Vokietijos Bundeswehr

Buvęs krašto apsaugos viceministras, konservatorius Vilius Semeška sako, kad joks susitarimas tarp Vilniaus ir Berlyno, kuriame būtų įformintas vokiečių karių brigados dislokavimas šalyje, nebuvo pasirašytas.

 

Taip politikas ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje sureagavo į politinėje arenoje kilusias diskusijas dėl Vokietijos įsipareigojimų į šalį perkelti brigados dydžio karinį vienetą.

 

Pasak jo, prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo šių metų birželį pasirašytas raštas tėra pranešimas spaudai – todėl siekiant didinti sąjungininkų kariuomenės buvimą šalyje, valstybių lyderiai, V. Semeškos manymu, turėtų „konkrečiai ir kiek įmanoma tiksliau susitarti“ ir derybas įforminti oficialiu dokumentu.

 

„Pirmiausia reikia labai aiškiai ir atvirai pasakyti, kad joks susitarimas tarp Vokietijos kanclerio ir Lietuvos prezidento – pasirašytas – nebuvo. Buvo išleistas komunikatas, kitaip pranešimas spaudai, kurį šalys traktuoja skirtingai“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle rašė V. Semeška.

 

„Esu įsitikinęs, pirmiausia aukščiausi šalių vadovai turi konkrečiai, kiek įmanoma tiksliau, susitarti ir geriausia tokį susitarimą įforminti parašais, tuomet visiems bus aišku, kas ir kada pastatoma, kam ruošiamasi ir koks bus galutinis rezultatas“, – svarstė jis.

 

Būtent dėl konkretaus dokumento, liudijančio šalių susitarimą, trūkumo, pasak buvusio Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovo, ir kyla abejonės dėl Berlyno pažadų.

 

„Šiandien tokio dvišalio susitarimo nėra ir nei Lietuvos kariuomenė, nei Vokietijos Bundeswehr‘as, taip pat ir vykdančioji valdžia – ministerijos negali įgyvendinti tai, dėl ko nėra susitarta aukščiausiu lygiu, o tik sklando skirtingai traktuojamas pranešimas spaudai“, – nurodė V. Semeška.

 

Politikas pabrėžė – abejonių dėl to, jog šalyje reikėtų stiprinti NATO sąjungininkų buvimą, nėra. Visgi, prieš priimant pilnos parengties karių brigadą, Lietuva turi paruošti reikiamą infrastruktūrą, akcentavo jis.

 

„Į vieną litrą supylus pusantro litro vandens rezultatas aiškus visiems. Lietuvai, norint turėti papildomą sąjungininkų brigadą, be jau esamos eFP ir JAV bataliono, Lietuvos kariuomenės vienetų, reikia ne tik karinės infrastruktūros su kareivinėmis, valgyklomis, remonto dirbtuvėmis, sandėliais ir t.t., tačiau ir pakankamai vietos papildomiems 5000 sąjungininkų kariams treniruotis“, – tikino buvęs KAM viceministras.

 

„Lietuva turi vieną bataliono dydžio poligoną Pabradėje, kitą, tokio dydžio, šiais metais įteisinome Rūdninkuose. Atsakykime į klausimą, kur tuomet reikėtų treniruotis mažiausiai dviem Lietuvos kariuomenės brigadoms, JAV batalionui ir dar siekiamai vienai Vokietijos pilnai kovai pasirengusiai brigadai?“, – klausė jis.

 

Visgi, V. Semeška neabejojo, kad Lietuvos strateginės sąjungininkės „geranoriškumas ir pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas atneš pačius geriausius rezultatus stiprinant mūsų šalį ir visą Rytinį NATO flangą“.

 

ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.

 

Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą paaiškinti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.

 

Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.

 

„Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo yra mažų mažiausiai neatsakingas“, – Eltai perduotame komentare teigė Prezidentūra.