Vokietijos konstitucijos apsaugos žinyba (BfV)

Žvalgyba

Slaptasis agentas. Slaptai.lt nuotr.

Berlynas, rugpjūčio 9 d. (AFP-ELTA). Vokietijos federaliniai prokurorai trečiadienį pranešė, kad vakariniame Koblenco mieste buvo sulaikytas kariuomenėje dirbantis Vokietijos pilietis, įtariamas šnipinėjimu Rusijai.
 
Federalinės prokuratūros pranešime kalbama apie „rimtus įtarimus“, liudijančius, kad kaltinamasis dirbo „užsienio žvalgybos tarnybai“. Jis savo paslaugas, be kitų Rusijos institucijų, esą buvo pasiūlęs „Rusijos ambasadai Berlyne“.
 
Anot prokurorų, įtariamasis, kuris buvo identifikuotas tik kaip Thomasas H., buvo sulaikytas liepos 27 d. Buvo apieškoti jo namai ir darbovietė. Trečiadienį jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Thomasas H. dirbo kariuomenės Įrangos, informacinių technologijų ir aptarnavimo departamente.
 
„2023 m. gegužę jis kreipėsi į Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir Rusijos ambasadą Berlyne ir pasiūlė savo bendradarbiavimą, – nurodė prokurorai. – Proceso metu jis perdavė per savo profesinę veiklą surinktą informaciją, kad ši būtų toliau perduota Rusijos žvalgybos tarnybai.“
 
Teigiama, kad tyrimas įtariamojo atžvilgiu buvo atliktas glaudžiai bendradarbiaujant su karine žvalgyba ir vidaus saugumo agentūra „BfV“.
 
Apie sulaikymą pranešta po to, kai „BfV“ birželį buvo perspėjusi dėl „agresyvios Rusijos šnipinėjimo operacijos“ grėsmės, Maskvai tęsiant karą Ukrainoje. Vakarų šalių sankcijos Rusijai ir jų parama Ukrainos kariuomenei pakurstė Kremliaus susidomėjimą informacijos rinkimu, savo metinėje ataskaitoje tvirtino „BfV“.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.08.10; 00:30
Žvalgyba

Frank Jansen, Haike Jaberg / Tagesspiegel

Vokietijos verslą, matyt, smarkiai kamuoja kibernetinės atakos ir kitokių formų šnipinėjimas bei sabotažas, praneša Vokietijos laikraštis Tagesspiegel.

Vokietijos Federalinės Konstitucijos apsaugos tarnybos (BfV) prezidentas Hansas Georgas Maasenas pranešė, kad kasmet dėl tokios veiklos patiriama apie 50 mlrd. eurų nuostolių. Pasak Maaseno, tikslios sumos pasakyti neįmanoma, nes daugelis kibernetinių atakų aptinkamos tik praėjus kiek laiko.

Pasak BfV vadovo, daugelis kompanijų žiūri į naujos produkcijos plėtrą pagal principą „saugumas – tai stabdys“, ir dalinai dėl to kalti klientai, norintys „turėti ištaigų, o ne saugų produktą“.

Be to, daugelis kompanijų supranta, kad „jos patyrė kibernetines atakas per vėlai – po pusmečio ar net vėliau, toliau kalbėjo Maasenas. Beje, firmos dažnai apskritai nežino apie kibernetines atakas prieš jas, nes užsienio žvalgybos sunaikina savo Trojos programas, kuriomis naudotasi puolimui. Todėl kompanijos pamato padarytus nuostolius tik po to, kai kokia nors užsienio firma išleidžia į rinką analogiškus produktus.

Maseno nuomone, Vokietija, aukštų technologijų ir tvirtos ekonomikos šalis, „vis labiau patenka į valstybinių ir nevalstybinių struktūrų vykdomo šnipinėjimo akiratį“. BfV vadovas ypač išskyrė kibernetines atakas iš Rusijos, Kinijos, Indijos ir Irano.

Antai, prieš metus Vokietijos Federalinė konstitucijos apsaugos tarnyba perspėjo, kad Sofacy hakerių grupė, pavaldi Rusijos karinei žvalgybai GRU, atakuoja Vokietijos energetikos kompanijas.

Tagesspiegel pavyko sužinoti, kad tos kibernetinės atakos iš tikrųjų įvykdytos, bet BfV neįvardijo aukomis tapusių kompanijų, nes pagarsinimas galėjo „padaryti žalos verslui ir atstumti klientus“.

Tuo tarpu rizikos zonoje atsiduria ne tik stambios kompanijos, bet ir vidutinis verslas, beje, šis net dar labiau, priduria Tagesspiegel.

Anot Forsa tyrimo, atlikto Vokietijos draudikų asociacijos (GDV) užsakymu, mažiausiai kas ketvirta Vokietijos vidutinio verslo kompanija yra patyrusi materialinių ar techninių nuostolių dėl kibernetinių atakų.

Informacinis šaltinis: Tagesspiegel  leidinys.

Slaptai.lt nuotr.

2017.05.02; 06:01

Atsargiai

Hakan Tanriverdi / Süddeutsche Zeitung

Nežinomi hakeriai vėl bandė prasibrauti į Vokietijos parlamento vidinį kompiuterinį tinklą. Süddeutsche Zeitung korespondento Hakano Tanriverdžio žiniomis, buvo atakuoti mažiausiai dešimt deputatų iš įvairių Bundestago frakcijų.

Vokietijos Federacinė informacinės technikos saugumo žinyba (BSI) ir Federacinė Vokietijos konstitucijos apsaugos žinyba (BfV) patvirtino kibernetinės atakos faktą. Vienas iš taikinių buvo Žaliųjų partijos deputatė Mari Luize Bek, jau anksčiau panašiai atakuota. Ir vis dėlto, Bundestago IT-valdyba ataką sužlugdė. Pranešama, kad „iš parlamentarų kompiuterių buvo užfiksuoti bandymai įeiti į potencialiai kenksmingus tinklapius“.

Kompetentingos struktūros kol kas neskuba informuoti detaliau, tęsia korespondentas. Antradienį vakare BSI tik pranešė, kad „šiuo metu ekspertizė baigta“. Anksčiau žinyba paprašė deputatų pasiųsti jai techninei ekspertizei jų kompiuterių kietuosius diskus. „Tos aplinkybės, o taip pat kelių kompiuterių užkrėtimas per trumpą laiką byloja, kad incidentas rimtas. Maža to, kietieji diskai siunčiami patikrinti tik esant įtarimų, kad juose galėjo likti užpuolikų pėdsakų“, – pabrėžia Süddeutsche Zeitung.

Deputatės Bek kompiuterio kietąjį diską taip pat turi BSI. Ji ir keletas deputatų nepriklausomai vienas nuo kito, papasakojo, kad jie „kalbėjo su Bundestago administracija“. „Atsakingi asmenys man pranešė, – sakė Bek, – kad tarp serverių prisijungimų jie aptiko Izraelio naujienų svetainę“. Neaišku, ar jos bendradarbis apsilankė tikrajame tinklapyje, ar fiktyvioje versijoje, kuri užkrėtė kompiuterį kenksmingomis programomis.

Paskutinė kibernetinė ataka prieš Bundestagą įvykdyta 2015 metų gegužę, primena straipsnio autorius. Tada įtarimai krito Rusijos hakeriams. Užpuolėjams pavyko pagrobti 16 gigabaitų duomenų.

Informacijos šaltinis: Süddeutsche Zeitung leidinys.

2017.04.01; 08:58