
Tūkstančiai žmonių keliuose Serbijos miestuose penktadienį ketvirtą dieną iš eilės protestavo prieš vyriausybės atsaką į koronaviruso pandemiją.
Tūkstančiai serbų, nepaisydami šalto oro, šeštadienį dalyvavo protestuose prieš prezidentą Aleksandrą Vučičių Belgrade ir kituose miestuose. Demonstracijos tęsiasi jau dešimtą savaitgalį iš eilės, informuoja naujienų agentūra AFP.
Serbai renkasi į demonstracijas kiekvieną šeštadienį nuo 2018 m. gruodžio, jie kaltina prezidentą žiniasklaidos laisvės slopinimu ir susidorojimu su opozicija.
Šį kartą protestuotojai vėl reiškė nepasitenkinimą A. Vučičiaus valdymu, nešini vėliavomis ir plakatais ir pūsdami švilpukus.
Protestai surengti daugiau nei 40 Serbijos miestų, įskaitant Nišą, Novi Sadą, Kragujevacą ir Čačaką.
A. Vučičius, proeuropietišku tapęs ultranacionalistas, neigia esąs autokratas ir atsakydamas į kritiką pradėjo kampaniją „Serbijos ateitis“, kurios metu lankosi po miestus ir pristato savo programą.
Analitikai mano, kad šie vizitai yra ne tik atsakas į opozicijos demonstracijas, bet ir rinkimų kampanijos pradžia, nes A. Vučičius, kuris 2014 m. tapo Serbijos ministru pirmininku, o 2017 m. – prezidentu, yra užsiminęs apie galimybę pavasarį surengti išankstinius rinkimus, taip „nusileisdamas“ demonstrantams.
Kiti rinkimai turėtų vykti 2020 m. O apklausos rodo, kad juose jis greičiausiai laimėtų. Nepaisant protestų, A. Vučičiaus Serbijos progresyvioji partija (SNS) dominuoja politikoje, o susiskaldžiusią opoziciją vienija tik pasipriešinimas prezidentui.
Tačiau šią savaitę opozicijos lyderiai parengė „susitarimą su piliečiais“, t. y. žingsnius, kurių planuoja imtis, taip pat ir nedalyvavimą rinkimuose tol, kol bus garantuoti sąžiningi ir laisvi rinkimai.
Be to, opozicija grasina pasitraukti iš šalies ir vietos parlamentų bei juos boikotuoti iki laisvų rinkimų surengimo. Opozicijos nariai taip pat nori, kad apie juos informaciją pateiktų nacionalinis transliuotojas, kurį šiuo metu kontroliuoja A. Vučičiaus partija.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.02.11; 01:30
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyko vienos dienos trukmės vizito į Serbiją, informuoja AP.
Šiuo vizitu siekiama stiprinti dvišalius ryšius ir parodyti paramą šios Balkanų šalies prezidentui Aleksandrui Vučičiui. Pastaruoju metu Serbijoje rengiamos demonstracijos prieš prezidentą A. Vučičių, kaltinamą autokratiniu valdymu ir žiniasklaidos suvaržymais, o jo partiją – korupcija.
V. Putinas ketvirtadienį nusileido Belgrado oro uoste.
Nors Serbija oficialiai siekia narystės Europos Sąjungoje, šalis palaiko glaudžius santykius su Rusija – ji atsisakė prisidėti prie Vakarų sankcijų Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainoje.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.01.17; 16:34
Serbijoje ketvirtą savaitę besitęsiant protestams prieš valdžią, auga spaudimas prezidentui Aleksandrui Vučičiui, praneša AFP.
AFP korespondento vertinimu, šeštadienio proteste Belgrade dalyvavo apie 25 000 žmonių. Vienas jo dalyvis sakė, kad žmonės susirinko pareikšti nepasitenkinimą ekonomiškai ir politiškai sudėtinga situacija šalyje.
Demonstracija Serbijos sostinėje įvyko be incidentų, o jos dalyviai atvirai nerodė palaikymo kuriai nors politinei jėgai. Kai kurie protestuotojai skandavo „A. Vučičius vagis“ ir nešė plakatus su užrašais „Užtenka melo“.
Opozicija ir pilietinė visuomenė kaltina A. Vučičių – griežtosios linijos nacionalistą, tapusį proeuropietišku, – įvedus autokratinį valdymą ir visišką žiniasklaidos kontrolę, kuria jis naudojasi veikdamas prieš savo oponentus.
Protestai iki šiol didžiausias iššūkis prezidento valdžiai. Juos sušaukė opozicijos partijos po to, kai vienas jų lyderių buvo sumuštas prieš politinį susirinkimą centrinėje Serbijoje lapkritį.
Opozicijos sąjunga „Už Serbiją“ (SZS), kurią sudaro įvairių politinių pažiūrų partijos, dėl užpuolimo apkaltino A. Vučičiaus rėmėjus iš Serbijos „Progresyviosios partijos“ (SNS). Tačiau valdžia tokius įtarimus neigia.
Kalbėdamas apie protestus, Serbijos prezidentas teigė esąs „pasirengęs išklausyti piliečius, kurie dalyvauja demonstracijose, bet ne melagius iš opozicijos“.
Naujausiame pranešime apie Serbiją Europos Parlamentas rimtai paragino Belgradą „pagerinti saviraiškos ir žiniasklaidos laisvės situaciją“.
Karolis Broga (ELTA)
2018.12.31; 04:00
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Serbijos bandymas atsistoti tarp dviejų skirtingų vertybinių pasaulių trukdys valstybei judėti pirmyn ir įsilieti į Europos Sąjungą.
Po penktadienį Belgrade įvykusio susitikimo su Serbijos Prezidentu Aleksandaru Vučičiumi D. Grybauskaitė žurnalistams sakė, kad nepaisant to, jog Serbija eina reformų keliu ir siekia tapti vakarietiška valstybe, tarp jos ir ES šalių išlieka nemažai nepaaiškinamų skirtumų.
Prezidentė pabrėžė, kad vertybių ir saugumo suvokimo nesuderinamumas, gali tapti reikšmingu trukdžiu valstybei suartėti su ES. Kaip vieną iš reikšmingiausių skirtumų ir Lietuvai jautriausių klausimų Prezidentė įvardijo tai, kad Serbija kartu su Rusija visai šalia Lietuvos sienų Baltarusijoje vykdė karines pratybas.
Pasak D. Grybauskaitės, Serbija turi pati padaryti sprendimą su kuo ir kur ji norėtų būti.
„Dvejonės arba buvimas tarp dviejų visiškai skirtingų vertybinių pasaulių išties trukdys šiai šaliai judėti pirmyn“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.
Prezidentė samprotavo Serbijos politikoje įžvelgianti panašių svyravimų, kokie buvo Viktoro Janukovičiaus valdomoje Ukrainoje ir Armėnijoje, iki jai prisijungiant prie Rusijos dominuojamos Eurazijos ekonominės sąjungos 2015 m.
„Mes matėme tokių pavyzdžių ir Ukrainos Prezidento Janukovičiaus laikotarpiu, mes matėme panašią situaciją Armėnijoje, kai Armėnija praktiškai priartėjusi prie asociacijos sutarties su Europa, staiga pasirašė prekybinius sąjunginius susitarimus su Rusija ir užkirto kelią sau link Europos Sąjungos. Matome kažkokius ženklus ir čia (Serbijoje – ELTA)“, – apibendrino D. Grybauskaitė.
Prezidentūros penktadienį išplatintame pranešime skelbiama, kad D. Grybauskaitės ir A. Vučičiaus susitikime aptartos Serbijos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje, Serbijos ir NATO bendradarbiavimo, dvišaliai verslo santykiai ir Lietuvos investicijų Serbijoje apsauga.
Serbija į ES įstoti tikisi 2025 metais.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.05.19; 06:59