinėje vyriausybėje vadinant Pekiną „partneriu, konkurentu, sisteminiu varžovu“.
A. Baerbock iš Žaliųjų partijos ragina laikytis griežtesnės pozicijos ir daugiau dėmesio skirti žmogaus teisėms, o socialdemokratas O. Scholzas palaiko prekybai palankesnę poziciją. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. EPA-ELTA nuotr.
Berlyne taip pat didėja susirūpinimas dėl potencialiai rizikingų Kinijos investicijų šalyje ir didelės Vokietijos verslininkų priklausomybės nuo verslo Kinijoje. Anksčiau šią savaitę šaltinis patvirtino, kad nacionalinio saugumo sumetimais Vokietija neleido Kinijai visiškai perimti palydovų startuolio, siekiančio konkuruoti su „Starlink“. Praėjusiais metais vyriausybė saugumo sumetimais blokavo dviejų lustų gamintojų pardavimą Kinijos investuotojams. Siūlomas Hamburgo uosto akcijų paketo pardavimas Kinijos įmonei sukėlė įnirtingą politinį ginčą, tačiau O. Scholzas galiausiai pritarė akcijų paketo, nors ir mažesnio, įsigijimui.
Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Darbą Lietuvoje pradeda nauji ambasadoriai – pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda priėmė Vokietijos ambasadoriaus dr. Corneliaus Zimmermanno, Estijos ambasadoriaus Kaimo Kuusko ir Švedijos ambasadoriaus Larso Wahlundo skiriamuosius raštus.
Kaip praneša Prezidentūra, susitikime su Vokietijos ambasadoriumi prezidentas pažymėjo, kad Lietuva vertina tvirtus Vokietijos įsipareigojimus, lyderystę regione ir daro visus būtinus darbus siekdama jau 2026 m. priimti Vokietijos brigadą.
Pasak šalies vadovo, Vokietija – strateginė Lietuvos partnerė ES, NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose.
„Lietuva pasiruošusi plėsti ekonominius ir prekybinius ryšius, stiprinti bendradarbiavimą mokslo ir inovacijų srityse, – sakė Lietuvos vadovas. Estijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Susitikime su Estijos ambasadoriumi šalies vadovas aptarė bendradarbiavimą stiprinant rytinį NATO flangą, įgyvendinant strateginius infrastruktūros projektus, ekonominių ir prekybinių ryšių plėtros galimybes bei bendrą kovą prieš Rusijos vykdomą propagandą ir jos pastangas perrašyti istoriją.
Taip pat prezidentas pabrėžė, jog būtina įgyvendinti Vilniaus NATO viršūnių susitikime priimtus sprendimus, siekti, kad Vašingtone Ukraina būtų pakviesta į Aljansą.
Pasak Lietuvos vadovo, reikia ir toliau užtikrinti tvarų ir ilgalaikį paramos teikimą Ukrainai, stiprinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, kelti agresorės Rusijos atsakomybės klausimą.
Švedijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt foto
Susitikime su Švedijos ambasadoriumi šalies vadovas išreiškė visapusę Lietuvos paramą Švedijos stojimo į NATO procese.
Prezidento teigimu, Švedijos būsima narystė NATO sustiprins saugumą Baltijos jūros regione – Lietuvos vadovas pakvietė Švedija prisijungti prie NATO energetinio saugumo centro Vilniuje veiklos.
Prezidentas pabrėžė sėkmingą Švedijos pirmininkavimą ES Tarybai bei pažymėjo, kad Lietuva ir toliau pasiruošusi plėsti ekonominius ir prekybinius ryšius, stiprinti bendradarbiavimą kultūros, mokslo ir švietimo srityse, nurodoma Prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
Prie Vokietijos ambasados Vilniuje susirinkę protestuotojai ragino aktyviau padėti Ukrainai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pirmadienį prie Vokietijos ambasados Vilniuje keli šimtai žmonių susirinko į protesto akciją „Berlyne, pabusk!“, kuria mitingo dalyviai siekė paraginti šią Europos valstybę dar aktyviau padėti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai.
Renginio iniciatoriai skatino Berlyną nestabdyti ginklų pardavimo Ukrainai, atsisakyti rusiškos naftos ir dujų pirkimo bei apriboti Kremliaus propagandos sklaidą Vokietijos sostinėje.
Ukrainos vėliavomis ir simbolika pasipuošę sostinės Z. Sierakausko gatvėje susirinkę mitinguotojai atsinešė plakatus, skelbiančius ,,Scholz, be like Boris”, viena moteris laikė plakatą su užrašu „Genocide in Ukraine is real”, o kita jį papildančiu „and your money made it possible”. Taip pat, dalis protestuotojų atsinešė nuotraukas su Bučos žudynių vaizdais.
Į mitingo dalyvius kreipėsi ir Vokietijos ambasadorius: savo vyriausybei perduosiu bet kokią jūsų žinią
Dalyviai 18 val. 10 min. vieningai įjungė savo mobiliųjų telefonų žadintuvus, taip adresuodami savo raginimą Berlynui atsibusti. Tuo metu su protesto dalyviais atėjusį pakalbėti Vokietijos ambasadorių Lietuvoje Matthias Sonn, minia pasitiko skanduotėmis „Act now“, skatinančiomis nieko nelaukiant imtis ryžtingų veiksnų padedant Ukrainai.
Pasak Vokietijos diplomato, būtent susirinkusiųjų teisė mitinguoti yra viena iš svarbiausių galimybių, kurias gina NATO sąjungininkai.
„Jūs esate čia laukiami, nes Vokietija, mano valstybė, vadovauja čia Lietuvoje esančiai NATO kariuomenei. Mes čia ne tik tam, kad gintume Aljanso teritoriją, bet kartu su NATO giname ir mūsų laisvę, jūsų laisvę taip pat. Todėl jūsų saviraiškos laisvė – išsakyti tai, ką jūs galvojate, jog Vokietijai reikia girdėti“, – į protestuotojus kreipėsi ambasadorius.
„Kad ir kokią žinutę turite, ją ne tik išklausysiu, bet ir perduosiu vyriausybei Berlyne“, – patikino M. Sonnas.
Mitinguotojai: Vokietijos kursas keičiasi, bet nepakankamai
Protesto akcijos aprašyme pažymima, kad prie ambasados susirenkama ne siekiant kaltinti ar pykti ant Vokietijos, o priešingai, jai padėkoti už tai, kad ji „jau pakeitė politiką Rusijos atžvilgiu ir toliau stiprina Lietuvos saugumą NATO rėmuose“.
Renginiu taip pat norima paraginti Vokietijos vyriausybę imtis lyderystės Europoje, siekiant nutraukti genocidą bei padedant Ukrainai ir visai Europai laimėti „egzistencinį karą“.
Prie Vokietijos ambasados Vilniuje susirinkę protestuotojai ragino aktyviau padėti Ukrainai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotrauka
„Nesinori krapštyti žaizdų, bet Vokietija prieš mėnesį blokavo Ukrainos stojimo į ES klausimą. Akivaizdu, kad kursas keičiasi. Už ką visi esame mažų mažiausiai LABAI dėkingi. „Kursas keičiasi, bet nepakankamai“, mirga Vokietijos žiniasklaidos antraštės. Todėl mes sakome „Don‘t sleep, Berlin“ ir kviečiame mūsų sąjungininkus veikti nedelsiant. Mes palaikome Vokietiją ir kviečiame dar drąsiau keisti kursą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienį rašė renginio iniciatoriai.
„Taip, visi supranta, kad embargo klausimai neišsprendžiami per naktį, tam reikia drąsių sprendimų, bet tai įmanoma. Juo labiau, 77 proc. Vokietijos gyventojų pasisako už sankcijų griežtinimą“, – tvirtinama įraše.
Iniciatyvą sukritikavo visuomenininkas E. Jakilaitis
Vis tik protestas prie Vokietijos ambasados viešojoje erdvėje sutiktas nevienareikšmiškai. Vienas iš ukrainiečių pabėgėlių apgyvendinimu besirūpinančio savanorių koordinavimo centro „Stiprūs kartu“ iniciatorių Edmundas Jakilaitis renginio išvakarėse teigė, kad „karo metu rengiami protestai prie NATO ir ES valstybių ambasadų, man atrodo, yra tiesioginis Rusijos interesas – skaldyti“.
Visuomenininkas atkreipia dėmesį, kad pirmadienį Lietuvoje siekiant aptarti saugumo klausimus lankosi Vokietijos ginkluotųjų pajėgų generolai, o Vokietijos karinė parama Ukrainai yra trečia pagal dydį, po JAV ir Didžiosios Britanijos.
„Man patinka, kai protestai prieš Vokietijos vyriausybės politiką dėl dujų ir naftos vyksta Vokietijoje, bet nelabai patinka kai vyksta Lietuvoje“, – feisbuke sekmadienį rašė E. Jakilaitis.
„Lietuvoje niekada netrūko ir toliau pakaks iniciatyvių kvailių, nebūtinai iš blogos valios galinčių priskaldyti malkų. Nesikarščiuokite ir neskubėkite bėgti paskui juos“, – tikino jis.
Vokietijos kancleris žadėjo visokeriopą pagalbą Ukrainai
ELTA primena, kad sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir aptarė Ukrainai reikalingą pagalbą, praneša naujienų agentūra dpa.
Vėliau V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ rašė paraginęs O. Scholzą padėti rasti už Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje atsakingus žmones. Abu politikai sutarė, kad karo nusikaltėlius reikia nustatyti ir nubausti.
Jie taip pat aptarė sankcijas prieš Rusiją ir karinę bei finansinę paramą Ukrainai.
O. Scholzo atstovė spaudai vėliau sakė, kad kancleris pasmerkė Rusijos kariuomenės žiaurius karo nusikaltimus Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose. Jis taip pat pažadėjo visokeriopą pagalbą Ukrainai. Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn. Vilnius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto
Ukraina sekmadienį skelbė norinti įsigyti pėstininkų kovos mašinų „Marder“ tiesiogiai iš Vokietijos bendrovės „Rheinmetall“. Apie tai rašo Vokietijos laikraštis „Bild am Sonntag“.
Diuseldorfe įsikūrusi Vokietijos bendrovė pasirengusi iki metų pabaigos Ukrainai pristatyti 35 šarvuočius, informuoja naujienų agentūra „Deutsche Welle“.
Iš pradžių „Rheinmetall“ siūlė, kad Vokietijos karinės pajėgos nedelsiant Ukrainai perduotų savo turimus „Marder“, o vėliau bendrovė kariuomenei tiektų naujus šarvuočius. Tačiau tokiam pasiūlymui paprieštaravo Vokietijos gynybos ministerija.
Be to, bendrovė kovo pabaigoje kreipėsi į gynybos ministrę Christine Lambrecht dėl 4 mln. šarvuočiams reikalingų šaudmenų perpirkimo ir tiekimo Ukrainai, tačiau atsakymo iš jos nesulaukė.
Tuo metu kita Vokietijos bendrovė „Krauss-Maffei Wegmann“ pasiūlė Kyjivui įsigyti 100 savaeigių haubicų PzH 2000. Pasiūlymas perduotas Vokietijos vyriausybei. Naujos haubicos galėtų būti tiekiamos po 30 mėnesių nuo kontrakto pasirašymo dienos, tai yra ne anksčiau nei antrą 2024 m. pusmetį. O visos ginkluotės perdavimas būtų baigtas ne anksčiau kaip 2027 m. Apie tai laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė neįvardijami Ukrainos valdžios atstovai.
Vokietijos kancleris O. Scholzas anksčiau kovą perspėjo neuždrausti naftos ir dujų importo iš Rusijos, nes tai esą keltų pavojų Europos energetiniam saugumui.
Vokietija priklausoma nuo rusiško iškastinio karo. Šalis importuoja iš Rusijos 55 proc. suvartojamų dujų ir 42 proc. naftos bei anglių.
