Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Kilus įtampai tarp Berlyno ir Vilniaus dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad dvišalių santykių krizės – nėra.
„(Dvišalių santykių krizė – ELTA) tikrai nebręsta. Tikrai darysiu viską, kad nekiltų net menkiausių abejonių, kad mūsų santykiai yra labai produktyvūs, grįsti tarpusavio pasitikėjimu. Būtent toks ir buvo pirminis dokumentas, kurį pasirašėme su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Jis buvo grįstas besąlygišku vieno sąjungininko pasitikėjimu kitu sąjungininku“, – antradienį „Laisvosios Europos ir Laisvės radijo“ atidarymo renginyje žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Jis buvo pasirašytas dar iki Madrido (NATO – ELTA) viršūnių susitikimo. Kitaip tariant, to susitikimo, kuriame dar turėjo būti nuspręsta dėl galimo užsienio karinės galios didesnio dislokavimo rytiniame NATO flange“, – kalbėjo šalies vadovas.
Prezidentas pripažino, kad dėl Vokietijos brigados diskutavimo Lietuvoje „mažiau darėme, bet daugiau diskutavome“, o vidiniai politikų nesutarimai buvo aptariami ir Vokietijoje.
„Šitos diskusijos turėjo tam tikrą atgarsį, tame tarpe ir Vokietijoje. Bet tikiuosi, kad tikrai turėsime ne vieną progą tuos šešėlius išnaikinti ir grįžti prie normalios kalbos ir, svarbiausia, darbų“, – teigė G. Nausėda. Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
„Prezidentas taip pat turi būti aktyviai įsitraukęs į šitą procesą, nes tik visų valdžios institucijų sutelktas darbas leis mums pasiekti galutinį tikslą“, – pabrėžė prezidentas.
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino G. Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio O. Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
