Policija skuba į pagalbą. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentūra neskuba vertinti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymo Viešojo saugumo tarnybą (VST) integruoti į policiją, tačiau pažymi, kad bet kokia pertvarka negali būti savitikslė, ruošiant ją, būtina įvertinti visas galimas rizikas. Pasak prezidentūros, reformuojant VST, jokių būdu negali sumažėti šalies gynybiniai pajėgumai.
„Bet kokios institucijos pertvarka negali būti savitikslė, jos įgyvendinimas turi garantuoti aiškiai apibrėžtą kokybinį pokytį. Viešojo saugumo tarnyba ne tik atlieka viešojo saugumo užtikrinimo funkcijas, bet ir pagal Karo padėties įstatymą yra priskiriama Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms, todėl planuojamas pokytis turėtų net tik sudaryti prielaidas visuomenės saugumo didinimui, bet ir jokiu būdu nemažinti valstybės gynybinių pajėgumų.
Ne mažiau svarbus ir planuojamų pertvarkų įgyvendinimo procesas – turi būti įvertintos visos galimos rizikos, iš anksto parengtos konkrečios jų valdymo priemonės, numatyti tinkami įgyvendinimo terminai ir pan.“, – teigiama Eltai prezidentūros atsiųstame komentare.
Prezidentūra pabrėžia, kad prezidentas Gitanas Nausėda detaliau VST pertvarką galės įvertinti, pamatęs konkrečius, reformą numatančius teisės aktų projektus.
„Šiuo metu VST pertvarkai reikalingi teisės aktai dar nėra parengti, konkretūs pertvarkos planai nepristatyti, Prezidentas galės ją vertinti tik tada, kai šie darbai bus atlikti“, – tvirtina prezidentūra.
VRM darbo grupė, atlikusi VST funkcijų peržiūrą, veiklos auditą, paskelbė siūlantys tarnybą integruoti į policiją, numatant, kad karo padėties atveju VST išliktų ginkluotųjų pajėgų sudėtine dalimi. Planuojama, jog policijos sudėtyje VST veiktų kaip specializuotas padalinys.
Policijos automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, darbo grupės atlikta VST funkcijų peržiūra parodė, kad tarnyba unikalių funkcijų neatlieka, visos tarnybos vykdomos funkcijos yra dubliuojamos kitų Lietuvos statutinių institucijų. A. Bilotaitė pažymėjo, kad daugiausia, tai yra net 6, VST vykdomas funkcijas vykdo Lietuvos policija, 4 – Lietuvos kalėjimų tarnyba, po 3 funkcijas – Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Vadovybės apsaugos tarnyba.
Darbo grupė, įvertinusi VST veiklos efektyvumą, įžvelgė tarnybos darbo organizavimo trūkumus, tarnybos administracinių ir kitų gebėjimų stoką, modernių informacinių technologijų ir kitų darbo organizavimo įrankių trūkumą. Taip pat konstatuota, kad tarnyboje neužimta 30 proc. pareigybių, ilgus metus nebuvo sprendžiamas naujų pareigūnų pritraukimo ir paruošimo klausimas, nėra pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo bazės, todėl neužtikrinamas vienodas pareigūnų pasirengimas veikti esant įvairioms situacijoms.
Ištuštėję Lietuvos miestai ir miesteliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovas Gerimantas Bakanas teigia, kad nors Vilniaus miesto gyventojai per artimiausius porą metų nebeturėtų patirti problemų dėl aukštų šildymo kainų šaltuoju metu periodu, mažesniems miestams ir miesteliams toks pavojus išliks.
Pasak jo, daugelio mažesnių Lietuvos gyvenviečių šildymas vis dar yra paremtas dujomis, kas reikš kainų šokinėjimą ir galimą kuro trūkumą.
„Jeigu apie Vilniaus perspektyvą šnekame, tai jau nuo kitų metų galo arba po pusantrų ar netgi dviejų metų būsime saugūs. Nebebus tokių šildymo kainų pakylimo bangų ir tikrai galėsime būti ramūs. Bet aš priminsiu, kad Lietuvoje yra mažesnių miestų, kurie šiai dienai naudojasi pagrinde dujiniais katilais ir yra pilnai priklausomi nuo dujų. Ir šitoje vietoje atsiranda problemos“, – ketvirtadienį Vilniuje vykstančiame žaliajai ekonomikai, energetikai ir transportui skirtame „GreenTech Vilnius“ forume pasakojo G. Bakanas.
Mūsų miesteliai. Žagarė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
VŠT vadovas komentavo, kad problemos šaknys – šių gyvenviečių nesugebėjimas pakeisti katilus naudojantis savo resursais ir problemą spręsti turėtų imtis valstybė.
„Tai didžioji dalis Lietuvos, ypatingai vidutiniai ir mažesni miestai tiesiog neturi iš ko to padaryti. Ir čia turi būti kažkokia bendra politika dėl to“, – tvirtino jis.
Dvikova iki pergalės. Vytauto Visocko nuotr.
Šią savaitę įsiplieskusį skandalą tarp vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir buvusio Viešosios saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus įvertinę politologai vieningai sutaria – viešas konfliktas gali dar labiau sustiprinti visuomenės nepasitikėjimą valdančiaisiais.
Vis tik, svarsto jie, pasekmės veikiausiai bus trumpalaikės. Tuo metu pasipelnyti iš kilusio chaoso, politologų nuomone, pavyko aštriai į situaciją sureagavusiems opozicijos atstovams, o ypač – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkui Sauliui Skverneliui. Situaciją vertinę politologai taip pat atkreipė dėmesį ir į premjerės Ingridos Šimonytės kol kas neišreikštą aiškią poziciją.
Trečiadienį R. Pociui palikus VST vado pareigas, šis pasidalijo informacija apie pernai rugpjūtį prie Seimo vykusias riaušes. Anot pareigūno, tarnybos buvo gavę įspėjimus apie riaušių grėsmę gerokai anksčiau, tačiau galimiems neramumams nesiruošė, o net ir riaušių metu surinkus pajėgumus, jų malšinimui niekas nevadovavo, situacija, pasak jo, priminė chaosą. Taip pat generolas teigė, kad po riaušių iš ministrės ne kartą sulaukė reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų ir patyrė nuolatinius tikrinimus.
A. Bilotaitė kaltinimus mobingu ir tariamu jo žeminimu atmeta ir pateikia savo argumentus, tačiau į situaciją sureagavusi opozicija reikalauja daugiau atsakymų ir ketina inicijuoti parlamentinį tyrimą, neatmetama ir interpeliacijos galimybė.
Politologai vieningai sutaria: konfliktas sustiprins visuomenės nepasitikėjimą valdančiaisiais
Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili neabejoja, kad dėl susiklosčiusios situacijos kylantys klausimai ir įvairios abejonės gali turėti įtakos Vyriausybės reputacijai. O gyventojų nepasitikėjimas valdžios institucijomis, nerimauja politologė, gali ardyti valstybingumo pamatus. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Mūsų visuomenėje pasitikėjimas valdžios struktūromis jau yra žemas. Dabar keliamos įvairios abejonės mūsų atsakingomis saugumo struktūromis, pradėta nepasitikėti jomis ir jų veikimu, kalbu ne vien apie ministrę. Ir tai yra labai didelė reputacinė žala visai Lietuvai, visai vidaus reikalų sistemai“, – Eltai teigė politologė.
„Ir galime tikėtis, kad nepasitikėjimas valdžia išaugs dar labiau, o tai tikrai nėra gerai, nes kuo didesnis nepasitikėjimas svarbiausiomis Lietuvos valdžios institucijomis, tuo labiau ardomi valstybingumo pamatai“, – pridūrė ji.
Išaugęs nepasitikėjimas, anot politologės, veikiausiai atsispindės ir artimiausiose visuomenės apklausose.
„Dabar visuomenėje turime ganėtinai ryškų susiskaidymą į dvi dalis – viena pusė palaiko Pocių, kita gina Bilotaitę. Atitinkamai lieka dalis visuomenės nepalaikančių nė vienos pusės. Ir tai pamatysime artimiausiose visuomenės nuomonės apklausose, nes toks pasiskirstymas bendrai smukdo pasitikėjimą visa valdžia Lietuvoje“, – aiškino G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Analogiškai svarsto ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas. Jo nuomone, jei ir paaiškės, kad buvusio VST vado R. Pociaus kaltinimai yra nepagrįsti, vis tik, mano politologas, skandalas turės savo kainą.
„Nepaisant ministrės argumentų, reputacinė žala ir kritika vis tiek atiteko jai. Ir bet koks skandalas politikams nėra geras dalykas, kai jo nepavyksta užgniaužti. Todėl, ar ministrės argumentai teisingi, ar ne, vis tiek numuša jos reitingus. Tokia yra skandalo kaina“, – teigė politologas.
„Bet kuriam politikui viena iš taisyklių yra nepakliūti į skandalus ir nepatekti į situaciją, kurioje reikia teisintis ir aiškintis, nes kartais net ir argumentai gali nesužaisti“, – pridūrė M. Jurkynas.
Kita vertus, prisimenant „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą istoriją, M. Jurkynas atkreipia dėmesį, kad visuomenės pasipiktinimas dažnu atveju yra trumpalaikis. Todėl, neatmeta jis, pasekmės ir šįkart veikiausiai ilgai neišsilaikys.
„Aš manau, kad žmonės šį dalyką bus pamiršę po pusmečio“, – pažymėjo profesorius.
Įžvelgia naudą S. Skverneliui: siekia sustiprinti visuomenės pasitikėjimą prieš artėjančius rinkimus
Be to, opozicinės partijos dėl ministrei mestų buvusio VST vado R. Pociaus kaltinimų ją išsikvietė atsakyti į kylančius klausimus. Vis tik opozicija patikino, kad susitikimas neišsklaidė abejonių dėl buvusio VST vado R. Pociaus atleidimo aplinkybių ir prieš metus prie Seimo vykusių riaušių valdymo. Todėl, anot jų, kaip ir žadėta, ketinama inicijuoti parlamentinį tyrimą, neatmetama ir interpeliacijos galimybė.
VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili atkreipia dėmesį, kad iš opozicijos atstovų kone ryškiausią vaidmenį užėmė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Jos nuomone, akivaizdu, jog tokiu būdu politikas siekė sustiprinti visuomenės pasitikėjimą prieš artėjančius savivaldos rinkimus.
„Matėme, kad šis politikas kurį laiką nebebuvo pirmuosiuose žiniasklaidos puslapiuose. Ir natūralu, kad, matomumui sumažėjus, mažėja ir visos naujos partijos matomumas. O tai nėra gerai todėl, kad artėja rinkimai, pirmiausia – savivaldybių tarybų ir merų. Puikiai suprantame, kad būtent nuo šių rinkimų, nuo to, kiek pavyks surinkti gyventojų balsų, kiek pavyks įgyti visuomenės pasitikėjimo, labai stipriai priklausys šios politinės jėgos likimas“, – situaciją apžvelgė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
„Ir jei jis pralaimėtų, gautų mažai balsų, tai gali būti, kad šitos politinės jėgos neišvystume būsimuose parlamento rinkimuose arba būtų iškovota labai mažas kiekis mandatų“, – kalbėjo ji.
Premjerės poziciją tikisi išgirsti kitą savaitę: kol neatsakyti klausimai, prognozuoti sprendimą yra sunku
Kilus chaosui į situaciją sureagavusi premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad sprendimas atleisti VST vadą R. Pocių buvo priimtas ne vienašališkai A. Bilotaitės, o visos Vyriausybės. Vis tik į klausimą, ar ministrės pirmininkės pasitikėjimas A. Bilotaite nepakito, kol kas liko neatsakyta. G. Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, ministrės pirmininkės tyla, kol ji išvykusi darbo vizito į Japoniją, yra strategiškai teisinga.
„Pulti iš karto pasisakyti, kai greičiausiai yra daug nežinomųjų, kiekvienam vadovui nebūtų labai geras veikimo būdas. Žymiai geriau sulaukti atsakymų, tad tikiuosi, kad taip ir yra bei nėra kitų priežasčių, nėra svarstymų, kaip išnaudoti situaciją ar kaip užglaistyti problemą“, – kalbėjo politologė.
„Todėl noriu tikėti, kad premjerė laukia arba jau yra sulaukusi visos situacijos paaiškinimo, visų detalių ir atitinkamai pagal šitas detales, greičiausiai kitą savaitę, jau turėtų savo vieną ar kitą sprendimą paviešinti“, – kalbėjo politologė.
Vis dar neatsakius į kylančius klausimus, prognozuoti, kokį sprendimą premjerė priims, G. Burbulytė-Tsiskarishvili nelinkusi. Vis tik, jos teigimu, jei paaiškėtų, kad A. Bilotaitė riaušių valdymo metu pažeidė įstatymus, premjerė privalėtų kalbėti apie ministro atleidimą.
„Reikia laukti atsakymų, nes dabar prognozuoti yra sunku. Ir jei buvo įstatymų pažeidimų, reikia atsakyti, kas juos atliko, ar ministrė, o gal ir pats tuometinis generolas. Ir jei buvo pažeisti įstatymai iš ministrės pusės, tada natūralu, kad premjerei nebus kito kelio, kaip kalbėti apie ministro atleidimą“, – kalbėjo politologė. Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Tuo metu M. Jurkynas neabejoja, kad užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, jog ministre pasitikima ir klausimų nekyla, premjerė nepasitikėjimo A. Bilotaite nepareikš.
„Nežinau, kaip premjerė gali išreikšti nepasitikėjimą, kai partijos lyderis G. Landsbergis pasakė, kad pasitiki. Tai būtų labai keista, kadangi premjerė politine prasme yra lizinginė, (…) nėra partijos narė, bet pastatyta į sąrašo pirmą vietą, kaip kad buvo pas „valstiečius“ Saulius Skvernelis. Tai reiškia, kad ji nepriima politinių sprendimų, ji kaip politikė nėra stipri. Tad ir šioje situacijoje pasakius Landsbergiui, kad pasitiki ministre, manau, kad premjerės žodis tikrai yra antrinis“, – svarstė M. Jurkynas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir ministrės A. Bilotaitės posėdis Seime. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Buvusiam Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadui Ričardui Pociui pareiškus kaltinimus vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei dėl netinkamai vykdomų pareigų, opozicija jau rengia projektą dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo.
Šiuo metu vis dar derinami klausimai, kurie galėtų būti laikinosios tyrimo komisijos objektas. Opozicijai priklausantys parlamentarai svarsto galimybes tirti, ar praėjusių metų rugpjūčio 10-ąją prie Seimo riaušės buvo malšinamos tinkamai. Taip pat ketinama aiškintis, ar R. Pociaus kaltinimai ministrei A. Bilotaitei dėl mobingo yra pagrįsti. Galiausiai siūloma parlamentarams apskritai pasiaiškinti, ar nebuvo padaryta spragų nepaprastosios padėties valdymo metu. Dėl viso to susitarti ketinama iki ketvirtadienio.
Seimo vicepirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko teigimu, Seimo laikinosios komisijos sudarymas padėtų aiškintis, ar praėjusių metų rugpjūčio 10-ąją prie Seimo riaušės buvo malšinamos tinkamai bei tai, ar vidaus reikalų ministrės veiksmai buvo teisėti.
„Vienas pagrindinių klausimų yra tai, kaip buvo suvaldytos riaušės prie Seimo. Tai valstybinės reikšmės klausimas“, – Eltai teigė socialdemokratas.
Be to, VST vadas teigia, esą iš ministrės ne kartą sulaukė reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų. Anot R. Pociaus, siekiant jį patraukti, buvo vykdomi nuolatiniai tikrinimai, ministrė kviesdavosi jį privatiems pokalbiams. J. Sabautausko teigimu, kaltinimai dėl mobingo nėra prioritetinis klausimas, tačiau, anot jo, būtina išsiaiškinti ir šiuo kaltinimus.
„Dėl to vadinamojo mobingo kaltinimai yra iš vidaus, bet, aišku, reikėtų išsiaiškinti. O konkrečiai smulkiau aiškintis nereikia, nes šitie du klausimai apims viską“, – nurodė politikas.
Tuo tarpu „valstietis“ Dainius Gaižauskas, taip pat inicijuojantis Seimo laikinosios komisijos projektą, ragina įtraukti ir klausimą dėl nepaprastosios padėties valdymo.
„Vakar jau buvome susirinkę pirmam pradiniam variantui aptarti. Projektuką jau dėliojamės ir aš teikiau siūlymą, kad išties reikėtų ne smulkmeniškai, o konkrečiai aiškintis tris aplinkybes. Pirmiausia, riaušių malšinimas, antra – mobingas ir trečia yra nepaprastosios padėties valdymo spragos“, – teigė D. Gaižauskas bei pridūrė, kad įstatymo projektas Seimo posėdžių salę turėtų pasiekti jau ketvirtadienį.
„Planuojame, kad ketvirtadienį, kai susirinksime į plenarinį posėdį, jau turėsime projektą, kurį teiksime“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
To paties tikisi ir Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Jos teigimu, pirmadienį Seimo opozicijai atstovaujantys parlamentarai dar kartą susitiks, o ketvirtadienį – projektą jau turėtų pateikti.
„Dabar gavome tokį parengtą juodraštį, yra esminiai klausimai ir dabar juos išplėsime. (…) Tai mes formuluojame dar tuos klausimus iki pirmadienio. Pirmadienį planuojame apsitarti ir tuomet galėsime pasakyti konkrečiau. Bet planuojame po Vėlinių grįžę teikti“, – nurodė R. Tamašunienė.
Seimo nutarimas dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo priimamas Seimo narių balsų dauguma, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų parlamentarų. Valdantieji Seime turi 74 balsus, opozicija – 67.
ELTA primena, kad opozicinės partijos ketvirtadienį išsikvietė A. Bilotaitę dėl jai mestų buvusio VST vado R. Pociaus kaltinimų. Pastarasis ministrę kaltina mobingu ir netinkamu prieš metus prie parlamento rūmų vykusių riaušių valdymu.
Opozicija patikino, kad susitikimas neišsklaidė abejonių dėl buvusio VST vado R. Pociaus atleidimo aplinkybių ir prieš metus prie Seimo vykusių riaušių valdymo. Todėl, anot jų, kaip ir žadėta, ketinama inicijuoti parlamentinį tyrimą, neatmetama ir interpeliacijos galimybė.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentūra pakomentavo kilusį skandalą dėl buvusio Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus išsakytų priekaištų Agnei Bilotaitei ir jos vadovaujamai Vidaus reikalų ministerijai. Kaip teigia prezidento komunikacijos grupė, viešojoje erdvėje kilęs ginčas turėtų būti sprendžiamas teisminiu keliu, o ministrė A. Bilotaitė turėtų kaip galima greičiau argumentuotai atsakyti į jai mestus kaltinimus.
„Prezidentas neturi įgaliojimų vertinti pareigūnų atleidimo teisėtumo ir pagrįstumo, juo labiau remdamasis atskirais interviu ar pasisakymais. Jei pareigūnas mano, jog yra atleistas nepagrįstai ar neteisėtai arba prieš jį buvo imtasi kitų neteisėtų veiksmų, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas teisminiu keliu“, – teigiama prezidento komunikacijos grupės atsiųstame komentare.
Prezidentūros teigimu, vidaus reikalų ministrė turėtų kuo greičiau atsakyti į jai mestus kaltinimus, nes nuo to priklauso pasitikėjimas vidaus reikalų sistemos pareigūnais.
„2022 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai priėmė sprendimą baigti ikiteisminį tyrimą riaušių prie Seimo byloje, šiuo metu vyksta susipažinimas su bylos medžiaga. Teisinis riaušių vertinimas, atlikti pareigūnų veiksmai ir pan. irgi galimai bus teisme šios bylos tyrimo objektas ir gali būti reikšmingi vertinant bylos aplinkybes bei atsakomybę. Vidaus reikalų ministerija ir policija turėtų visuomenei pateikti argumentuotus atsakymus į mestus kaltinimus. Prezidento manymu, Vidaus reikalų ministrė turėtų kaip galima greičiau argumentuotai atsakyti į jai mestus kaltinimus, nes nuo to priklauso ir piliečių pasitikėjimas vidaus reikalų sistemos pareigūnais“, – rašoma Eltai atsiųstame komentare.
Pirmadienį buvęs VST vadas portalui delfi.lt teigė, kad po pernai rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių, jis iš ministrės ne kartą sulaukė reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų. Anot R. Pociaus, siekiant jį patraukti, buvo vykdomi nuolatiniai tikrinimai, ministrė kviesdavosi jį privatiems pokalbiams.
VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Interviu metu R. Pocius negailėjo kritikos VRM ir Policijos darbui riaušių metu – anot pareigūno, tarnybos buvo gavę įspėjimus apie riaušių grėsmę gerokai anksčiau, tačiau galimiems neramumams nesiruošė. R. Pocius patikino riaušių vakarą sulaukęs generalinio policijos komisaro Renato Požėlos skambučio su prašymu padėti malšinti neramumus, kilusius prie parlamento rūmų. Tačiau, pasak buvusio VST vado, net ir surinkus pajėgumus, riaušių malšinimui niekas nevadovavo, situacija, anot pareigūno, priminė chaosą.
Vidaus reikalų ministrė atmeta R. Pociaus kaltinimus mobingu ir tariamu jo žeminimu. Pasak politikės, prieš ją ir prieš jos vadovaujamą ministeriją R. Pocius pradėjo šmeižto kampaniją. VRM pareiškė, kad R. Pocius desperatiškai bando pridengti tikrąsias atleidimo priežastis. Iš pradžių, gerbiant pareigūno privatumą, buvo nutarta atsistatydinimo priežasčių neviešinti. Vėliau ministerija pranešė, kad vadas skelbė melagingą informaciją apie savo darbotvarkę, melavo apie susitikimus su diplomatais, ne kartą, be jokios priežasties, nedalyvavo VRM statutinių įstaigų pasitarimuose dėl grėsmių valdymo ir pan.
Kaltinimus dėl netinkamo pasiruošimo riaušėms atmetė ir R. Požėla. Pirmadienį jis tikino, kad institucijos neturėjo informacijos apie tai, kad mitingas, vykęs prie parlamento, galimai baigsis riaušėmis.
VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Buvęs Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius paskutinę savo darbo tarnyboje dieną raštu kreipėsi į vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę, penktadienį rašo naujienų portalas Delfi. Kreipimesi R. Pocius prašo konservatorių deleguotos ministrės paaiškinimų, kodėl pernai ir šiemet tarnybos pareigūnai įvairioms operacijoms buvo pasitelkiami nesilaikant tvarkų, be planavimo ir paskutinę minutę.
Raštas, su kuriuo susipažino ir ELTA, adresuotas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, generalinei prokurorei ir Valstybės saugumo departamentui.
Šiame rašte A. Pocius kelia klausimus A. Bilotaitės vadovaujamai ministerijai bei Policijos departamento vadovybei dėl, pasak jo, nesuprantamų sprendimų.
R. Pociaus teigimu, vasario 15 dieną, prieš Vasario 16-osios renginius, tarnyba gavo žodinį A. Bilotaitės įsakymą dėl 100 VST pareigūnų pasitelkimo. Kaip pažymima dokumente, įsakymas buvo gautas 11 valandų prieš operacijos pradžią.
„Dėl nesuprantamo įsakymo, nenurodant nei esamos situacijos, kam ruoštis, nei galimų grėsmių, nei užduočių, nei operacijos vadovo, tarnybos kovinis vienetas parengtyje ir dislokacijos vietose liko iki vasario 16 dienos 24 valandos“, – teigiama rašte.
Raštą pasirašiusio R. Pociaus teigimu, toks sprendimas kainavo 55,7 tūkst. eurų. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tarnybai nesuprantami tokie Policijos departamento ir VRM vadovybės veiksmai, kai nesilaikoma jokių vidaus reikalų ministro įsakymais nustatytų tvarkų ir procedūrų ar nustatytų operacinių planų, sprendimų priėmimo procedūrų ir joms taikomo išankstinio operacinio pasirengimo ir nuoseklumo principų“, – teigiama dokumente pažymint, kad tais atvejais, kai yra pasitelkiama daugiau kaip 50 pareigūnų, būtina planavimo darbus pradėti likus trims dienoms iki operacijos.
R. Pociaus teigimu, apie planuojamus renginius ir ten kylančias grėsmes Policijos departamentas žinojo anksčiau nei Pajėgų pasitelkimo tvarkos apraše nustatyti pajėgų pasitelkimo inicijavimo procedūriniai terminai. Pasak R. Pociaus, Vasario 16-osios renginiai, 2021 m. liepą vykusi kelių blokavimo akcija Dieveniškėse ir Rūdninkuose, „Kaunas Pride“ eitynės ar mitingas Katedros aikštėje bei 2021 m. rugpjūtį prie Seimo įvykusios riaušės nebuvo spontaniniai renginiai.
„Visais atvejais turėjo būti aktyvuotas Operacinis planas „Vėtra“, o ne reagavimas paskutinę minutę ar įvykiui prasidėjus pagal Policijos departamento telefoninius skambučius ar raštus. Vien 2021 rugpjūčio 10 dieną per masines riaušes, nesant jokio policijos operacinio planavimo ir valdymo, tarnyba dėl pareigūnų sužalojimo ir technikos suniokojimo patyrė 42,5 tūkst. eurų žalą“, – rašoma rašte, kurį pasirašė R. Pocius.
ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį iš pareigų atleido Viešojo saugumo tarnybos vadą Ričardą Pocių.
VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, reaguodama į pirmadienį žiniasklaidoje pasirodžiusią publikaciją apie tai, kad nei žurnalistams, nei visuomenei nėra viešai prieinama neįslaptinta informacija apie Vyriausybės posėdyje Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovui Ričardui Pociui skirtą tarnybinį nusižengimą, pirmadienį kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę.
„Labai svarbu, kad Vyriausybės, vidaus reikalų ministrės sprendimai nekeltų abejonių. Kaip numatyta Valstybės politikų elgesio kodekse, priimant sprendimus būtina laikytis skaidrumo ir sąžiningumo, be to, labai svarbu paaiškinti visuomenei jų priėmimo motyvus užtikrinant atvirumą ir viešumą. Todėl turime išsiaiškinti, kodėl ta nuobauda skirta, už kokius konkrečius pažeidimus, ir kodėl informacija slepiama nuo visuomenės“, – teigia Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas Vytautas Bakas.
Kreipimesi Vyriausybės atstovų bus prašoma pateikti VST vado generolo Ričardo Pociaus atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą, Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų, susijusių su šios nuobaudos paskyrimu, stenogramas bei įrašą.
Parlamentaras atkreipia dėmesį ir į tai, kad taip pat kyla klausimų Vyriausybei dėl toje pačioje publikacijoje VST vado R. Pociaus paminėto patiriamo psichologinio spaudimo jo atžvilgiu.
„Reikalausime pradėti tyrimą, kad būtų išsiaiškinta, kas ir kokiu tikslu galimai spaudžia tarnybos vadovą“, – sakė V. Bakas.
ELTA primena, kad birželio pabaigoje Vyriausybė, skyrusi papeikimą VST vadui R. Pociui, nepateikė šio sprendimo priežasties. „Delfi“ žiniomis, papeikimas VST vadui buvo nulemtas ilgos įtampos tarp vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės ir R. Pociaus. Klausimai veja klausimus
Kaip rašo portalas „Delfi“, Vyriausybėje nuobaudos R. Pociui klausimas svarstytas slaptai, o kas posėdžio metu buvo nutarta, ministrai nutarė neviešinti. Vyriausybė tikina, kad papeikimo priežastys slepiamos siekiant apsaugoti R. Pociaus asmens duomenis ir jautrią informaciją.
Visgi, „Delfi“ žiniomis, tarnybinio R. Pociaus patikrinimo išvadoje minimi keli epizodai. Vadui priekaištauta, kad viename pasitarimų dalyvavo ne jis pats, o jo pavaduotojas. Taip pat tyrimas vyko ir dėl to, kad VRM esą buvo prašiusi tarnybos deleguoti atstovą į darbo grupę, kurioje tartasi dėl Rūdninkų poligono, tačiau VST raštu jau anksčiau buvo išreiškusi pritarimą ir pareiškusi, kad pastabų šiuo klausimu neturi.
O dar viename epizode minimas VST raštas, kurio tarnybos prašė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. R. Pociui turėta priekaištų dėl to, kad komitetui išsiųstas dokumentas esą nebuvo suderintas su VRM, nors jis kartu buvo siųstas ir ministerijai, rašo portalas „Delfi“.
VRM šią „Delfi“ gautą informaciją paneigė, argumentuodama, kad „paklausime pateikta informacija nėra teisinga, tai yra, nuobauda skirta ne už tai, kas įvardinta“.
Viešojo saugumo tarnyba
Policijos departamentas trečiadienį pranešė pradėjęs tyrimą dėl pirmadienį vidurnaktį per kilusius neramumus Šalčininkų rajone, Rūdninkuose, nukentėjusių Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnų.
Naktį į antradienį Rūdninkų kaime kilus pasipriešinimui dėl neteisėtų migrantų apgyvendinimo, nukentėjo du viešąją tvarką įvykio vietoje užtikrinusios VST pareigūnai.
Antradienį apie 11 val. į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi VST specialistas, kuris nurodė, kad tą pačią dieną apie 0 val. 30 min. Šalčininkų r., Rūdininkų k., tarnybos metu, malšinant neteisėtą įsiveržimą į saugomo objekto teritoriją, nepažįstama moteris su rankoje turėta lazda trenkė į galvos sritį.
Tą pačią dieną 11 val. 45 min. į ligoninę kreipėsi kitas VST specialistas, kuris nurodė, kad pirmadienį Šalčininkų r., Rūdininkų k., tarnybos metu, saugant Viešojo saugumo tarnybos mokymo centro teritoriją, nukentėjo, kai nenustatytas asmuo metė akmenį, kuris pataikė pareigūnui į koją.
Abu pareigūnai gydomi ambulatoriškai. Dėl pirmo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl kito – surinkta medžiaga.
VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovas, generolas Ričardas Pocius teigia, kad pirmadienį vakare protestuotojų dėmesio susilaukusiame Rūdninkų poligone įvyko rimtas incidentas, kai įsiveržus į teritoriją buvo padegtos sunkvežimio padangos.
„Mums vis dar rytas. Bemiegė naktis… Viešojo saugumo tarnybos poligonas, kuriame numatyta steigti migrantų stovyklą, tai yra valstybės karinė teritorija su atskiru ginkluotu apsaugos režimu. Tai yra sukarinta valstybės teritorija. Vakar vakare turėjome rimtą incidentą – buvo įsiveržta į mūsų karinę teritoriją, padegtos padangos. Tikslai du: arba padegti pabėgėliams ruošiamą stovyklą, arba nukreipti mūsų apsaugos pajėgų dėmesį į tą būsimą gaisrą“, – antradienį vykusioje Vidaus reikalų ministerijos spaudos konferencijoje kalbėjo R. Pocius.
Pasak VST vado, poligono pareigūnai negalėjo nei įvažiuoti, nei išvažiuoti iš teritorijos iki 5 val. ryto, o padegėjai savo veiksmus greičiausiai planavo iš anksto.
„Tai buvo vakaras, 21.30 – 22 val. Akivaizdu, kad tam buvo ruoštasi, nes šiaip sunkvežimio padangų su žiebtuvėliu nepadegsi. Buvo praeita ne pro įėjimo-išėjimo punktą, bet iš kitos pusės tvoros, ten, kur, vadinkime, silpna tvora. Iš tos pusės įeita ir padangos padegtos. Sureagavus mūsų apsaugai, įvyko fizinis kontaktas. Priešinosi įsiveržėliai, nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, buvo panaudotos ašarinės dujos“, – pasakojo R. Pocius, kartu patikslindamas, kad du pareigūnai buvo nesunkiai sužaloti.
„Buvo pasikėsinta į mūsų sargybą. Du pareigūnai sužaloti. Buvo iškviestos specialiosios VST pajėgos, kurios atblokavo įvažiavimą-išvažiavimą ir viduje užgesino gaisrą. Kartu su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba įvedė tvarką“, – sakė VST vadas.
ELTA primena, kad vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, Rūdninkų poligone bus galima apgyvendinti iki 1,5 tūkst. migrantų.
Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Covid-19 suteikė Latvijai nedraugiškų šalių specialiosioms tarnyboms galimybę stebėti įstaigų darbą pandemijos sąlygomis ir prognozuoti jų gebėjimą reaguoti, jeigu kiltų potenciali karinė konfrontacija. Tai sakoma Valstybės saugumo tarnybos (VST) veiklos 2020 metais ataskaitoje.
VST pažymi, kad pernai Latvijai nedraugiškų užsienio specialiųjų tarnybų grėsmė šalies nacionaliniam saugumui išliko didelė.
Kaip ir ankstesniais metais, didžiausią grėsmę saugumui kontržvalgybos srityje kėlė Rusijos specialiosios tarnybos. VST taip pat pažymi didėjantį Kinijos specialiųjų tarnybų susidomėjimą Latvija.
Latvijos ir kitų šalių kovos su koronaviruso pandemija priemonės apsunkino Rusijos ir kitų užsienio specialiųjų tarnybų žvalgybos darbą įprastiniais metodais, todėl jos daugiau dėmesio skyrė informacijos rinkimui nuotoliniu būdu.
Kadangi Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos specialiosios tarnybos vykdo žvalgybinę veiklą daugiausia iš savo šalių teritorijos, pernai kelionių apribojimai ilgą laiką joms neleido verbuoti Latvijos gyventojų.
Latvijos saugumo emblema
Pasak VST, Kinijos specialiosios tarnybos laiko Latviją galima platforma informacijai apie procesus NATO ir Europos Sąjungoje gauti, taip pat mėgina platinti informaciją, teisinančią Kinijos užsienio politiką ir raginančią glaudžiau bendradarbiauti su Kinija.
Kaip ir ankstesniais metais, pernai Latvijai priešiškos užsienio specialiosios tarnybos domėjosi NATO kovinėmis grupėmis, Latvijos vaidmeniu NATO ir Europos Sąjungoje, užsienio politika ir saugumo politika, vidaus politika bei ekonomine ir socialine situacija, valstybės saugumu ir teisėsaugos institucijomis, valstybės valdymo įstaigomis, svarbiomis strateginėmis šakomis, kritinės infrastruktūros objektais.
Praėjusiais metais Rusijos specialiosios tarnybos neprarado savo vaidmens skleidžiant Kremliaus įtaką, ieškant pažeidžiamų Latvijos vietų ir galimų įtakos agentų, sakoma VST ataskaitoje.
