Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dėl didžiosios dalies Lietuvos užsienio ir gynybos politikos problemų yra kalti patys šalies politikai. Pasak jo, itin kenksmingos yra bendrapartiečių užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio bei krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko batalijos, susijusios su sąjungininkų karių dislokavimu šalyje.
Grumtynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Pasakysiu taip – 90 proc. problemų šitoje srityje mes susikuriame patys. Kitaip tariant, tas nuolatinis dviejų ministrų matavimasis, kuris turi didesnį mygtuką – iš tikrųjų, jis kenkia reikalui ir pakenkė jau pakankamai daug“, – trečiadienį TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre“ sakė šalies vadovas.
G. Nausėda akcentavo, kad Berlynas „sunkiai supranta“ šalies diplomatijos vadovo svarstymus apie naujų partnerių, galinčių būti Lietuvoje su brigada, paieškas. Prezidentas tvirtino bandysiąs spręsti šią problemą ir sumažinti G. Landsbergio pareiškimų padarytą žalą.
„Partneriai Vokietijoje labai sunkiai supranta mūsų signalus ir dar mažiau supranta mūsų signalus dėl to, kad galbūt reikia nepasitikėti tokiais partneriais“, – kalbėjo prezidentas, referuodamas į G. Landsbergį.
„Tai daro didelę žalą ir aš tikrai stengiuosi šitą žalą švelninti. (…) Mėginsiu tai padaryti ir kitame susitikime su Vokietijos kancleriu, bet tai bus balandžio pabaigoje. Bet turime vieną kartą nustoti kenkti patys sau, nes komunikato tekstas lieka galioti, niekas jo nekvestionuoja – tame tarpe ir Vokietijos pusė“, – tvirtino jis.
Nors pažymėjo, kad jo bei Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytame komunikate nėra nurodytos konkrečios datos, kada į Lietuvą turėtų būti perkeltas brigados dydžio karinis vienetas, G. Nausėda dar kartą paragino laikytis šio dvišalio susitarimo.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Mažiau kalbėkime, darykime viską, kas susiję su miestelių kūrimu, poligonų kūrimu, pratybų laukų kūrimu, sandėlių kūrimu. Ir tada, kuomet mes būsime kažką padarę, o ne tik pašnekėję iš tribūnos – vėl kreipkimės į vokiečius ir spręskime dėl tolesnio komunikato dvasios ir turinio įgyvendinimo“, – nurodė prezidentas.
ELTA primena, kad Lietuvoje jau anksčiau kilo politinės diskusijos dėl vokiečių karių brigados dislokavimo. Politikai nesutarė, kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą. Taip pat diskutuota, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti viso karinio dalinio. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime.
Po Vokietijos ministro vizito, šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuvai gali tekti ieškoti naujų sąjungininkų, galinčių šalyje dislokuoti nuolatinę karinę brigadą. Užsienio reikalų ministras netruko sulaukti kritikos dėl pastarųjų pareiškimų – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Dovilė Šakalienė teigė, kad G. Landsbergis sabotuoja Vokietijos paramą Lietuvai ir nurodė, kad su vokiečiais reikia kalbėtis ne ultimatumais.
Borisas Pistorius. EPA – ELTA foto
Diplomatiškiau elgtis politikus ragino ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Berlynas laikosi savo įsipareigojimų, todėl Vilnius turėtų laikytis korektiškesnės laikysenos bei atlikti savo namų darbus – tęsti Vokietijos brigadai reikalingos infrastruktūros kūrimo darbus.
Lietuvoje šiuo metu yra apie 1 450 Vokietijos kareivių. Šalis siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat.
Kovo 2 d. Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis (Sigmar Gabriel), baigdamas vizitą Lietuvoje, aplankė NATO priešakinių pajėgų bataliono karius Rukloje.
Vokietijos užsienio reikalų ministras S. Gabrielis apsilankymo Rukloje metu bendravo su Vokietijos, Nyderlandų ir Belgijos kariais, kurie šalyje dislokuoti nuo šių metų sausio. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadas pulkininkas Christophas Huberis (Christoph Huber) Vokietijos ministrui papasakojo apie vieneto dislokavimą ir veiklą Lietuvoje.
Vokietijos gynybos ministras Sigmaras Gabrielis aplankė NATO priešakinių pajėgų bataliono karius Rukloje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Su aukšto rango Vokietijos pareigūnu Rukloje susitiko Lietuvos krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Lietuvos kariuomenės dalinių, dislokuotų Rukloje, vadovybė.
Vokietijos vadovaujamas NATO priešakinių pajėgų batalionas Lietuvoje dislokuojamas reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pasikeitusią saugumo aplinką regione.
Sprendimas nuo 2017 m. Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę buvo priimtas NATO viršūnių susitikime 2016 m. liepą Varšuvoje. Šis sprendimas demonstruoja NATO aljanso solidarumą, vienybę ir yra patikimo atgrasymo ir pasiruošimo kolektyvinei gynybai išraiška.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija; Lietuvos kariuomenės nuotraukos.
