Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. EPA – ELTA foto
Ryga, rugsėjo 25 d. (dpa-ELTA). Rusijos invazijos Ukrainoje akivaizdoje Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius užtikrino Baltijos šalims Berlyno solidarumą ir paramą. „Stovime jūsų pusėje. Vokietija pasirengusi imtis vadovaujančio karinio vaidmens Baltijos valstybėse, – sakė jis pirmadienį Latvijos sostinėje Rygoje susitikęs su latvių kolega Andriu Sprudu. – Jūsų saugumas yra mūsų saugumas“.
Žygiuoja Latvijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vokietija laikosi savo pažado ir prisideda prie Estijos, Latvijos ir Lietuvos apsaugos sausumoje, vandenyje ir ore, kalbėjo B. Pistorius. „Jaučiame atsakomybę, ypatingą atsakomybę už šį regioną“, – pabrėžė jis.
A. Sprudas akcentavo, kad Rusijos grėsmė yra ilgalaikė ir kad jo šalis ją vertina „labai rimtai“. „Labai vertiname vokiečių indėlį į regiono saugumą“, – teigė jis. Latvijos ministras paminėjo vadovaujantį Bundesvero vaidmenį NATO kovinėje grupėje kaimyninėje Lietuvoje. Tai esą teigiamai atsiliepia ir abiejų kitų Baltijos valstybių saugumui.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Vokietija smarkiai išplėtė savo karinį įsipareigojimą Baltijos šalyse. Intensyviausias bendradarbiavimas vyksta su Lietuva, kur federalinė vyriausybė ateityje ketina dislokuoti Bundesvero brigadą.
Latvijos kariai. Slaprtai.lt nuotr.
Su abiem kitomis Baltijos šalimis Vokietija jau išplėtė bendradarbiavimą ginkluotės srityje. Latvija, pavyzdžiui, kartu su Estija susitarė dėl vokiškos oro gynybos sistemos „Iris-T“ pirkimo. B. Pistorius ir A. Sprudas atkreipė dėmesį į Vokietijos indėlį stebinti oro erdvę virš Baltijos šalių – tam karinės pajėgos 2024 m. Latvijos Lielvardės bazėje dislokuos naikintuvus ir personalą.
B. Pistorius kartu pabrėžė didelę Švedijos narystės NATO svarbą regiono saugumui. „Reikalinga pažanga dėl Švedijos prisijungimo prie NATO. Švedijos įstojimas būtų naudingas ypač Baltijos šalims“, – sakė jis. Taip Estija, Latvija ir Lietuvą esą įgytų strateginio gylio. Be to, ekstremalios situacijos atveju tai leistų lengviau teikti pagalbą ir tiekti atsargas.
Švedija 2022 m. gegužę pasiprašė priimama į NATO. Tačiau tam dar nėra pritarusi Turkija ir Vengrija. „NATO, Vokietija ir Baltijos šalys negali sau leisti tolesnio delsimo“, – pabrėžė B. Pistorius.
Antradienį B. Pistorius keliaus toliau į Estiją, kur trečiadienį vyks kasmetinė Baltijos šalių saugumo konferencija („Annual Baltic Conference on Defence“).
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. EPA – ELTA foto
Berlynas, rugpjūčio 3 d. (dpa-ELTA). Vokietija ir toliau neketina tiekti Ukrainai sparnuotųjų raketų „Taurus“. „Mes vis dar laikomės nuomonės, kad tai nėra svarbiausias mūsų prioritetas“, – ketvirtadienį pareiškė šalies gynybos ministras Borisas Pistorius.
Jis pažymėjo, kad šių sparnuotųjų raketų netiekia ir sąjungininkai amerikiečiai, o abejonės dėl jų tiekimo yra akivaizdžios.
Ukraina reikalauja iš Berlyno „Taurus“ tipo sparnuotųjų raketų, kad galėtų atakuoti rusų pajėgų pozicijas ir toli už fronto linijos. Vokietijos vyriausybė nenori tiekti raketų, nes jos gali pasiekti ir Rusijos teritoriją.
B. Pistorius kategoriškai neatmetė, kad Vokietija reikalaujamų ginklų pristatys ateityje. „Laikas sprendimui dar neatėjo“, – pridūrė jis.
Daugelis iš Bundesvero turimų 600 raketų yra parengtos naudoti. Stringant Ukrainos kontrpuolimui, dabar, anot kai kurių ekspertų, būtų tinkamas metas jų tiekimui. Sparnuotosios raketos gali padėti pralaužti Rusijos kariuomenės logistikos grandines ir taip sutrikdyti amunicijos tiekimą.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Vilniaus viršūnių susitikime viešintis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pabrėžia, kad Vokietija nori, jog Ukraina prisijungtų prie NATO. Tačiau, anot jo, Aljansas negali pasiūlyti Ukrainai narystės tol, kol nesibaigė karas.
„Mes visada sakėme, kad Ukrainos ateitis yra NATO. Dėl to nekyla jokių abejonių. Apie įstojimą į NATO reikėtų kalbėti, kai baigsis karas“, – žurnalistams antradienį teigė B. Pistoriusas.
„Mes tikrai negalime derėtis dėl Ukrainos narystės NATO tol, kol vyksta karas. Taigi, jūs turite palaukti šios akimirkos ir tada mes turėsime tai padaryti greitai“, – pridūrė Vokietijos gynybos ministras.
Antradienį tokią Vokietijos ir dalies Aljanso valstybių poziciją sukritikavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis savo „Twitter“ įraše pažymėjo, kad Ukraina „nusipelnė pagarbos“, ir pridūrė, jog, regis, „nėra pasirengimo“ pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO ar priimti šalį į Aljanso gretas.
„Nėra precedento ir yra absurdiška, kai nenustatomas nei pakvietimo, nei Ukrainos narystės tvarkaraštis. Tuo pat metu netgi pridedama neaiški formuluotė apie „sąlygas“ pakviečiant Ukrainą“, – rašo V. Zelenskis.
Antradienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai pirmasis tokio lygio tarptautinis renginys Lietuvoje, kuriame dalyvaus per 40 užsienio valstybių lyderiai, diplomatijų vadovai bei gynybos ministrai, kiti aukšto rango pareigūnai.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Vilnius, birželio 26 d. (dpa-ELTA). Vokietija vis dar nepasirengusi siųsti Ukrainai tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas, nepaisant pakartotinių Ukrainos pareigūnų prašymų, pirmadienį pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
„Kalbant apie tolimojo nuotolio ginklus, noriu dar kartą labai aiškiai pasakyti, kad mes vis dar laikomės atsargios pozicijos – kaip, beje, mūsų partneriai JAV“, – per vizitą Lietuvoje sakė B. Pistoriusas. „Kol kas mūsų vertinime niekas nepasikeitė“, – pridūrė jis.
Ukraina gegužės pabaigoje paprašė Vokietijos sparnuotųjų raketų „Taurus“, tačiau Vokietija ir toliau laikosi atsargios politikos ir nesutinka suteikti šių raketų, nes bijo, kad jomis bus galima smogti Rusijai, nors Ukraina pažadėjo nenaudoti Vakarų ginklų atakoms Rusijos teritorijoje.
„Taurus KEPD 350“ raketos, kartu gaminamos Vokietijos ir Švedijos, gali smogti taikiniams už 500 kilometrų.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. EPA – ELTA foto
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad Berlynas prisideda prie Baltijos regiono stiprinimo ir yra įsipareigojęs, esant poreikiui, greitai dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą Lietuvoje.
„Mūsų kariai yra Lietuvoje. Tam dar reikia infrastruktūros, kuri šiuo metu yra statoma. Taip pat įsipareigojome labai greitai perkelti karius (į Lietuvą – ELTA). Atliekame pratybas, kad tai būtų įmanoma įgyvendinti. Dislokavimas turi būti įmanomas bet kuriuo metu“, – Taline, po susitikimo su trijų Baltijos šalių premjerais, sakė Vokietijos lyderis, paklaustas, ar Berlynas gali pažadėti, kad paruošus reikiamą infrastruktūrą vokiečių kariai bus dislokuoti Lietuvoje nuolatos.
„Netrukus dalis šios brigados bus dislokuota Lietuvoje pratyboms“, – pridūrė jis.
O. Scholzas pažymėjo, kad Vokietija remia rytinį NATO flangą ir kitomis priemonėmis.
„Kalbant apie Vokietijos paramą rytinio NATO flango šalims, mes turime puokštę įvairių priemonių – ne tik Baltijos šalių regione. Mūsų parama yra gana įvairi“, – akcentavo Berlyno lyderis.
„Mes pasirengę apginti kiekvieną centimetrą NATO teritorijos nuo atakų. Tai aš pasakiau prieš metus Vilniuje ir aš tai pakartoju šiandieną Taline“, – patikino jis.
ELTA primena, kad Berlyne balandžio pabaigoje viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad su Vokietijos kancleriu O. Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant tam reikalingą infrastruktūrą.
„Komunikatas (dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje – ELTA) lieka galioti, jis yra vienareikšmis, jis numato galimybes dislokuoti brigadą Lietuvoje. Tačiau tą turime daryti laipsniškai“, – balandžio pabaigoje vizito Berlyne metu teigė G. Nausėda.
Dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi jau pusę metų. Politikai nesutaria, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Borisas Pistorius. EPA – ELTA foto
Berlynas, kovo 20 d. (ELTA). Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pirmadienį Briuselyje surengto ES šalių užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimo kuluaruose pranešė apie vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Marder“ tiekimą Ukrainai.
„Jos jau yra pakeliui į Ukrainą“, – cituoja jį CNN.
B. Pistorius nepateikė išsamesnės informacijos, kada konkrečiai Vokietijos pažadėtos pėstininkų kovos mašinos „Marder“ pasieks Ukrainą.
Anksčiau Vokietija patikino perduosianti Ukrainai 40 tokių karinių transporto priemonių.
Dar sausio pabaigoje pasirodė pranešimų, kad Ukrainos kariškiai atvyko į Vokietiją mokytis valdyti pėstininkų kovos mašinas „Marder“.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, reaguodamas į parlamentarės Dovilės Šakalienės kaltinimus dėl neva sabotuojamos Vokietijos brigados, tvirtina ir toliau laikysiąs tvirtos pozicijos dėl didesnio sąjungininkų karių buvimo Lietuvoje. Šalies diplomatijos vadovas teigia galįs atsiprašyti dėl to, kad kovoja šiuo klausimu, tačiau pabrėžia, kad atsitraukti neketinąs, mat esminis Vilniaus interesas ir siekis stiprinti nacionalinį saugumą, pasak jo, nepakito.
„Man rodos mes turime nepamesti vieno dalyko – mes turime nepamesti mūsų valstybės intereso. Šiandien, kur esame, yra 40 kilometrų nuo valstybės, kuri dalyvauja kare. Iš kitos pusės mes turime Kaliningradą, mes turime Suvalkų koridorių. Kol kas mes per metus neturime pokyčio – realaus pokyčio, ilgalaikio pokyčio – mūsų saugumo architektūroje. Tai aš galiu atsiprašyti Lietuvos žmonių, kad aš kovoju. Bet tuo pačiu atsiprašydamas, aš pažadu, kad aš kovosiu toliau – kad Lietuva būtų apginta ir pažadas ginti Lietuvą nuo pirmos sekundės, nuo pirmo centimetro būtų išpildytas“, – pirmadienį Užsienio reikalų ministerijoje (URM) Eltai sakė G. Landsbergis.
„Manau, tokia užduotis yra ne tik mano, bet ir visų išrinktų Seimo narių – ar bent jau turėtų būti“, – akcentavo jis.
Penktadienį Seime ministras žurnalistams tvirtino, kad Vilnius privalo laikytis prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašyto komunikato. Visgi, pasak ministro, jeigu Vokietija nesilaikys dvišalio susitarimo, Lietuva galėtų ieškoti „tokių partnerių, kurie Lietuvoje galėtų būti su brigada“. Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Tokių politiko svarstymų nepraleido Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė D. Šakalienė. Ji teigė, kad tokie šalies diplomatijos vadovo pareiškimai „sabotuoja vokiečių paramą“ Lietuvai, o G. Landsbergio svarstymai „pramušė“ net ramiausius Berlyno politikus.
Ministras iš esmės stebėjosi kilusia diskusija dėl jo svarstymų ir laikysenos brigados atžvilgiu.
„Apskritai man yra keista, kad mes turime debatą – politinį debatą šiuo klausimu. Nejau mes pamiršome, ką matėme prieš metus? Šiandien, berods, yra Bučos metinės – puiki proga apie tai kalbėti ir puiki proga prisiminti. Nejau mes pamiršome tas nuotraukas žmonių kūnų, kurie buvo atrasti, kai teritorijos buvo atkovotos?“, – kėlė klausimą G. Landsbergis.
„Aš tiesiogiai sieju mūsų šalies saugumą su tuo, ką mes matėme ten. Nematau kitos galimybės kaip tik įtikinti partnerius, kad jie būtų drauge su mumis“, – pabrėžė jis.
Visgi, šalies diplomatijos vadovas pakartojo, kad Lietuva privalo laikytis savo įsipareigojimų ir atlikti namų darbus – t. y., kurti reikiamą infrastruktūrą brigados lygio karinio vienetui.
„Mes kalbėjomės ne vieną kartą, kad mes suprantame, kad reikalinga infrastruktūra, Vyriausybės turi paruošusi planą, infrastruktūros investicijos ateis nuosekliai, mes negalime pastatyti visko, ko reikėtų visai brigadai, iš karto tą pačią dieną. Tai užtruks“, – pažymėjo jis.
Klausiamas apie socialdemokratės pareiškimus ir jam mestus kaltinimus, G. Landsbergis reagavo ironiškai, pavadindamas D. Šakalienę Vokietijos socialdemokratų „atstove spaudai“.
„Gerbiu visus bandymus atstovauti užsienio valstybę mūsų Seime ir, iš tikrųjų, aš manau, kad Vokietijos socialdemokratų partija gali tikrai džiaugtis turėdama puikią atstovę spaudai“, – kalbėjo jis, mintyje turėdamas socialdemokratės poziciją.
„Aš nesiimsiu komentuoti žmogaus, kuris be šaltinių, be citatų šneka dalykus. Vieni turi iš VSD tris šaltinius, kiti turi Vokietijoje 73 šaltinius. Aš nežinau, aš bendrauju su ministre, mano visose ataskaitose iš susitikimų kalbėta apie brigadą, aš atstovauju valstybės interesą“,– nurodė ministras.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad praėjusią Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime. Tokie Vokietijos politiko pareikšimai vėl šalyje sukėlė diskusijas dėl brigados dislokavimo. Pirmiausiai keliant klausimą, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti viso karinio dalinio.
Situaciją pakomentavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jis tvirtino nelinkęs sureikšminti ar dramatizuoti B. Pistoriuso pamąstymų.
„Jokios dramos aš čia nematau. Tiesiog turime visi toliau sutelktai dirbti“, – aiškino jis.
Kaip jau minėta, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė D. Šakalienė penktadienį pareiškė, jog G. Landsbergio teiginiai apie tai, kad Lietuva galėtų ieškoti „tokių partnerių, kurie Lietuvoje galėtų būti su brigada“, sabotuoja vokiečių paramą Lietuvai.
„Konservatorių lyderis dėl nesuvokiamų priežasčių (alergija kairiesiems?) sabotuoja vokiečių paramą mums. Tai jei ponas Landsbergis geriausiai iš visų Baltijos šalių važiuojantį pajėgų stiprinimo brigados dydžio vienetu procesą savo sabotažu sunaikins – tuomet nebereikia dengtis Lietuvos interesų gynimu“, – penktadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė politikė.
Politikė pažymėjo, kad pastarąjį G. Landsbergio pareiškimą aptarė su Vokietijos kolegomis. Anot D. Šakalienės, tokie ministro svarstymai „pramušė“ net ramiausius Berlyno politikus, kurie patikino – politiko svarstymai apie Vokietijos atsitraukimą yra netiesa.
A. Anušauskas kalba apie statomas šaudyklas, karių stovyklas
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį „Facebook“ sureagavo į socdemės D. Šakalienės pareiškimus. Jis paragino atsinaujinti turimą informaciją apie infrastruktūros brigados priėmimui Lietuvoje ruošimą. Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Kas nepastatyta iki 2020 m. Rukloje (neslėpkim – buvo tokie pažadai vokiečių eFP pajėgoms) ir net neprojektuota, tai ne tik kad suprojektuota, bet ir darbai pradėti Ruklos žemutinėje terasoje. Ir tai per kelis mėnesius, kai spalio gale buvo priimti įstatymai pagreitinę formalių dokumentų rengimą 2-3 metais. Sakau tai ramiai, nes ir Vokietija žino kas daroma“, – rašė ministras.
Anot jo, sparčiai dygsta ir šaudyklos bei konteinerinės karių stovyklos.
„Net ir Rūdninkų poligonas, kuris skiriamas papildomoms sąjungininkų pajėgoms treniruotis yra statomas sparčiai, su dalimi jau įrengtų pagal. NATO standartus šaudyklų ir visa tai nesunku pamatyti savo akimis. O kur dar per rekordinį laiką pastatytos ir šį mėnesį atidaromos konteinerinės karinės stovyklos pagal priimančios šalies planus keliems tūkstančiams karių (ir tikrai ne su viena rozete, bet su visomis tarnybos ir gyvenimo sąlygomis)“, – dėstė A. Anušauskas.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Berlynas, kovo 13 d. (AFP-ELTA). Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas keičia šalies ginkluotųjų pajėgų vadą. Naujienų agentūra AFP cituoja šaltinius Gynybos ministerijoje Berlyne, kurie tvirtina, kad šias pareigas iš generolo Eberhardo Zorno netrukus perims generolas majoras Carstenas Breueris.
63-ejų E. Zornas Vokietijos kariuomenei vadovauja nuo 2018 metų. Pernai rugsėjį jis susilaukė aštrių kritikos strėlių, kai duodamas interviu vienam leidiniui suabejojo Ukrainos kariuomenės pajėgumais atremti įsiveržusias Rusijos karines pajėgas. Tada jis tvirtino, kad ukrainiečiai vykdo kontratakas, tačiau tariamai ne tokias, kurios galėtų padėti pasiekti didelio masto laimėjimų prieš rusų dalinius.
E. Zornas interviu taip pat išreiškė būgštavimus, kad Rusija gali atidaryti antrą karo frontą ir tam pasirinkti Kaliningradą, Baltijos jūrą, Suomijos sieną, Sakartvelą ar Moldovą. Buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hodgesas tuo metu griežtai sukritikavo šiuos E. Zorno pareiškimus ir pavadino juos „stebėtinai prastu Rusijos pajėgumų vertinimu“, kuris, anot jo, „deja, atspindi daugelio mąstyseną Vokietijos elito gretose“.
E. Zorno postą galimai perimsiantis 59-erių C. Breueris geriausiai žinomas už savo darbą vadovaujant Vokietijos vyriausybės kovos su pandemija komandai nuo 2021 metų lapkričio iki 2022 metų gegužės. Anot žiniasklaidos, C. Breueris, tapęs šalies kariuomenės vadu, taip pat talkins priimant svarbius sprendimus Gynybos ministerijoje ir patarinės kancleriui kariniais klausimais.
Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tebesitęsiant diskusijoms dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tvirtina, kad komunikate sąmoningai buvo palikta vietos dėl tam tikrų dalykų susitarti vėliau. Pasak jo, klausimai, kada Vokietijos brigada bus Lietuvoje ir kaip ji atrodys, vis dar nėra atsakyti.
„Tam tikra dalis konkretybių, įvardinta komunikate, buvo palikta ir ministerijoms susitarti, kas yra susiję su labai konkrečiais techniniais arba tam tikrais kariniais dalykais, parametrais ir panašiai. Tai sąmoningai buvo palikta vėliau susitarti ir atsakyti iki galo, kokia bus forma, tai nereiškia, ar brigada čia, ar ne čia. Kalbama tik apie brigadą Lietuvoje, kaip ir komunikate parašyta, bet ar ji bus visa apimtimi, bus visi jai priklausantys įgalintojai, pavyzdžiui, ir panašūs dalykai“, – trečiadienį LRT televizijai teigė K. Budrys.
„Kaip ji atrodys ir kelintais metais būsime pajėgūs ją priimti, Vokietija bus pajėgi ją atsiųsti, vis dar yra neatsakyta. Vakar mes atsakymo neturėjome, tačiau darbai, pasirengimas vyksta – pirmas etapas jau yra įgyvendintas, tas, kuris buvo praėjusiais metais, šiuo metu vyksta antrojo etapo planavimas ir mes judame ta linkme“, – akcentavo jis.
Tuo metu reaguodamas į Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso mintis, kad dėl brigados sprendimą turėtų priimti NATO, K. Budrys pabrėžė, jog Aljansas nėra aukščiau valstybių, o NATO sprendimus priima Aljanso valstybių vadovai viršūnių susitikime arba jų atstovai, NATO Šiaurės Atlanto Taryboje.
„Pačios šalys sprendžia, nėra tokio būdo, kad nuspręstų kažkuris NATO komitetas ar vienetas, ką Vokietijai daryti, ar tuo labiau ko jai nedaryti. Mes tai sprendžiame, šalys sprendžia. Gali prireikti NATO patarimo, sakykime, karinio, ką reikėtų, būtų protingiau daryti, gali reikėti grėsmių vertinimo, nes, kaip žinome, NATO rengia naujos kartos regioninius gynybos planus, ir tai bus svarbus veiksnys, tačiau visa tai yra patarimai. Tai, ką mes įgyvendiname, įgyvendiname kaip šalys pačios“, – aiškino prezidento patarėjas. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad Lietuvoje vyksta politinės diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Politikai nesutarė, kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą dėl Vokietijos karių dislokavimo Lietuvoje. Taip pat diskutuota, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti visos brigados karių Lietuvoje.
Į diskusijas įsitraukė ir Vokietija. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Tuo metu Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas kelia klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarsto, kad galbūt reikėtų „lankstesnių struktūrų“. Vokietijos gynybos ministras viliasi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime.
Šiuo metu šimtai Vokietijos kariuomenės 41-osios mechanizuotos pėstininkų brigados karių kartu su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis dalyvauja pratybose „Grifono žaibas“ („Griffin Lightning“).
Lietuvoje šiuo metu yra apie 1 450 Vokietijos kareivių. Šalis siekia, kad visos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas kelia klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarsto, kad galbūt reikėtų „lankstesnių struktūrų“. Vokietijos gynybos ministras viliasi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime.
„Tai ne tiek klausimas, ką Vokietija planuoja, o veikiau, ką NATO laiko reikalinga. Mes turime Lietuvai priskirtą brigadą ir Lietuva dabar jau pradėjo infrastruktūros įrengimo procesus, kurie yra reikalingi. Ir, kalbant apie brigadą, reikėtų priimti 5 tūkst. karių. Mes kalbame taip pat apie keletą batalionų, šarvuotų transporto priemonių, taigi reikalinga infrastruktūra priimti tą brigadą“, – Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) vykusioje spaudos konferencijoje teigė B. Pistoriusas.
Vokietijos gynybos ministras kėlė klausimą, ar apskritai reikėtų Baltijos šalyse turėti nuolat dislokuotą brigadą.
„Galiausiai, keliame kitą klausimą: ką sako NATO apie tai, kas iš karinės pusės yra būtina, kas yra reikalinga, ar mes turime Baltijos šalyse turėti nuolat dislokuotą brigadą. Galbūt, kalbant apie viso Rytų flango apsaugą, reikia lankstesnių struktūrų. NATO dėl to dar nepriėmė sprendimo“, – sakė Vokietijos gynybos ministras.
„Aš darau prielaidą, kad Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime priimsime sprendimus ir nutarimus, mes turime labai gerai apsvarstyti, ar būtina nuolat dislokuota brigada. Bet viena yra aišku – kad Lietuvoje yra dislokuotos Vokietijos pajėgos“, – taip pat pažymėjo jis.
A. Anušauskas: mes turėtume įgyvendinti prezidento ir kanclerio susitarimą
Klausiamas, ar pritaria B. Pistoriuso pamąstymams apie tai, jog NATO turėtų apsispręsti, ar Lietuvoje reikia nuolatos dislokuotos brigados, ministras Arvydas Anušauskas akcentavo, kad Vilnius ir Berlynas turėtų laikytis prezidento Gitano Nausėdos ir kanclerio Olafo Scholzo susitarimo.
„Mes turėtume įgyvendinti mūsų prezidento ir Vokietijos federalinio kanclerio pasirašytą susitarimą. Žinoma, NATO regioniniai planai dabar yra daromi, jie bus tvirtinami po kelių mėnesių Vilniaus summit‘e. Šalys į tuos planus turės įdėti labai konkrečius pajėgumus – ne popierinius, o labai konkrečius pajėgumus. Kiekviena valstybė. Ir Vokietija, ir Lietuva, ir visi kiti sąjungininkai“, – spaudos konferencijos metu teigė jis.
„Gynybos planai, kaip rodo ir Ukrainos pavyzdys, negali būti vien tik atitrūkę nuo realybės. Jie turi atspindėti realias grėsmes. Mes konstatuojame, kad tos realios grėsmės yra – net jei dalis Rusijos pajėgumų yra sudaužyti Ukrainoje“, – aiškino ministras.
Vertinant Rusijos ketinimus reformuoti savo karines pajėgas, A. Anušauskas pabrėžė, kad Aljansas negali būti abejingas – „stebėti, kaip Rusija įgyvendina planus, o mes darome per mažai“.
„Dėl to mes ir norėtume, kad ir Lietuva, ir mūsų sąjungininkai, ir Vokietija matytų mūsų regioną – kad, vis dėl to, tai vieta, kur eina NATO rytinis gynybos flangas. Čia turi būti dislokuotos stiprios, pakankamos pajėgos, siekiant įgyvendinti regioninius gynybos planus“, – apibendrino jis. Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
Kaip skelbė portalas 15min, įtakingas Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ praneša, kad Lietuvoje besilankantis Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius atvežė žinią, kad Vokietija neketina Lietuvoje dislokuoti visos savo karių brigados.
ELTA primena, kad Lietuvoje kilo politinės diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Politikai nesutarė kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą dėl Vokietijos karių dislokavimo Lietuvoje. Taip pat diskutuota, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti visos brigados karių Lietuvoje. Į diskusijas įsitraukė ir Vokietija. Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Šiuo metu šimtai Vokietijos kariuomenės 41-osios mechanizuotos pėstininkų brigados karių kartu su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis dalyvauja pratybose „Grifono žaibas“ („Griffin Lightning“).
Lietuvoje šiuo metu yra apie 1 450 Vokietijos kareivių. Šalis siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį susitikęs su Vilniuje apsilankiusiu Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu aptarė šalių karinį bendradarbiavimą siekiant dar labiau padidinti NATO rytinio pakraščio atgrasymą ir gynybą, skelbiama Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime žiniasklaidai.
Pranešama, kad Vokietijos gynybos ministrui buvo pristatyta regiono saugumo situacija bei Rusijos pajėgumų regione vertinimas. Ministras A. Anušauskas, pabrėždamas Vokietijos kanclerio ir Lietuvos Respublikos Prezidento jungtinio komunikato įgyvendinimo siekį, pristatė detalius infrastruktūros sąjungininkų pajėgoms vystymo planus ir eigą.
„Lietuva siekia nuolatinio Vokietijos brigados buvimo Lietuvoje. Turime parengę ir įgyvendiname planą, kaip artimiausiais metais sukursime visą Vokietijos brigadai Lietuvoje reikalingą infrastruktūrą. Susitikimo metu pristačiau šį planą Vokietijos gynybos ministrui“, – sakė A. Anušauskas.
Ministras A. Anušauskas akcentavo, kad pirmoji plano dalis – bendrų pratybų Lietuvoje intensyvumo didinimas: siekiama, kad intensyvi pratybų programa užtikrintų nepertraukiamą bent vieno Vokietijos bataliono buvimą Lietuvoje. Antra, priimti sprendimai dėl karinės infrastruktūros Vokietijos brigadai vystymo Rūdninkuose, Pajuostyje bei Kairiuose – netrukus bus pradėti infrastruktūros projektavimo darbai, sparčiai plėtojamas naujai įsteigtas Rūdninkų bei plečiami kiti poligonai. Trečia, vystoma infrastruktūra rengiantis išankstiniam Vokietijos brigados įrangos bei amunicijos dislokavimui Lietuvoje.
Vokietijos ir Lietuvos draugystės ženklas. Slaptai.lt nuotr.
KAM teigimu, šiems klausimams spręsti ekspertiniame lygmenyje veikia Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministerijų Jungtinė darbo grupė.
Ministrai susitikimo metu taip pat aptarė rytinio Aljanso pakraščio oro gynybos stiprinimo klausimą. Sprendimų šioje srityje tikimasi dar iki vasarą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.
Pasak ministerijos, ministrai A. Anušauskas ir B. Pistoriusas taip pat diskutavo apie tolesnius paramos Ukrainai planus, ukrainiečių karių apmokymą, bendrą Lietuvos ir Vokietijos dalyvavimą tarptautinėse operacijose bei bendras gynybos pramonės stiprinimo iniciatyvas.
„Vokietija yra itin svarbi ir patikima Lietuvos partnerė saugumo ir gynybos srityje. Vertiname Vokietijos indėlį ir pastangas stiprinti Lietuvos saugumą. Savo ruožtu prisidedame prie Vokietijai svarbių iniciatyvų, taip patvirtindami abipusį įsipareigojimą glaudžiam bendradarbiavimui karinėje srityje, – pabrėžė A. Anušauskas.
B. Pistoriusas vizito Lietuvoje metu lankėsi ne tik Vilniuje, bet ir Rukloje bei Pabradėje. Šiuo metu Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados kariai treniruojasi Pabradėje kartu su Lietuvos kariuomene pratybose „Grifono žaibas“.
Borisas Pistorius. EPA – ELTA foto
Kyjivas, sausio 25 d. (Ukrinform-ELTA). Vokietija gali perduoti Ukrainai tankų „Leopard 2“ kuopą per tris keturias savaites, o ne mėnesį. Berlyno sprendimas dėl tankų perdavimo yra „ilgai lauktas“, jis turėjo būti priimtas kur kas anksčiau.
Tokią nuomonę komentaruose naujienų agentūrai „Ukrinform“ išsakė buvęs Lenkijos sausumos kariuomenės vadas generolas Waldemaras Skrzypczakas.
„Pagaliau vokiečiai ryžosi perduoti tankų. Gerai, kad tai įvyko, nors šis sprendimas seniai „pernoko“, – pabrėžė lenkų kariškis, kuris yra profesionalus tankistas.
Komentuodamas Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriaus žodžius, kad tankai Ukrainą gali pasiekti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių, ekspertas pareiškė, kad Ukrainai šių tankų reikia „nedelsiant“, o ne po kelių mėnesių.
Tankas Leopard 2. Youtube.com
„Juos reikia nedelsiant perduoti Ukrainai, net jei tektų tankus paimti iš reguliariųjų dalinių. Karas Vokietijai negresia, jie turi tai padaryti greitai“, – pabrėžė lenkų generolas.
Anot buvusio Lenkijos sausumos pajėgų vado, tankų perdavimas parengtiems Ukrainos tankistams gali trukti „tris keturias savaites“.
Jis taip pat pranešė, kad Lenkija per mėnesį gali parengti 58 ukrainiečių įgulas tankams „Leopard 2“, t. y. tankų batalioną.
Borisas Pistorius. EPA – ELTA foto
Berlynas, sausio 17 d. (AFP-dpa-ELTA). Kancleris Olafas Scholzas antradienį patvirtino, kad naujuoju Vokietijos gynybos ministru paskirtas Socialdemokratų partijos (SPD) politikas Borisas Pistorius ir sakė, kad tokiu svarbiu metu jis yra šiam darbui tinkamas žmogus.
„B. Pistorius yra ypač patyręs politikas, turintis administracinės patirties, ne vienerius metus dalyvaujantis saugumo politikoje, dėl savo kompetencijos, atkaklumo bei didelės širdies jis yra būtent tas žmogus, kuris šiais permainų laikas gali vadovauti Bundesverui (ginkluotosioms pajėgoms)“, – sakė O. Scholzas.
Kaip teigė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas, B. Pistorius bus prisaikdintas ketvirtadienį.
Šis paskyrimas laikomas netikėtu, nes buvo manoma, kad svarbiausi kandidatai į gynybos ministro postą buvo darbo ministras Hubertas Heilas, SPD vadovas Larsas Klingbeilas ir Federalinės kanceliarijos vadovas Wolfgangas Schmidtas.
B. Pistorius žinomas kaip pragmatikas, mėgstantis viešai susiremti su politiniais oponentais, pavyzdžiui, konservatoriumi buvusiu Vokietijos vidaus reikalų ministru Horstus Seehoferiu, jis greitai atsikerta, bet nerodo nepagarbos.
Tradiciškai laikoma, kad vadovauti Gynybos ministerijai keblu, daugelis politikų ten baigė savo karjerą. Tačiau kažin ar 62 metų B. Pistorius dėl to labai jaudinasi.
Christine Lambrecht. EPA – ELTA foto
Dvi dukras turintis našlys nuo 2013 m. buvo Žemutinės Saksonijos vidaus reikalų ministras, prieš tai – šiaurinio Osnabriuko miesto meras. B. Pistorius atliko karinę tarnybą 1980–1981 metais. Universitete jis studijavo teisę.
Kol kas tik neaišku, kaip O. Scholzas pasieks savo tikslą išlaikyti lyčių lygybę federalinėje vyriausybėje, kaip pažadėjo per 2021 m. rinkimų kampaniją. Anksčiau antradienį Žaliųjų partijai priklausantis ekonomikos ministras Robertas Habeckas sakė, jog tikisi, kad O. Scholzas laikysis duoto žodžio.
Iki atsistatydinant ministrei Christine Lambrecht tarp 16-os O. Scholzo ministrų moterų ir vyrų buvo po lygiai. B. Pistoriaus paskyrimas pakeitė pusiausvyrą – dabar vyriausybę sudaro devyni vyrai, neskaitant O. Scholzo, ir septynios moterys.
