Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Briuselyje birželio 22-23 d. vykstančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) ketinama aptarti ir sankcijų Rusijai klausimą. Pasak Lietuvos vadovės, eskaluojantis konfliktui Rytų Ukrainoje, kalbėti apie suvaržymų Maskvai palengvinimą neįmanoma. 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Kalbėsime apie sankcijas Rusijai, nes iki šiol situacija Ukrainoje tik blogėja, Rytų Ukrainoje prasidėjo reali, de facto šalies dalies inkorporacija į Rusijos teritoriją, nes pavyzdžiui, Ukrainos rytuose įvedamas Rusijos rublis. Tai yra įžūlus akibrokštas, tai yra tiesioginė šalies dalies okupacija. Be jokios abejonės, vien dėl to sankcijos turės stiprėti, didėti ir apie jokį jų palengvinimą negali būti kalbos“, – kalbėjo Prezidentė, Europos lyderiams Briuselyje planuojant kalbėtis apie Minsko susitarimų dėl konflikto Rytų Ukrainoje įgyvendinimą.

Tarp ketvirtadienį EVT ketinamų svarstyti temų D. Grybauskaitė akcentavo ir Europos Sąjungos (ES) gynybos fondo įkūrimo bei saugumo klausimus apskritai, taip pat ir Jungtinės Karalystės pasiraukimo iš ES procesą.

„Šiandien pagrindiniai klausimai bus „Brexit“, saugumo klausimai, tai saugumo fondo įkūrimas, investicijos į gynybos pramonę bendrai ir į gynybos mokslinius tyrimus. Šie klausimai labai mums aktualūs. Aptarsime „Brexit“ derybų pradžią. Turėsime daug klausimų“, – teigė Prezidentė. EVT bus tariamasi ir dėl kriterijų, į kuriuos Europos miestus iš Londono turėtų būti perkeltos ES vaistų ir bankų agentūros.

Briuselyje Prezidentė penktadienį įteiks valstybinį apdovanojimą Vokietijos Federacinės Respublikos kanclerei Angelai Merkel. Vokietijos lyderė Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi apdovanojama už asmeninį indėlį plėtojant dvišalius santykius. Vokietija reikšmingai prisideda prie mūsų šalies saugumo ir vadovauja daugiašaliam NATO batalionui Lietuvoje. Tai – ir viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių, kurios investicijos siekia 1,2 mlrd. eurų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.23; 07:21

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) pirmadienį priėmė su trumpu vizitu į Berlyną atvykusį naująjį Prancūzijos prezidentą Emanuelį Makroną (Emmanuel Macron). Jo garbei buvo išrikiuota karinė sargyba, praneša agentūra dpa.

Po to buvo numatyti A. Merkel ir E. Makrono pokalbiai bei bendra vakarienė.

Manoma, kad pagrindinės susitikimo temos bus Europos Sąjungos (ES) ateitis ir nauji Vokietijos ir Prancūzijos santykių akcentai. E. Makronas į Berlyną atvyko praėjus dienai po inauguracijos. A. Merkel prieš pat susitikimą pareiškė sutiksianti jį „atvirai ir su visiška simpatija“. Ji teigė jokiu būdu neketinanti atrodyti „geresnė žinovė“. Ji esą nori pradėti bendradarbiavimą „draugiškai, kolegialiai ir su didele abipuse pagarba“.

Socialliberalas E. Makronas nori reformomis išjudinti Prancūzijos ekonomiką. 39 metų politikas per rinkimų kampaniją atstovavo aiškiai proeuropietiškai linijai.

Informacijos šaltinis – ELTA.

EPA – ELTA nuotrauka: Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) pirmadienį priėmė su trumpu vizitu į Berlyną atvykusį naująjį Prancūzijos prezidentą Emanuelį Makroną (Emmanuel Macron).

2017.05.16; 05:00

merkel_graikija

Pilietinis judėjimas „Už Vokietiją“ (Pro Deutschland), Spiegel Online duomenimis, „gyvuoja Vokietijos politikos šešėlyje“ ir priskaičiuoja vos kelis šimtus narių. 

O į mitingus retai susirenka daugiau kaip keliasdešimt.

Tačiau šiuo momentu nykštukinė dešinioji partija „verčia politikus laužyt galvas: partijos pirmininkas Manfredas Ruchsas paskelbė, kad lapkritį surengs viešą antiislamiško filmo „Musulmono nekaltybė“ demonstravimą. Be to, rašo leidinys, partija įdėjo filmą į savo sveitainę, nors greitai iš jos pašalino.

Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad filmas neturi būti demonstruojamas visuomenei, jeigu tai kelia grėsmę visuomenės saugumui. Todėl, praneša leidinys, nagrinėjama galimybė uždrausti jį demonstruoti.

Continue reading „Judėjimas “Už Vokietiją” ir skandalinga vaizdajuostė: dešiniųjų provokatorių puolimas”

joachimasgauckasirangelamerkel

Išmanusis internetas vokiečių kalba pateikia daugiau kaip 5000 straipsnių apie naująjį Vokietijos prezidentą Joachimą Gaucką – buvusį evangelikų kunigą, gulago kalinio sūnų, žmogaus teisių gynėją, Štazi archyvo  steigėją ir vadovą. Iš kelių didžiuosiuose laikraščiuose paskelbtų straipsnių filosofiniu užmoju ir politologinėmis įžvalgomis išsiskiria Heriberto Pranti komentaras, paskelbtas populiariame Vokietijos dienraštyje sueddeutschezeitung.de. Siūlome skaitytojams šiek tiek sutrumpintą straipsnį.

Continue reading „Prezidentas Mozė”

sarkozy_merkel

Kokios Europos reikia Lietuvai? Šios savaitės pradžioje vaikščiodama gerai pažįstamais Briuselio koridoriais apie tai turėjo mąstyti Dalia Grybauskaitė. Galvoti reikia ir visiems mums.

Ko mes norime iš Europos? Kas mums naudinga, o kas kenkia? Gal tada pagaliau sukursime aiškią valstybės politiką, kaip elgtis permainų krečiamoje Europos Sąjungoje (ES). Pasistengti reikia jau dabar. Mat mažos ir silpnos valstybės vis dar turi neproporcingai didelę galią Europos Sąjungos struktūrose. Taigi mūsų įtaka – ypač kai nesame vieni – gana reikšminga. Reikia tuo naudotis, kol dar turime jėgų. Nes padėtis gali gerokai keistis. Krizė verčia Europą galvoti apie didesnę integraciją. Kiek toli bus einama šiuo keliu, nežino niekas.

Continue reading „Europa be Merkozy”

Medelis1

Seniai įrodyta, kad prognozuojant ateitį ir siekiant išvengti nepatenkintųjų priekaištų, geriausia laikytis poros taisyklių: 1) prognozė turi siekti taip toli, kad labiausiai suinteresuoti jos rezultatų nebesulauktų; 2) neišsipildžiusi bloga prognozė paprastai nuteikia optimistiškai, nes išvada yra „o juk galėjo būti ir blogiau“.

Tad prognozuoti tik vienerius metus yra rizikinga, o praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje užsienyje pasirodžiusios politikų, ekonomistų, kariškių ir kitokių analitikų prognozės nėra džiuginančios. Neteko pastebėti minint Lietuvą, tačiau norint orientuotis savyje yra sveika pasidairyti, kas vyksta mūsų valstybės aplinkoje. Kita vertus, žinant mūsų vyriausybės optimistiškas nuotaikas, neprošal nusiteikti kiek niūriau. Kitų šalių vadovai optimizmu netrykšta.

Continue reading „2012-ieji. Pesimistiška prognozė”

merkel_graikija

Kri­zę iš­gy­ve­nan­čiai Grai­ki­jai vi­sa pra­ėju­si sa­vai­tė bu­vo ypač lem­tin­ga. Eko­no­mi­nė-fi­nan­si­nė kri­zė, ku­rios iš­spręs­ti ne­ga­li ES po­li­ti­kai, per­au­go į po­li­ti­nę Grai­ki­jos kri­zę, kai po sti­chiš­kų so­cia­lis­to Gior­gos Pa­pan­dre­ou vy­riau­sy­bės veiks­mų ji fak­tiš­kai žlu­go. Sek­ma­die­nio va­ka­rą po Grai­ki­jos vy­riau­sy­bės po­sė­džio pa­ga­liau bu­vo su­tar­ta dėl nau­jos ko­a­li­ci­nės vy­riau­sy­bės. G. Pa­pan­dre­ou įpė­di­nis pa­skir­tas pir­ma­die­nio ry­tą. 

Tikėtina, kad juo ta­ps garsus ekonomistas Lucas Papademos. Dėl bū­si­mos na­cio­na­li­nės vie­ny­bės vy­riau­sy­bės sek­ma­die­nį de­rė­jo­si G. Pa­pan­dre­ou, opo­zi­ci­jos (cen­tro de­ši­nių­jų) ly­de­ris An­to­nis Sa­ma­ros bei ša­lies pre­zi­den­tas Ka­ro­los Pa­pou­lias. Grai­ki­jos pre­zi­den­tas pa­ti­ki­no, jog vos bus pa­skelb­tas nau­jas vy­riau­sy­bės va­do­vas, ša­lies par­ti­jos bus kvie­čia­mos bur­tis į nau­ją vy­riau­sy­bę.

Continue reading „Graikijos krizė išsprendė Europos Sąjungos krizę?”