Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. EPA – ELTA foto
Briuselis, birželio 29 d. (AFP-ELTA). Vakarai nesiekia nuversti Rusijos vyriausybės, tačiau žada remti Ukrainą ginant jos suverenitetą. Tai ketvirtadienį Briuselyje prieš Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimą sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, pranešė „Ukrinform“.
O. Scholzo teigimu, praėjusį savaitgalį aptarus situaciją Rusijoje su JAV prezidentu Joe Bidenu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Rishi Sunaku ir Lenkijos vadovybe, „aišku viena: mes nesusiję su tuo, kas įvyko Rusijoje. Tai paties (Vladimiro) Putino sukurta problema, mes galime tik stebėti. Mūsų tikslas nėra režimo pasikeitimas Rusijoje. Mūsų siekiamybė – paremti Ukrainos nepriklausomybę“.
O. Scholzas pabrėžė, kad įvykiai Rusijoje yra tik jos vidaus reikalai, jie parodė, kad Kremliaus remiama grupuotė „Wagner“ tapo grėsme pačios Rusijos stabilumui.
Per ES viršūni susitikimą bus aptariami ąvykiai, susiję su nesėkmingu mėginimu įvykdyti perversmą, nestabili padėtis Baltarusijoje, grėsmės gretimoms valstybėms. Pasak O. Scholzo, svarbiausia tema – tolesnė visapusė parama Ukrainai.
Kancleris pabrėžė, kad ES reikia strategijos toliau bendrai remti Ukrainos gynybą. Tokios paramos gali reikėti ilgalaikėje perspektyvoje, todėl partnerės „pasirengusios teikti ilgalaikę“ finansinę, humanitarinę ir karinę pagalbą, pridūrė kancleris.
O. Scholzas priminė, kad Vokietija yra antra pagal dydį šalis po JAV pagal Ukrainai teikiamą karinę pagalbą. Vokietija suteikė labai veiksmingas artilerijos ir oro gynybos sistemas, sakė jis.
ES viršūnių susitikimas vyks birželio 29–30 dienomis.
Kiaulės snukis. Youtube.com
Maskva, birželio 16 d. (dpa-ELTA). Kremlius mažai tikėtinais, tačiau sveikintinais pavadino Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo planus pasikalbėti telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Galbūt tai leistų Berlynui bent sekundei nusimesti akidangčius, kurie trukdo blaiviai vertinti situaciją“, – ketvirtadienį per Rusijos televiziją pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Kartu jis pridūrė, kad šiuo metu šiuo klausimu nėra jokio poslinkio. O. Scholzo pareiškimas dėl galimo pokalbio telefonu esą „tikriausiai buvo hipotetinis ketinimas“.
Vis dėlto, anot D. Peskovo, tokie pokalbiai yra naudingi. Esą visiškai normalu, kad šalių vadovai kalbasi net sunkiausiu metu. „Ir tikriausiai būtų neblogai, jei toks pokalbis vyktų, kad jie bent jau iš pirmų lūpų išgirstų mūsų poziciją“, – teigė D. Peskovas. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. EPA – ELTA foto
Berlyno ir Maskvos santykiai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios smarkiai pablogėjo. Vokietija remia Ukrainą jos gynybinėje kovoje ir reikalauja išvesti rusų dalinius iš kaimyninės šalies.
O. Scholzas birželio pradžioje pareiškė, kad ketina „netrukus“ pasikalbėti su V. Putinu. Jis priminė, kad su Rusijos prezidentu kalbėjosi prieš 15 mėnesių, netrukus po to, kai šis davė įsakymą pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. EPA – ELTA foto
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad Berlynas prisideda prie Baltijos regiono stiprinimo ir yra įsipareigojęs, esant poreikiui, greitai dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą Lietuvoje.
„Mūsų kariai yra Lietuvoje. Tam dar reikia infrastruktūros, kuri šiuo metu yra statoma. Taip pat įsipareigojome labai greitai perkelti karius (į Lietuvą – ELTA). Atliekame pratybas, kad tai būtų įmanoma įgyvendinti. Dislokavimas turi būti įmanomas bet kuriuo metu“, – Taline, po susitikimo su trijų Baltijos šalių premjerais, sakė Vokietijos lyderis, paklaustas, ar Berlynas gali pažadėti, kad paruošus reikiamą infrastruktūrą vokiečių kariai bus dislokuoti Lietuvoje nuolatos.
„Netrukus dalis šios brigados bus dislokuota Lietuvoje pratyboms“, – pridūrė jis.
O. Scholzas pažymėjo, kad Vokietija remia rytinį NATO flangą ir kitomis priemonėmis.
„Kalbant apie Vokietijos paramą rytinio NATO flango šalims, mes turime puokštę įvairių priemonių – ne tik Baltijos šalių regione. Mūsų parama yra gana įvairi“, – akcentavo Berlyno lyderis.
„Mes pasirengę apginti kiekvieną centimetrą NATO teritorijos nuo atakų. Tai aš pasakiau prieš metus Vilniuje ir aš tai pakartoju šiandieną Taline“, – patikino jis.
ELTA primena, kad Berlyne balandžio pabaigoje viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad su Vokietijos kancleriu O. Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant tam reikalingą infrastruktūrą.
„Komunikatas (dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje – ELTA) lieka galioti, jis yra vienareikšmis, jis numato galimybes dislokuoti brigadą Lietuvoje. Tačiau tą turime daryti laipsniškai“, – balandžio pabaigoje vizito Berlyne metu teigė G. Nausėda.
Dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi jau pusę metų. Politikai nesutaria, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
O. Scholzas ir V. Zelenskis susitinka Hirošimoje: „Visada malonu“. EPA-ELTA nuotr.
Hirošima, gegužės 20 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas susitiko antrą kartą per savaitę šeštadienį Japonijoje vykstančiame Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime.
Beveik prieš savaitę O. Scholzas priėmė V. Zelenskį per trumpą vizitą Berlyne. Abu pasaulio lyderiai vėl susitiko šeštadienio vakarą Hirošimos viešbutyje „Grand Prince“, kuriame vyksta aukščiausiojo lygio susitikimas.
„Malonu jus matyti, taigi susitinkame gana dažnai“, – į V. Zelenskį kreipėsi O. Scholzas. „Visada malonu“, – atsakė V. Zelenskis.
Abu lyderiai kalbėjosi apie 20 minučių viešbučio 22-ajame aukšte. O. Scholzas ir V. Zelenskis pirmą kartą viešai neoficialiai kreipėsi vienas į kitą vardais.
V. Zelenskis netikėtai į Hirošimą atskrido šeštadienio popietę, kur dalyvauja G-7 viršūnių susitikime po to, kai JAV leido perduoti Ukrainai pažangius karo lėktuvus.
Liūdnai pagarsėjęs Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, gegužės 10 d. (dpa-ELTA). Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kaip pranešama, dalyvavo Rusijos ambasadoje Berlyne surengtame priėmime, skirtame pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinėms paminėti.
Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderis Tino Chrupalla, kuris taip pat dalyvavo renginyje, sakė, kad matė ten G. Schroederį su žmona So-yeon Schroeder-Kim. Pats H. Schroederis į užklausas apie savo dalyvavimą renginyje neatsakė.
Anksčiau apie antradienio priėmimą pranešė laikraštis „Berliner Zeitung“. Dauguma Vokietijos politikų jame nedalyvavo protestuodami prieš Rusijos karą Ukrainoje. Tarp tų, kurie dalyvavo, buvo kraštutinių kairiųjų partijos „Die Linke“ politikas Klausas Ernstas.
Trečiadienį Berlyne T. Chrupalla agentūrai dpa sakė, kad jis buvo pakviestas į priėmimą, „kaip, esu tikras, ir visų parlamento frakcijų vadovai“.
Pasak jo, dar visai neseniai gegužės 9-oji buvo atmintina diena, „kurioje Vokietijos politikų iš visų Bundestage atstovaujamų partijų dalyvavimas buvo savaime suprantamas dalykas“.
Jis pridūrė, kad „dialogas neturėtų nutrūkti krizės metu“, ir teigė, kad susitaikymas ypač svarbus tokiomis istoriškai reikšmingomis dienomis.
Vasario mėnesį konservatyvus Bundestago narys Knutas Abrahamas apkaltino AfD parlamentinę frakciją, kad ji kalba apie taiką, o iš tikrųjų yra neatsiejama Rusijos prezidento Vladimiro Putino propagandos ir karo mašinos dalis.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministro Gabrielius Landsbergis, komentuodamas praėjusią savaitę vykusį prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo susitikimą, neslepia, kad vis dar turi nuogąstavimų dėl vokiečių karių brigados dislokavimo Lietuvoje.
Ministras sako, kad nėra aišku, dėl ko konkrečiai valstybių vadovai sutarė, mat, G. Nausėdos ir O. Scholzo susitikimo išvakarėse pats Lietuvos prezidentas vokiečių leidiniui „Der Spiegel“ nuolatinį brigados dislokavimą įvardijo „kaip vieną iš variantų“.
„Tai dabar klausimas, dėl kurio iš tų įvairių variantų jis susitarė“, – interviu Eltai sakė G. Landsbergis.
Kaip tvirtino politikas, yra indikacijų, leidžiančių ir dabar sakyti, kad Vilnius ir Berlynas skirtingai supranta praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą dėl Vokietijos karių brigados Lietuvos teritorijoje dislokavimo.
„Susitarimai yra ne tik skirtingai skaitomi. Yra skaitomi apskritai skirtingi susitarimai. Mes skaitome anglišką variantą – dėl kurio derėjomės. Vokiečiai skaito vokišką, kurį jie išsivertė iš angliško, praleisdami tam tikrus žodžius. Tai yra nemaloni situacija. Tai yra apmaudi situacija. Aš nebūčiau norėjęs tokioje situacijoje atsidurti. Dabar aš norėčiau, kad Lietuva išgrynintų savo nacionalinio saugumo interesą, nenuleistų rankų ir toliau dėl jo dirbtų“, – teigė G. Landsbergis, išskirtinio interviu Eltai metu detaliai paaiškindamas savo pozicijos logiką. Prezidentas Gitanas Nausėda – Rukloje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
„Tai (brigada – ELTA) yra mūsų strateginis imperatyvas. Mes esame saugesni, kai mes turime Aljanso partnerių karius. Nebent kažkas mano, kad to nebereikia dabar daryti. Kad interesas pasikeitė. Jei ne – mes turime dėti visas pastangas, visų institucijų pastangas, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau mūsų sąjungininkų karių. Aš stengiuosi perduoti tą suvokimą, bet dabar mes gavome atsakymus, kad gal kažkada, kad palaipsniui pas mus kažką didins“, – sakė G. Landsbergis.
Prezidentas pranešė, kad su Vokietijos kancleriu sutarta brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui
Praėjusią savaitę Berlyne viešėjęs prezidentas pranešė, kad su Vokietijos kancleriu O. Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant tam reikalingą infrastruktūrą.
„Komunikatas (dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje – ELTA) lieka galioti, jis yra vienareikšmis, jis numato galimybes dislokuoti brigadą Lietuvoje. Tačiau tą turime daryti laipsniškai“, – Prezidentūros atsiųstame vaizdo komentare teigė G. Nausėda.
Anot šalies vadovo, Berlynas „išreiškė norą stebėti ir vertinti“, kaip Lietuvai sekasi kurti brigadai aprūpinti būtinas sąlygas.
„Jie visiškai palaiko mūsų pastangas netgi paspartinti infrastruktūros sukūrimą iki 2026 m. Šios mūsų pastangos bus atlygintos atitinkamu Vokietijos karinės galios didėjimu Lietuvoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Toks yra mūsų sutarimas, vertiname sutarimą ir jo įgyvendinimą kaip tam tikrą procesą, žingsnis po žingsnio. Tikiu, kad mums pavyks šį planą įgyvendinti iki galo“, – pabrėžė jis.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
ELTA primena, kad dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi jau pusę metų. Politikai nesutaria, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
U. von der Leyen ir Olafas Scholzas. EPA – ELTA foto
Mesebergas, kovo 5 d. (dpa-ELTA). Europos Sąjunga iš Jungtinių Valstijų kol kas negavo „jokių įrodymų“, kurie leistų manyti, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai, skirtus karui Ukrainoje, sekmadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.
Kalbėdama apie sankcijas Kinijai tokio tiekimo atveju, U. von der Leyen pridūrė, kad tai „hipotetinis klausimas, į kurį galima atsakyti tik tuomet, jei jis taps realybe ir faktu“.
Pasak EK pirmininkės, Europos Sąjunga stebi santykius tarp Kinijos ir Rusijos „kiekvieną dieną“.
U. von der Leyen kalbėjo kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu Mesebergo rūmuose, esančiuose rytinėje Vokietijos dalyje. ES vykdomosios valdžios institucijos vadovė dalyvavo už uždarų durų vykusiame O. Scholzo kabineto posėdyje.
„Mes visi sutinkame, kad neturi būti jokio ginkluotės tiekimo“, – pareiškė O. Scholzas.
Olafas Scholzas: Vokietija tiekia Ukrainai naujausius ginklus, kai kurių iš jų dar neturi ir Bundesveras. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, vasario 26 d. (dpa-ELTA). Praėjus metams po garsiosios Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo kalbos apie „Zeitenwende“ („Posūkio tašką“), buvęs Lenkijos užsienio reikalų ir gynybos ministras Radoslawas Sikorskis pasiskundė dėl Vokietijos lyderystės trūkumo remiant Ukrainą.
Nors Vokietijos vyriausybė finansine ir karine prasme daug padarė Rusijos užpultos šalies labui, tarp sąjungininkių vyrauja nuomonė, „kad Vokietija daro tik tai, kas būtina, tik paskutinę akimirką ir tik dėl išorinio spaudimo“, – agentūrai dpa sakė liberaliai konservatyvus politikas, Europos Parlamente atstovaujantis opozicinei Piliečių platformos (PO) partijai.
„Ir tai sudaro įspūdį, kad ji neišgyvena šios problemos kaip savo, kad esama nenoro, kad Vokietija nėra lyderė reaguojant į krizę, kad ji atsilieka“, – teigė R. Sikorskis.
Pirmadienį sukanka metai, kai Vokietijos parlamento žemuosiuose rūmuose (Bundestage) O. Scholz‘as pasakė kalbą apie „Zeitenwende“. Joje kancleris paskelbė apie Vokietijos saugumo politikos perorientavimą dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
R. Sikorskis šią kalbą pavadino drąsia. Tačiau per mažai iš to, kas buvo paskelbta, buvo įgyvendinta. „Amerikiečiai turi nuostabią frazę: „Neužtenka pakalbėti, reikia ir darbą padaryti. Taigi, kai paskelbėte, kad gynybai išleisite papildomus 100 mlrd. eurų, tikėjausi, kad iki dabar didžioji dalis tų pinigų jau bus išleista“.
2011 metais, per finansų krizę būdamas Lenkijos užsienio reikalų ministru, R. Sikorskis plačiai nuskambėjusioje savo kalboje Berlyne pareiškė, kad galingos Vokietijos jis bijo mažiau nei Vokietijos neveiklumo. Šis sakinys ir šiandien vis dar kartais cituojamas, kai kalbama apie Rytų Europos sąjungininkių norą, kad Vokietija imtųsi stipresnio lyderės vaidmens.
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
R. Sikorskis, jo nuomone, pernelyg neryžtingą kanclerio požiūrį į karą sieja su vidaus politikos priežastimis. „Manau, kad jis stengiasi patraukti savo elektoratą link savęs tokiu greičiu, kurį jo elektoratas yra pasirengęs priimti. Tačiau šis greitis yra nepakankamas atsižvelgiant į įvykių Ukrainoje tempą, todėl tai vyksta Vokietijos patikimumo užsienyje sąskaita“, – teigia jis.
Vokietija nuo karo pradžios suteikė Ukrainai ginklų už beveik 2,6 mlrd. eurų. Iš viso Vokietijos pagalba Ukrainai – įskaitant humanitarinę ir finansinę paramą – siekia 14 mlrd. eurų teigia Vokietijos vyriausybė.
Kylio pasaulio ekonomikos instituto (IfW) statistikos duomenimis, pagal karinę pagalbą Vokietija užima trečią vietą po JAV ir Jungtinės Karalystės. Tačiau absoliučiais paramos skaičiais Lenkija lenkia Vokietiją, nes priėmė itin daug pabėgėlių iš Ukrainos.
Skaičiuojant pagal suteiktą paramą nuo BVP (0,2 proc.) Vokietija užima tik 14 vietą ir lygiuojasi į tokias šalis kaip Čekija, Slovakija, Portugalija, Danija, Nyderlandai, Švedija ir Austrija. Palyginimui, čia pirmauja Estija (1,1 proc. nuo BVP), Latvija (1,0 proc.), Lietuva (0,7 proc.), Lenkija (0,6 proc.), JAV (0,4 proc.).
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Ukrainai kare su Rusija prašant Vakarų valstybių pagalbos ginklais, kai kurios šalys pagalbos tiekimo Ukrainai klausimu vis dar nėra užtikrintai apsisprendusios. Valstybėms nesiryžtant Ukrainai tiekti naikintuvų, prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad ši raudonoji linija bus peržengta.
„Mačiau daug raudonųjų linijų, kurios buvo nubraižytos, ir kartais net susidaro įspūdis, kad tas raudonąsias linijas nubraižome ne mes, Vakarų valstybės, demokratinės valstybės, o jas, pasitelkdama baimę ir grasinimus, bando nubraižyti teroristinė valstybė Rusija“, – LRT televizijai sakė G. Nausėda.
Visgi prezidentas atkreipia dėmesį, kad atsiradusias raudonas linijas jau ne kartą pavyko peržengti.
„Reikia pažymėti, kad vis dėlto mums pavyksta jas ištrinti ir tai įvyko jau ne vieną kartą. Aš priminsiu ne tik tankų istoriją – kažkada kandidatės statusas Ukrainai Europos Sąjungoje irgi buvo tabu, irgi raudonoji linija, puikiai tą prisimenu. Net ir karui prasidėjus, Vokietija iš pradžių kategoriškai sakė, kad siųs tiktai liemenes, šalmus ir panašią įrangą, bet jokiu būdu ne ginklus.
Tačiau raudonoji linija jau senokai peržengta. Šitas rubikonas peržengtas taip, kad labai tikiuosi, kad ir ši raudonoji linija – jeigu ji tokia tikrai egzistuoja, manau, ji egzistuoja tiktai galvose – taip pat bus peržengta“, – sako prezidentas.
NATO naikintuvai
G. Nausėdos teigimu, naikintuvai, ilgojo nuotolio raketos yra esminė karinė pagalba.
„Ir šiuo metu, kai karas yra tokioje lemiamoje fazėje, kurioje turi įvykti lūžis, nepaprastai svarbu, kad mes nevėluotume, nedelstume. (…) Tos raudonosios linijos privalo būti peržengtos“, – įsitikinęs G. Nausėda.
ELTA primena, kad Kyjivas vis labiau ragina Vakarus atsiųsti pažangesnių ginklų, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją, įskaitant ir naikintuvus. Visi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pakartojo, kad Vokietija nesiųs naikintuvų į Ukrainą.
Pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad neatmeta naikintuvų tiekimo Ukrainai galimybės, tačiau perspėjo dėl konflikto eskalavimo rizikos.
Jau esu ne sykį užsiminęs: Pasaulį stebime, vertiname iš įvairiausių kampų. Tačiau man atrodo, jog pats tikriausias tarptautinių santykių vertinimo kriterijus, nors šiandien ne itin populiarus, – teisinga ar neteisinga. Visos kitos temos – apsižioplino ar veikė sąmoningai, turėjo išeičių ar ne, – šalutinės. Pirmiausia atsakykime į klausimų klausimą – teisinga ar klaidinga?
Šiandien jūsų dėmesiui – trys pavyzdžiai.
Jurijaus Felštinskio argumentai
Jurij Felštinskij. Slaptai.lt foto
Štai JAV šiuo metu gyvenantis rusų istorikas Jurijus Felštinskis keliuose viešuose savo komentaruose minėjo, jog didžiosios NATO ir Europos Sąjungos valstybės buvo nutarusios paaukoti Ukrainą. Vakarai manė, jog Rusija – labai stipri, o Ukraina – silpna, todėl laikėsi taktikos, jog Kijevui neverta padėti, mat po kelių dienų ar kelių savaičių jis neabejotinai kris. Vašingtonas, Berlynas bei Paryžius buvo įsitikinę, jog jiems ir vėl teks derėtis su Kremliumi, nes Ukrainos tiesiog nebebus.
Štai kodėl JAV ir kitos NATO šalys deramai neparėmė Ukrainos rimtais ginklais karo išvakarėse. Štai kodėl Vakarai net dabar neduoda Ukrainai pačių svarbiausių ginklų – puolamosios ginkluotės, įskaitant tankus, toliašaudę artileriją ir naikintuvus. Jie tiesiog neatsikvošėję po patirto šoko, kai Ukraina užtektinai lengvai pasipriešino Rusijos agresijai puikiai parodydama, kad Velnias – ne toks juodas, kaip buvo galima manyti.
Tačiau Vakarai vis dar paniškai bijo Rusijos, todėl kiekvienas Vladimiro Putino pagrūmojimas net mažiausiu piršteliu verčia juos iš baimės tūpčioti, aikčioti, griebtis už galvos.
Esama vilčių, jog Vakarai po truputį atgauna žadą vis giliau suprasdami, esą Rusija, jei šiandien jos nesutramdysime, netrukus kels dar bjauresnių problemų. Tačiau tai, kad Vašingtonas, Paryžius ir Berlynas 2022-ųjų vasario pradžioje buvo nusprendę paaukoti Ukrainą lygiai taip pat, kaip kadaise aukojo Čečėniją, Moldovą, Gruziją (Sakartvelą), – didelė jų nuodėmė. Vakarai nebeturi nė menkiausios teisės vadinti savęs demokratais, kuriems pirmiausia – padorumas, sąžiningumas, garbė, tiesa. Vakarai pasirodė esą maždaug tokie pat cinikai, kaip ir tos valstybės, kurias jie kaltina korupcija, amoralumu ar žiaurumu. Ar šią mirtiną vakarietišką nuodėmę kada nors bus galima pamiršti, ją dovanoti nurašant į praeitį? – nežinau. 2022-ieji metai parodė, kad iki tikro nuoširdumo bei padorumo – dar labai toli.
Vokietijos kanclerio išdavystė
Būtent tokiu žvilgsniu vertinu Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo delsimą paremti Ukrainą moderniais Leopard 2 tankais. Man atrodo, jog Vokietijos politikas elgiasi gėdingai, bjauriai, neteisingai. Net jei rytoj ar poryt Vokietijos kancleris atsikvošės, šios nuodėmės jau niekad nenusiplaus. Nes kiekviena uždelsta diena – tai skaitlingos ukrainiečių netektys.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Visus Berlyno pasiteisinimus (vengia atominės tragedijos, neturi užtektinai ginkluotės, jau ir taip daug padeda ukrainiečių kariams, derina savo žingsnius su amerikiečiais, kaltina ukrainiečius korupcija) metu į šiukšlių kibirą. Vokietija neturi nė vieno bent kiek rimtesnio pasiteisinimo. Rusija senų seniausiai demonstravo agresyvumą. Tik kvailiai, idiotai ir Kremliaus agentai šito nematė. O kaip tuomet elgėsi Angela Merkel? Ji išsijuosusi griovė Vokietijos ginkluotąsias pajėgas: jos valdymo metais iš, regis, 26 stambių karinių junginių liko vos 6 ar 8 junginiai. Ponia Merkel savo kariuomenę sumažino beveik keturis sykius!
Puikiai prisimenu, kaip anuomet, būdamas jaunas žurnalistas, džiaugiausi, kai Lietuva sėkmingai įstojo į Europos Sąjungą ir NATO. Džiaugsmas liejosi per kraštus. Dabar puikiai matau, jog preteksto dideliems džiūgavimams nebuvo. Šios dvi organizacijos – labai gražios, puikios. Bet tik – šiltnamio sąlygomis. Užtenka Rusijai pradėt mojuoti savo kuokomis, ir europietiškos institucijos tampa bedantės, bailios, ištižusios.
Kai giliau žvelgiu vidun, matau vien klaidas ir klystkelius.
Europietiška korupcija
Štai Belgijos teismas atsisakė paleisti iš kardomojo kalinimo Graikijos europarlamentarę Evą Kaili, kuri viena iš svarbiausiųjų figūrų plačiai nuskambėjusioje Europos Parlamento korupcijos byloje.
Priminsiu: E. Kaili ir kiti trys sulaikytieji, įskaitant vieną, kuris tapo valstybiniu liudytoju, nes pripažino, kad skirstė kyšius, gautus iš Kataro ir Maroko, kaltinami korupcija. 44 metų buvusi žinių vedėja jau daugiau kaip mėnesį laikoma Belgijos areštinėje, nors ir pasisiūlė nešioti elektroninę sekimo apyrankę, jei bus laikinai paleista į laisvę iki teismo. Tačiau paskutiniojo teismo posėdžio metu Briuselio teisėjai paliko ją sulaikytą, nes prokurorai perspėjo, kad ji gali bandyti pabėgti, sunaikinti įrodymus arba susimokyti su kitais įtariamaisiais. E. Kaili suėmimo metu buvo EP vicepirmininkė, kaltinama gavusi dideles grynųjų pinigų sumas iš užsienio valstybių, norėjusių daryti įtaką EP pozicijoms ir gauti sau palankių sprendimų.
Kasparas Karampetianas ir Eva Kaili. Caliber.az foto montažas
Kad Europa demaskuoja savus kyšininkus, – puiku. Tačiau E. Kaili tema tarsi byloja, jog Europa mažai kuo skiriasi nuo tų šalių, kurias pastaruosius keletą dešimtmečių įkyriai kaltino korupcija. Pasipūtusi, išdidi Europa nurodinėjo kitoms šalims, kokius įstatymus šios privalo priimti, kokius saugiklius naudoti, kokias bausmes skirstyti. Dabar akivaizdu, jog pirmiausia derėtų apsišluoti savo kieme, ir tik po to – ieškoti svetimų nuodėmių. Lietuviai turi puikią patarlę: „Juokiasi puodas, kad katilas juodas“.
Tačiau net E. Kaili byloje europiečiai elgiasi ne iki galo nuosekliai. Kodėl nagrinėjami vien E. Kaili ryšiai su Kataru ir Maroku. Kodėl nuošalėje lieka armėniškoji linija? Juk ši moteris, dirbdama EP, pasižymėjo ir tuo, jog labai „myli Armėniją ir nekenčia Azerbaidžano“. Ji – viena iš tų 33-jų EP narių, kurie priklausė Draugystės su Armėnija grupei. Toji grupė pastaruosius kelerius metus vieną po kito kepė proarmėniškas ir antiazerbaidžanietiškas rezoliucijas, pareiškimus. Pavyzdžiui, 2020-ųjų rudenį, kai Azerbaidžanas nusprendė jėga susigrąžinti jam priklausantį Karabachą, E.Kaili savo socialinių tinklų paskyras pavertė „fronto linija“, kur buvo žeriami nepagrįstai, nesąžiningai Azerbaidžaną kaltinantys pareiškimai, siunčiami įvykius iškreipiantys laiškai Europos Sąjungos vadovybei (Tarptautinė bendruomenė Karabachą laiko neatsiejama Azerbaidžano dalimi, tad, vadovaujantis ir sveika logika, ir tarptautine teise, azerbaidžaniečiai turi teisę susigrąžinti savo teritorijas; lygiai taip pat, kaip ir Ukraina, laisvindama savas žemes karinėmis, diversinėmis, politinėmis priemonėmis).
Įsidėmėtina ir tai, kad EP Draugystės su Armėnija grupė, kuriai priklausė E.Kaili, bičiuliavosi (bent iki paskutiniųjų įvykių) su Europos armėnų ir organizacijomis. Vienai iš armėniškųjų organizacijų vadovauja labai turtingas Kasparas Karampetianas.
Nejaugi Belgijos teisėsaugai neįdomu, kas tas paslaptingasis Kasparas Karampetianas? Beje, apie jį nerasite daug faktų. Žinoma tik tiek, kad vaikystė prabėgo Beirute, kur siautėjo teroristinių armėnų organizacijos ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun. Šiandien jis turi Graikijos pilietybę. Dažnai vieši Briuselyje. Belgijoje įsteigęs prabangių juvelyrinių parduotuvių, kurios prekiauja ne tik aukso, sidabro dirbiniais, bet ir deimantais. Dar žinoma, kad 2017-ųjų kovo mėnesį viename iš Strasbūro restoranų jis buvo pakvietęs papietauti keliolika EP narių. Keletas iš pietavusiųjų netrukus išsiruošė į Karabachą (aplenkdami Azerbaidžaną), kad „patys neva savo akimis pamatytų, kaip kenčia armėnai, baimindamiesi žiauraus Azerbaidžano atakų“.
Beje, pono K.Karampetiano šiandien ieško Azerbaidžano teisėsauga. Paieška paskelbta 2018-aisiais. K.Karampetianas kaltinamas, kad 2014- 2018 metais neteisėtai siuntė Europos politikus į Karabachą (vadovaujantis tarptautine teise, visi, kurie nori įžengti į Karabachą, privalo gauti Azerbaidžano leidimą – azerbaidžanietiškąją vizą). Šį įstatymą K.Karampetianas ignoravo (į Karabachą siųsdavo Europos politikus iš Armėnijos pusės).
Tad, jei norime E.Kaili istoriją išnarplioti iki paskutiniojo siūlelio, turėtume atidžiai peržiūrėti ir jos entuziazmą ginant tarptautinėje arenoje nesąžiningai besielgiančią Armėniją. Kaip bežiūrėsi, Armėnija – agresorė. Visos draugystės su armėnų separatistais ir juos palaikančiomis įtartinomis europietiškomis organizacijomis Europos Parlamente turėtų būti smerkiamos.
Tačiau šią temą šiandien atidžiai nagrinėja, regis, tik Azerbaidžano spauda.
Švediška kvailystė
Kurdų karinė grupuotė
Kita europietiška nesąmonė, kurią užfiksavau, – Švedijoje. Prie Ankaros ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas – musulmonams šventa knyga. Keista, kad išsilavinusi Švedija nemato nieko blogo, kai viešai deginamos knygos. Juolab keista, jog išsilavinusi Švedija nesutrukdė prieš islamą nusiteikusiam politikui Rasmusui Paludanui viešai deginti Korano teisindamasi neva „plačia savo šalies žodžio laisvės samprata“. Tiesa, Švedijos politikai smerkė Koraną išniekinusį kraštutinių dešiniųjų pažiūrų aktyvistą. Tačiau tvirtino, jog būtent tokia „žodžio laisvės samprata“. O man atrodo, kad šiuo konkrečiu atveju teisesnis Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, įsitikinęs, jog Korano deginimas yra „neapykantos nusikaltimas“, jog „niekas neturi teisės tyčiotis iš šventųjų“.
Nesuprantu švedų net tada, kai jie leido Švedijoje gyvenantiems kurdams prie Stokholmo rotušės žemyn galva pakabinti R. T. Erdoganą vaizduojančią lėlę. Jei Turkijos prezidento iškamšą Švedijoje būtų išniekinę švedai, – būtų viena byla. Dabar gi įsidėmėkime: Turkijos prezidentą įžeidinėja ne švedai, o į Švediją atvykę kurdai. Įžeidinėja būtent tuo metu, kai Stokholmui verkiant reikia Turkijos pritarimo stojimui į NATO.
Kaip į tokius antiturkiškus, antimusulmoniškus išpuolius reaguoja oficialioji Ankara? Akivaizdu, jog turkai įsižeidę. Suprantama, jog Turkijoje reziduojantys švedų diplomatai buvo iškviesti pasiaiškinti dėl antiturkiškų išpuolių. Nenuostabu ir tai, kad Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas pareiškė: „Tegul Švedija nesitiki mūsų paramos siekdama įstoti į NATO“.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Tad kaip dabar bus, jei Turkija tikrai mirtinai supyko ir niekad niekaip nepritars Švedijos narystei NATO aljanse? Beje, nepritardama Turkija teisi: jei sėdime vienoje valtyje, privalome tarpusavy derinti savus interesus. Jei Švedijai nusispjauti į turkiškas problemas, turkai turi teisę nusispjauti į švediškas problemas. Turkai turi teisę pareikšti: „dabar švedus nuo galimos Rusijos agresijos tegul gina kurdai“.
Visiems aišku, jog kurdai niekad negins Švedijos. Švedijos saugumas jiems tiek ir terūpi. Bet gal tai ir yra didžioji Kremliaus afera: kurdų pagalba Švediją sukiršinti su Turkija?
Labai paprasta, genealu, jei naivieji švedai Rusijos žvalgybinėje operacijoje temato „žodžio laisvę“…
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotr.
Davosas, sausio 18 d. (AFP-ELTA). Kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pažadėjo Vokietijos paramą Ukrainai „tiek, kiek reikės“, tačiau nepaminėjo tankų, nors tarptautinė bendruomenė spaudžia jį leisti juos perduoti Kyjivui.
Europos sąjungininkai maldauja Vokietijos kanclerį sutikti eksportuoti Vokietijoje pagamintus sunkiuosius tankus „Leopard“, kurie padėtų Ukrainai atremti Rusijos invaziją.
Didėjant spaudimui kai kas tikėjosi išgirsti tokį pranešimą per O. Scholzo kalbą Pasaulio ekonomikos forume Davose trečiadienį, kitą dieną po to, kai tame pačiame renginyje keli ES lyderiai ragino priimti sprendimą.
Bet O. Scholzas apie tankus neužsiminė, tik pakartojo, kad Vokietija „nuolat tiekia Ukrainai didelį kiekį ginklų, glaudžiai konsultuodamasi su savo partneriais“.
Po kalbos O. Scholzo buvo atvirai paklausta apie Vokietijos nuolatinį neryžtingumą šiuo klausimu.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau išvardydamas ginklus nuo oro gynybos sistemų „Iris-T“ iki daugkartinių raketų paleidimo įrenginių ir šarvuočių „Marder“, jis pabrėžtinai nepaminėjo taip prašomų „Leopardų“. Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Vietoj to jis pakartojo, kad „mes remiame Ukrainą ne tik finansinėmis lėšomis, humanitarine pagalba, bet ir daugybe ginklų“. „Niekada nieko nedarome vieni, bet kartu su kitais, ypač Jungtinėmis Valstijomis“, – pridūrė jis.
Suomijos, Lietuvos, Lenkijos, ir Jungtinės Karalystės vadovai bei ministrai prisidėjo prie vis garsiau skambančių raginimų, kad Berlynas uždegtų žalią šviesą „Leopardų“ siuntimui į Ukrainą.
Ukrainą remiančios Vakarų šalys penktadienį susitiks JAV valdomoje Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje, kad suderintų savo naujausius pažadus Ukrainai.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko trečiadienį sakė turįs „labai gerų ir pozityvių signalų“, kad susitikime bus paskelbta apie naujus ginklus Ukrainai.
Nuo karo pradžios Vokietija ne kartą buvo kritikuojama dėl nenoro siųsti ginklų Ukrainai. Šis klausimas bus vienas svarbiausių naujai paskirto ir antradienį pradėjusio eiti pareigas Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso darbe.
O. Scholzas Berlyne susitiko su V. Orbanu. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, spalio 10 d. (AFP-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį vyriausybės rūmuose priėmė Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną.
Pagrindinė pokalbių tema, vyriausybės duomenimis, buvo reakcija į Rusijos karą Ukrainoje ir naujausi su karu susijęs įvykiai.
Bendros politikų spaudos konferencijos nebuvo. Susitikime, anot vyriausybės, taip pat buvo aptariami Europos, dvišaliai, ekonominiai politiniai bei tarptautiniai klausimai.
Tarp Berlyno ir Budapešto jau daug metų yra rimtų politinių nesutarimų, be kita ko, dėl pabėgėlių politikos bei teisinės valstybės principų pažeidinėjimo Vengrijoje. Be to, V. Orbanas nors ir smerkia Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau reguliariai griežtai kritikuoja ES sankcijų Maskvai politiką.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, rugsėjo 21 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą primygtinai paprašė Vokietijos suteikti jo šaliai kovinių tankų. „Duokite mums šiuos ginklus, – trečiadienį interviu televizijai „Bild“ sakė V. Zelenskis. – Koviniai tankai šiandien mums reiškia, kad galime išgelbėti daugiau gyvybių“.
V. Zelenskis nesutiko su Vokietijos vyriausybės argumentu, kad ji nenori veikti atskirai nuo savo NATO sąjungininkių. „Esate nepriklausoma valstybė. Nieko bloga, jei nenorite duoti mums šių ginklų, turite teisę į savo nuomonę, – kalbėjo jis. – Tačiau nesakykite, kad pirmiausia tai turi padaryti JAV, paskui Lenkija ir taip toliau“.
Vokietijos Bundestagas ketvirtadienio popietę svarstys tolesnę karinę paramą Ukrainai. Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
Parlamente pateiktame pasiūlyme vyriausybė raginama, be kita ko, nedelsiant suteikti „leidimą eksportuoti į Ukrainą kovinius tankus, pėstininkų kovos mašinas ir transportinius tankus iš tiekimo rezervų“.
Kol kas nė viena NATO šalis nėra suteikusi Ukrainai Vakarų gamybos kovinių tankų. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tvirtina, kad Vokietija neturėtų veikti savarankiškai šioje srityje. Kalbėdamas apie neseną savo pokalbį telefonu su O. Scholzu V. Zelenskis televizijai „Bild“ sakė: „Kalbėjau labai tiesmukai, nes kai kurių žingsnių nesuprantu“.
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
Berlynas, rugsėjo 13 d. (dpa-AFP-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareikalavo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas diplomatiniu būdu išspręstų Rusijos invazijos į Ukrainą problemą ir nutrauktų ugnį, pranešė kanclerio biuras.
Pirmą kartą po kelių savaičių pertraukos jie vėl 90 minučių kalbėjosi telefonu.
Pasak kanclerio atstovo spaudai Steffeno Hebestreito, O. Scholzas „paragino“ V. Putiną „kuo greičiau rasti diplomatinį sprendimą, grindžiamą paliaubomis, visišku Rusijos pajėgų išvedimu ir pagarba Ukrainos teritoriniam vientisumui bei suverenitetui“.
Kancleris taip pat paragino V. Putiną laikytis susitarimo, kuris leidžia eksportuoti grūdus iš Ukrainos ir kurį Rusija ne kartą kritikavo.
O. Scholzas sakė V. Putinui „nediskredituoti ir toliau visapusiškai įgyvendinti“ susitarimą dėl grūdų, atsižvelgiant į įtemptą padėtį pasaulinėje maisto rinkoje.
Pokalbio metu Vokietijos kancleris iškėlė didžiausios Europoje Zaporižios atominės elektrinės saugumo klausimą, šiai pastarosiomis savaitėmis tapus kovų židiniu.
Vokietijos lyderis pareikalavo V. Putino „vengti bet kokios eskalacijos ir visiškai įgyvendinti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomenduojamas priemones“.
Po vizito elektrinėje anksčiau šį mėnesį TATENA paragino aplink ją nustatyti saugumo zoną.
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
Berlynas, birželio 14 d. (AFP-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atmeta kritiką dėl iki šiol Ukrainai nepristatytos sunkiosios ginkluotės.
Vokietija „perduos visas“ ginklų sistemas, kurias pažadėjo, pareiškė jis pirmadienį po susitikimo su rytinių federalinių žemių ministrais pirmininkais.
O. Scholzas pažymėjo, jog „klaida“ būtų tiesiog perduoti modernias ginklų sistemas, pavyzdžiui, savaeiges haubicas 2000, „be instrukcijų, be apmokymų“. Apmokymai šiuo metu vyksta Vokietijoje, sakė kancleris. Tas pats taikytina priešlėktuviniams tankams „Gepard“.
Tikslas turi būti suteikti Ukrainai „tikrai efektyvią pagalbą“, pabrėžė O. Scholzas. Ukrainiečių pajėgos kare su Rusija esą turi ir mokėti naudotis sunkiąją technika. „Tam reikia pasirengimo“, – teigė jis.
J. Stoltenbergas pasveikino Berlyno planus didinti karių skaičių Lietuvoje. EPA-ELTA nuotr.
Briuselis, birželio 9 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per pokalbį su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pasveikino Berlyno planus nusiųsti į Lietuvą daugiau vokiečių karių ir Bundesvero apginklavimui skirti 100 mlrd. eurų.
Apie tai J. Stoltenbergas pranešė ketvirtadienį tviteryje po vaizdo konferencijos su kancleriu, kuri buvo skirta pasirengti birželio 28-30 dienomis Madride vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas, komentuodamas pokalbį, sakė: „Federalinis kancleris ir generalinis sekretorius buvo vieningos nuomonės, kad viršūnių susitikimas turi pasiųsti Aljanso ryžto ir vienybės signalą“.
O. Scholzas patvirtino, jog viršūnių susitikimo spendimai turi garantuoti, jog NATO ir ateinantį dešimtmetį galės patikimai ir sėkmingai vykdyti pagrindinę savo misiją – užtikrinti kolektyvinę Europos ir Šiaurės Amerikos Aljanso teritorijos apsaugą. Vokietija esą įneš deramą savo indėlį.
J. Stoltenbergas ketvirtadienį turėjo lankytis Berlyne, tačiau dėl jam diagnozuotos juostinės pūslelinės vizitas buvo atšauktas. Šis negalavimas NATO vadovui esą galėjo pasireikšti dėl persirgtos COVID-19 ligos.
Antradienį lankydamasis Vilniuje O. Scholzas paskelbė, kad Vokietija pasirengusi iki brigados lygio stiprinti Lietuvoje dislokuotų karių skaičių. NATO pajėgos bus sustiprintos ir Estijoje bei Latvijoje. Galutinis sprendimas dėl to bus priimtas viršūnių susitikime Madride.
Vokietija praėjusią savaitę taip pat paskelbė apie 100 mlrd. eurų investicijas į gynybą.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį paskelbė komunikatą, kuriuo sutarė dėl Vokietijos karinių pajėgų skaičiaus didinimo Lietuvoje.
Lietuvos ir Vokietijos vadovai komunikate įvardijo Rusiją kaip ilgalaikę karinę grėsmę Europai ir patvirtino šalių įsipareigojimą kolektyvinei visų sąjungininkių gynybai. Vadovai pabrėžė, kad, atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo aplinką euroatlantinėje erdvėje, yra būtina atitinkamai atnaujinti NATO ilgalaikę laikyseną.
Komunikate, kaip praneša Prezidentūra, teigiama, kad Lietuvos ir Vokietijos vadovai pritaria siekiui toliau stiprinti rytinę NATO dalį, kad Aljansas užtikrintų patikimą atgrasymą ir gynybą regione. Taip pat pabrėžiama, kad Vokietija įsipareigoja sukurti brigadą Lietuvoje. Tai bus stipri ir išskirtinai tik šiam tikslui sukurta kovinė struktūra, pasirengusi būti greitai dislokuota ir vykdyti užduotis. Šios pajėgos bus integruotos į regioninio lygmens intensyvią ir plataus masto pratybų programą, kurioje dalyvaus rotacinės pajėgos ir Lietuvos kariuomenė.
Lietuva savo ruožtu įsipareigoja sukurti visą reikiamą infrastruktūrą ir teikti priimančiosios šalies paramą.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Antradienį Lietuvoje lankysis ir su prezidentu Gitanu Nausėda susitiks Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Lietuvos prezidentas su kancleriu aptars Vokietijos indėlį stiprinant Lietuvos saugumą ir Vokietijos karinių pajėgų didinimą šalyje.
Prezidentas G. Nausėda ir O. Scholzu taip pat planuoja apsilankyti Generolo Silvestro Žukausko poligone. Čia valstybių lyderiai lankys Vokietijos vadovaujamą NATO priešakinių pajėgų (eFP) bataliono kovinę grupę.
Vilniuje vyks ir keturšalis Lietuvos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos vadovų susitikimas, kurio metu bus aptarta saugumo situacija Europoje, Baltijos regiono saugumo stiprinimas, kiti su pasirengimu NATO viršūnių susitikimui Madride susiję klausimai.
Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gegužės 20 d. (AFP-ELTA). Buvęs Vokietijos kancleris Gehardas Schroederis paliks Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ direktorių tarybą, po visuomenės spaudimo penktadienį pranešė bendrovė.
„Rosneft“ pranešė, kad „G. Schroederis ir „Nord Stream 2“ generalinis direktorius Matthiasas Warnigas informavo bendrovę, jog „neįmanoma tęsti savo įgaliojimų direktorių taryboje“. Tai paskelbta kitą dieną, kai Vokietija dėl ryšių su Rusija atėmė iš G. Schroederio kai kurias oficialias privilegijas.
„Rosneft“ gyrė jų „strateginę viziją“ ir „svarbų indėlį į tarptautinį bendrovės verslą“. „Jų vaidmuo įgyvendinant didelio masto infrastruktūros projektus Rusijoje ir Vokietijoje, siekiant padidinti Vokietijos ekonomikos ir jos pramonės efektyvumą bei piliečių gerovę, yra neįkainojamas“, – pridūrė „Rosneft“.
Ketvirtadienį Berlynas atėmė iš G. Schroederio, 1998–2005 m. buvusio Vokietijos kancleriu, oficialias lengvatas dėl jo ryšių su Rusija. Toks sprendimas priimtas po ilgai trukusių pastangų priversti jį nusigręžti nuo prezidento Vladimiro Putino, sustiprėjusių, kai Rusija pasiuntė kariuomenę į Ukrainą.
Europos Sąjungos įstatymų leidėjai taip pat priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kuria ragina bloką taikyti sankcijas G. Schroederiui ir kitiems europiečiams, nenorintiems atsisakyti pelningų vietų Rusijos bendrovių valdybose.
78 metų G. Schroederis birželį turi tapti dujų milžinės „Gazprom“ stebėtojų tarybos nariu.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto
Berlynas, gegužės 2 d. (dpa-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė ir du Bundestago įstatymų leidėjai planuoja apsilankyti Kyjive, kad parodytų savo paramą Ukrainai Rusijos atakoms tebesitęsiant, tačiau apie Vokietijos lyderių kelionę dar vis nieko negirdėti.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sekmadienį pareiškė planuojanti kelionę į Kyjivą. Opozicijos lyderis Friedrichas Merzas ir kairiųjų įstatymų leidėjas Gregoras Gysi iš „Die Linke“ (Kairiosios partijos) taip pat paskelbė apie planus keliauti. Tačiau prezidentas šiuo klausimu tyli, Ukrainos vyriausybei pareiškus, kad teikia pirmenybę Vokietijos kancleriui, nes jo pareigos leidžia priimti svarbiausius politinius sprendimus. Ginčas kilo dėl vokiečių nenoro tiekti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, nepaisant pakartotinių raginimų ir augančios kritikos.
Nė vienas Vokietijos vyriausybės narys dar nesilankė Kyjive, nors daugelis kitų Vakarų lyderių jau vyko į Ukrainos sostinę parodyti savo paramos Maskvai užpuolus kaimynę. A. Baerbock būtų pirmoji Vokietijos vyriausybės narė, vyksianti į Kyjivą, nes kancleris Olafas Scholzas taip pat nieko nepaskelbė apie panašius planus. Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
„Taip, aš taip pat keliausiu“, – sekmadienį transliuotojui ARD sakė A. Baerbock ir pridūrė, kad šią kelionę ji suplanavo, kai buvo atskleisti karo nusikaltimai Bučoje, bet iš pradžių norėjo leisti pirmajam vykti prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui. A. Baerbock nenurodė, kada ji vyks į Kyjivą.
Iki šiol iš Vakarų politikų Kyjive lankėsi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis, JT generalinis sekretorius António Guterresas.
