Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA nuotrauka

Berlynas, rugpjūčio 15 d. (AFP-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį buvo priversta atsisakyti savo kelionės į Australiją, Naująją Zelandiją ir Fidžį dėl pasikartojančių vyriausybinio lėktuvo techninių problemų.
 
„Mes išbandėme viską, bet, deja, sugedus lėktuvui logistiškai neįmanoma įvykdyti mano kelionės po Indijos-Ramiojo vandenyno regioną“, – rašė ministrė „X“, anksčiau vadintame „Twitter“. „Tai daugiau nei erzina“, – pridūrė ji.
 
A.Baerbock sekmadienį išskrido į kelionę po Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, tačiau įstrigo Abu Dabyje, kai jos vyriausybinis lėktuvas dėl techninės problemos buvo priverstas grįžti į oro uostą, o ne skristi į Australiją.
 
„Saugumo sumetimais lėktuvui teko ten grįžti“, – rašė Vokietijos karinės oro pajėgos X socialiniame tinkle.
 
Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad ji buvo informuota apie atšauktą A. Baerbock kelionę.
 
„Tikimės, kad ministrai dar turės galimybę pasikalbėti“, – teigė Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
Pastaraisiais metais Vokietijos pareigūnai nuolat patiria problemų su tarnybiniais lėktuvais.
 
Dėl to paties senstančio lėktuvo „Airbus A340-300“, sujaukusio A. Baerbock kelionės planus, sugedus elektronikai buvo atidėta ir buvusios kanclerės Angelos Merkel kelionė į 2018 metų Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą.
 
Kiek anksčiau tais pačiais metais tuometiniam finansų ministrui ir dabartiniam šalies kancleriui Olafui Scholzui teko grįžti namo iš Indonezijos komerciniu orlaiviu, kai skrydis tuo pačiu lėktuvu buvo nutrauktas, graužikams pergraužus dalį lėktuvo kabelių.
 
A.Baerbock jau susidūrė su panašiais keblumais gegužės mėnesį, kai jai teko viena diena pratęsti vizitą Katare dėl kito vyriausybinio orlaivio nuleistos padangos.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.08.16; 00:30

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA nuotrauka

Tiandzinas, Kinija, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, ketvirtadienį lankydamasi Tiandzine, Kinijos šiaurės rytuose, sumenkino nesutarimus Europos Sąjungos viduje dėl Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono neseniai išsakytų pastabų.
 
A. Baerbock pažymėjo, kad trečiadienį E. Macronas „dar kartą pabrėžė, kad Prancūzijos politika Kinijos atžvilgiu atspindi ES politiką vienas prie vieno“.
 
Nepaisant skirtumų, viena iš ES stiprybių yra ta, „kad esame ne tik artimi vieni kitiems, bet ir laikomės bendro strateginio požiūrio į svarbiausius mūsų interesų bei vertybių klausimus“, sakė ji.
 
Po praėjusią savaitę vykusio trijų dienų valstybinio vizito į Kiniją E. Macronas paragino ES laikytis savarankiškesnės pozicijos Taivano klausimu, pabrėždamas, kad ji turėtų išlaikyti lygiavertį atstumą Kinijos ir Jungtinių Valstijų atžvilgiu.
 
A. Baerbock pažymėjo, kad E. Macronas Kinijoje lankėsi tuo pačiu metu kaip ir ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, ir pavadino tai „itin svarbiu ženklu“.
 
Atsižvelgiant į tai, kad Vokietija ir Prancūzija priklauso tai pačiai ES vidaus rinkai, skirtingos pozicijos Kinijos, pagrindinės bloko prekybos partnerės, atžvilgiu būtų neįmanomos, sakė ji. Vokietijos vyriausybė politiką su „mūsų draugais Prancūzijoje“ derina glaudžiau nei su bet kuria kita ES šalimi, sakė ji.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2023.04.14; 04:41

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA nuotrauka

Berlynas, sausio 5 d. (AFP-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį pasmerkė Rusijos paskelbtas paliaubas Ukrainoje ir pareiškė, kad jei prezidentas Vladimiras Putinas iš tikrųjų norėtų taikos, „jis grąžintų savo karius namo“.
 
„Vadinamosios paliaubos neatneša nei laisvės, nei saugumo žmonėms, kasdien gyvenantiems baimėje dėl Rusijos okupacijos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė A. Baerbock.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.01.06; 05:12

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA nuotrauka

Berlynas, spalio 16 d. (ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock mano, kad dabar prioritetas turi būti teikiamas Ukrainos oro gynybos stiprinimui.
 
„Mes šios savaitės pradžioje pamatėme, kokia svarbi yra oro gynyba. Laimė, pusę į Kyjivą paleistų raketų pavyko perimti, prie to prisidėjo ir ​​mūsų tiekiama ginkluotė”, – pareiškė žinybos vadovė interviu televizijos kanalui „Phoenix“.
 
Anot ministrės, pagalba Ukrainai bus teikiama ir ateityje, ypač oro gynybos srityje, o Ukrainos aprūpinimas tankais dabartinėmis aplinkybėmis yra antraeilis dalykas.
 
„Jeigu kalbėsime apie jūsų minimus tankus, tai juos pagal „žiedinius“ mainus jau tiekia kitos šalys. Be to, verždamasi į rytus, Ukrainos kariuomenė perėmė daug rusų tankų, kurie dabar naudojami. Todėl tankų klausimas šiuo metu nėra toks aktualus, kaip oro gynybos klausimas“, – pabrėžė Vokietijos užsienio reikalų ministrė.
 
Spalio 12 d. Ukraina patvirtino gavusi iš Vokietijos pirmąją oro gynybos sistemą IRIS-T.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.10.16; 18:04

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto

Niujorkas, rugsėjo 22 d. (dpa-ELTA). Vokietijos koalicinėje vyriausybėje tebevyksta diskusijos dėl puolamųjų tankų tiekimo Ukrainai, o užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad „labai svarbu“, jog sprendimai būtų priimti greitai.
 
Žaliųjų politikė trečiadienio vakarą sakė transliuotojui ZDF: „Svarbiausia, kad šiomis dienomis, šiomis savaitėmis suvienytume jėgas ir nežiūrėtume, kur yra kokių skirtumų tarp užsienio reikalų ministrės ir kanclerio“.
 
Praėjusią savaitę A. Baerbock paragino priimti greitus sprendimus dėl kovinių tankų tiekimo.
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
 
Socialdemokratų kancleris Olafas Scholzas laikosi atsargesnės pozicijos ir ne kartą sakė, kad Vokietija nesiims „veikti viena“, turėdamas galvoje Vokietijoje pagamintų  kovinių tankų siuntimą Kyjivui.
 
A. Baerbock interviu teigė, kad artimiausios savaitės ir mėnesiai bus lemiami karui ir kad labai svarbu pasiekti pažangos dėl tankų.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.09.22; 10:00

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto

Atėnai, liepos 29 d. (dpa-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock stojo į Graikijos pusę konflikte su Turkija dėl Graikijos salų suvereniteto rytinėje Egėjo jūros dalyje, penktadienį Atėnuose susitikusi su Graikijos kolega Niku Dendijasu.
 
„Graikijos salos yra Graikijos teritorija ir niekas neturi teisės tuo abejoti“, – sakė A. Baerbock.
 
Vokietijos vyriausybė parodys solidarumą su Graikija ir gins Europos šeimą, sakė ji ir pridūrė, kad tai bus jos žinutė Turkijai, kai ji vėliau penktadienį keliaus į Stambulą. „Mums reikia vienybės, mums reikia dialogo ir mums reikia ramių veiksmų šiais sunkiais laikais“, – sakė A. Baerbock, turėdama galvoje įtampą tarp dviejų NATO narių ir karo Ukrainoje keliamus iššūkius.
 
Vakarų aljanso vidaus konfliktas yra būtent tai, ko siekia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sakė ji.
 
N. Dendijas pareiškė nepasitenkinimą, kad Graikijai per jos konfliktą su Turkija trūksta paramos Europos Sąjungos (ES) lygiu. Jis sakė, kad Briuselyje kalbėdamas apie Graikijos problemą „dažnai jaučiasi vienas“. Jis paragino ES užsienio reikalų ministrus lankantis Turkijoje palaikyti ES politiką ir pasmerkti smurtą, kuriuo grasina Ankara.
 
Turkija abejoja ​​Graikijos salų rytinėje Egėjo jūroje suverenumu ir pareikalavo išvesti Graikijos karinius dalinius pagal tarptautines sutartis, o Graikija atkreipia dėmesį į desantinius laivus prie Turkijos krantų. Turkijos lėktuvai nuolat praskrenda virš Graikijos salų, be to, abi šalys nesutaria dėl dujų jūros dugne, į šį konfliktą įsivėlęs ir Kipras.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.07.30; 00:01

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto

Kristiansandas, gegužės 25 d. (ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock teigia esanti įsitikinusi, kad Turkija netrukus atsisakys savo nuogąstavimų dėl Suomijos ir Švedijos narystės NATO, praneša agentūra „Reuters“.
 
„Mes visi turime teisėtų saugumo interesų, – sakė A. Baerbock Kristiansande Norvegijoje, kur vyko Baltijos jūros valstybių tarybos susitikimas. – Tačiau visoms NATO narėms lygiai taip pat aišku, jog tai svarbus momentas istorijoje ir kad mums tenka bendra atsakomybė“. Todėl ji esanti tikra, kad Suomija ir Švedija taps NATO narėmis. Dėl šios plėtros Aljansas esą bus tik stipresnis.
 
Tai buvo pirmasis formalus Baltijos jūros valstybių tarybos susitikimas nuo 2014 metų. Pradžioje formatui priklausė ir Rusija. Tačiau dėl Krymo aneksijos 2014-aisiais ir Rusijos veiksmų Rytų Ukrainoje konsultacijos buvo sustabdytos. Po Rusijos invazijos į Ukrainą vasarį Rusijos narystė organizacijoje buvo suspenduota.
 
Baltijos jūros valstybių tarybą 1992 metais įsteigė Vokietija ir Danija. Jai priklauso Estija, Suomija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija, Lenkija, Švedija ir ES.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.05.26; 05:46