Vokietijos vidaus žvalgyba

SkaitomiausiosŽvalgyba

Šnipnėjimo paslaptys. Espionagehistoryarchive.com

Berlynas, sausio 1 d. (dpa-ELTA). Kuo ilgiau tęsiasi karas Ukrainoje, tuo labiau didėja Rusijos žvalgybos tarnybų susidomėjimas Vokietija, teigia Vokietijos vidaus žvalgybos tarnyba.
 
Prie kitų Vokietijoje aktyviai veikiančių žvalgybos tarnybų Konstitucijos gynimo biuro vadovas Thomas Haldenwangas priskyrė Kinijos ir Irano.
 
„Rusijos žvalgybos susidomėjimas čia, Vokietijoje, ne tik nenutrūko, bet ir didėja karui tęsiantis“, – interviu dpa sakė Th. Haldenwangas.
 
BND„Dabar nagrinėjama byla taip pat rodo, koks realus yra Rusijos šnipinėjimo pavojus“, – sakė Th. Haldenwangas, turėdamas galvoje įtariamo dvigubo agento, dirbusio  užsienio žvalgybos agentūroje BND, suėmimą prieš pat Kalėdas.
 
Sulaikytas vyras įtariamas perdavęs slaptą informaciją Rusijos žvalgybos tarnybai.
 
Th. Haldenwangas sakė manąs, kad Maskva mėgins kompensuoti 40-ies Rusijos pareigūnų, kuriuos Vokietija paskelbė nepageidaujamais asmenimis, išsiuntimą iš šalies. Reaguodamos į Rusijos vasario 24 d. pradėtą karą prieš Ukrainą, daugelis Europos valstybių išvarė Rusijos agentus, Vokietija išprašė iš šalies 40 Rusijos ambasados Berlyne darbuotojų.
 
„Dedame didžiules pastangas, kad į Vokietiją neatvyktų kiti asmenys, galimai susiję su Rusijos tarnybomis,“, – dpa sakė Th. Haldenwangas.
 
Pasak jo, dėl to federalinė vyriausybė sugriežtino vizų išdavimo taisykles.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.01.02; 08:05
Žvalgyba

Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos vidaus žvalgybos tarnyba pradės stebėti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) regioninį skyrių Brandenburge, pranešė Vokietijos Vidaus reikalų ministerija.
 
Pasak ministerijos, sprendimas buvo priimtas po ilgai trukusių svarstymų.
 
AfD Brandenburgo skyrius nepakluso partijos sprendimui pašalinti Andreasą Kalbitzą iš partijos ir paliko jį pirmininkauti Brandenburgo skyriui.
 
AfD A. Kalbitzą pašalino iš partijos dėl to, kad šis anksčiau buvo dabar jau uždraustos dešiniųjų ekstremistų grupuotės „Heimattreue Deutsche Jugend“ („Tėvynei ištikimas Vokietijos jaunimas“, HDJ) narys.
 
A. Kalbitzas taip pat vadovavo nacionalistinių pažiūrų „Flugel“ frakcijai AfD viduje, kuri AfD valdybos reikalavimu buvo panaikinta anksčiau šiemet.
Vokietijos slaptosios tarnybos BfV būstinė
 
Nors oficialiai frakcija buvo panaikinta, Konstitucijos apsaugos tarnyba – Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra – pareiškė neturinti duomenų apie tai, kad frakcija iš tiesų nebetęsia savo veiklos.
 
Pirmadienį paskelbtas sprendimas reiškia, kad AfD Brandenburgo skyrius yra „įtariamas atvejis“. Toks įvardijimas leidžia agentūrai pasiekti tam tikrus privačius duomenis apie skyrių ir nusiųsti agentų, kurie galės stebėti skyriaus renginius.
 
Agentūra taip pat gali pereiti prie visiško sekimo, kuris leistų į skyrių infiltruoti agentus.
 
2017 m. parlamento rinkimuose AfD susilaukė didelio rinkėjų palaikymo ir tapo trečia didžiausia partija Bundestage.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 15:41
Žvalgyba

Vokietijos vidaus žvalgybos vadovas H. G. Maassenas neteko posto. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos vidaus reikalų ministras pirmadienį privertė pasitraukti iš posto šalies vidaus žvalgybos vadovą Hansą-Georgą Maasseną. Dėl prieštaringų pastarojo pasisakymų apie rasistiškus kraštutinių dešiniųjų protestuotojų veiksmus kanclerės Angelos Merkel koaliciją buvo ištikusi krizė.

55-erių H. G. Maassenas kontroversiją dar pakurstė pareiškęs, kad dėl jo bėdų kaltos „radikalios kairiosios jėgos“ A. Merkel koalicijoje. Dėl to jis buvo ne perkeltas į kitą postą, kaip žadėta anksčiau, o priverstas išeiti į atsargą.

Be kita ko, praeitą savaitgalį paaiškėjo, kad prieš kelias savaites Varšuvoje vykusiame Europos vidaus žvalgybos organizacijų atstovų susitikime H. G. Maassenas kritikavo „naivią“ A. Merkel imigracijos politiką.

Ilgą laiką žvalgybos vadovą gynęs Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė, kad pastarieji H. G. Maasseno komentarai – nepriimtini ir jį „nuvylė asmeniškai“.

H. Seehoferis, pats sulaukęs spaudimo tiek dėl šio ginčo, tiek dėl prasto savo partijos pasirodymo Bavarijos vietos valdžios rinkimuose, paprašė prezidento Franko-Walterio Steinmeierio išleisti H. G. Maasseną į atsargą.

Nesutarimai dėl H. G. Maasseno prasidėjo po komentarų, kurie atskleidė, kad žvalgybos vadovas nesureikšmino kraštutinių dešiniųjų minios smurto Rytų Vokietijos Chemnico mieste. Šie įvykiai buvo sukrėtę tiek Vokietiją, tiek pasaulį.

A. Merkel viešai baisėjosi ksenofobišku minios elgesiu, tačiau H. G. Maassenas jai paprieštaravo, suabejodamas, ar protestų metu tikrai buvo „medžiojami“ užsieniečiai ir ar mėgėjiškas neramumus užfiksavęs vaizdo įrašas nebuvo padirbtas.

Nors kraštutinė dešinė tokius žvalgybos vadovo komentarus pasitiko džiaugsmingai, trys opozicijos partijos ir valdantieji socialdemokratai (SPD) pareikalavo, kad jis būtų atleistas dėl kišimosi į politiką. Dėl to A. Merkel koalicijoje kilo kelias savaites trukusi krizė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.05; 19:16