Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
Berlynas, liepos 4 d. (dpa-ELTA). Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir Rumunija pageidauja nuolatinio vokiečių karių buvimo šalyje.
„Manau, kad Rumunijos teritorijoje nuolat turėtų būti vokiečių dalinių“, – antradienį Berlyne spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pareiškė Rumunijos ministras pirmininkas Marcelas Ciolacu. Taip jis atsakė į klausimą, ko tikisi iš artėjančio NATO viršūnių susitikimo dėl Aljanso rytinio flango stiprinimo.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius praėjusią savaitę pareiškė, kad Berlynas, stiprindamas NATO rytinį sparną, nuolat dislokuos Lietuvoje 4 000 vokiečių karių. Lietuva ribojasi su Rusija ir Baltarusija. Prie rytinio flango valstybių priskiriama ir Rumunija, turinti sieną su Ukraina.
NATO šalių lyderiai viršūnių susitikime Vilniuje liepos 11 ir 12 dienomis, be kita ko, tarsis dėl dalinių buvimo rytinėje Aljanso teritorijoje.
M. Ciolacu teigė žinąs apie Vokietijos planus nusiųsti į Lietuvą 4 000 kareivių. „Tikiuosi, kad mes netrukus Rumunijos teritorijoje nuolat turėsime vokiečių karių“, – pridūrė jis. Ministras sakė manąs, kad karas Ukrainoje užsitęs.
Vokietija kol kas planuoja dislokuoti savo karius tik Lietuvoje. Apie svarstymus dislokuoti dalinius kitose šalyse nėra žinoma.
NATO, šių metų balandžio mėn. duomenimis, Rumunijoje yra dislokavusi apie 1 500 kareivių, dauguma jų – prancūzai.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nemato nieko blogo, kad šeštadienį vykusiame susitikime su Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht, pareiškė, jog dešimties dienų terminas, per kurį į Lietuvą būtų dislokuota vokiečių karių brigada, yra tinkamas.
Ministras atmeta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių kritiką ir dėl komiteto posėdžių nelankymo, ir dėl neva pasikeitusios Lietuvos pozicijos NATO sąjungininkų brigados atžvilgiu.
„Su kritika – paskubėjo, nes jokie susitarimai nėra nei pakeisti, nei jų atsisakyta. Dar kartą pabrėžiu – kalbėjome apie dabartinę situaciją. Jeigu dabar, pavyzdžiui, hipotetiškai ties Lietuvos sienomis susiklosto tokia situacija, kad du diktatoriai sugalvoja invaziją, tokiu atveju, priešakinis vadovavimo elementas koordinuoja brigados atvykimą per 10 dienų. Infrastruktūra, kurią norėjom pastatyti šiai brigadai, per 3 mėnesius nepasistato. Jeigu jie to nežinojo, tai dabar sužinos“, – Eltai aiškino A. Anušauskas.
Sekmadienį komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad ministro argumentai, remiantis Ukrainos pavyzdžiu, Lietuvai netinka, nes privalu siekti, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos. Kodėl ministras išsakė kitokią nuomonę, NSGK pirmininkas nesiėmė vertinti, tačiau teigė, kad kartais reikėtų daugiau dirbti, įtikinant vokiečius dėl Lietuvai strategiškai svarbių sprendimų. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Pirmadienį Eltai ministras tvirtino, kad Lietuvos siekiai ir pozicija niekaip nesikeičia – nekinta ir Vokietijos kariuomenės įsipareigojimai, sutarti po NATO viršūnių susitikimo.
„Jokie susitarimai nėra nei pakeisti, nei kaip nors interpretuojami kitaip. Kokie jie sudaryti buvo, tokie ir yra. Mes būtent dėl to ir siekiame vystyti infrastruktūrą, kalbamės apie tai su Vokietija – abi šalys specialiai sudarė darbo grupę. Dar kartą pabrėžiu, kad su savo interpretacijomis (kritikai – ELTA) labai skuba“, – teigė ministras.
„Kai turime tokių kolegų, ko gero, net opozicijos nereikia“, – pridūrė jis.
Ministras: lankau NSGK posėdžius „tada, kada būtina“
Tuo metu Seimo mažumos atstovai kritikuodami A. Anušausko pasisakymus atkreipė dėmesį, kad ministras NSGK posėdžiuose – retas svečias. Todėl ką daro ministras ir kokios derybos vyksta už uždarų durų, parlamentarai sakosi nežinantys ir paragino A. Anušauską dalyvauti posėdžiuose reguliariau.
Tokių opozicijos argumentų A. Anušauskas taip pat nepriima.
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
„Aš (NSGK posėdžiuose – ELTA) pasirodau tada, kada būtina. Manau, jeigu jie nori tik dėl viešųjų ryšių daryti savo posėdžius be jokio turinio, tai turi pilną teisę ir galimybes“, – nurodė ministras.
ELTA primena, kad birželį Lietuvoje lankęsis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo stiprinti šalyje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto. Vokietijos padidinto budrumo brigada Lietuvoje – dvišalis Lietuvos ir Vokietijos susitarimas, sudarytas įgyvendinant NATO sprendimus, priimtus Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.
